Vokietija, Serbija, Graikija ir Lietuva įvardijamos kaip šalys, kuriose liepą Eurolyga norėtų sukonstruoti laikiną trijų savaičių krepšinio sceną Lietuva šiose varžytuvėse ant virtualaus stalo metė stiprų kozirį.
Nuo gegužės 30-osios Lietuvoje leidus organizuoti sporto renginius tiek atvirose, tiek uždarose erdvėse, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis oficialiu raštu kreipėsi į Eurolygą kviesdamas lemiamas sezono kovas surengti būtent mūsų šalyje. Premjeras patikino, kad Vyriausybė padarys viską, jog pasirūpintų komandų ir visų Eurolygos dalyvių sveikatos saugumu.
Tai buvo žalias signalas, kurio Eurolygos sezono kryžkelėje taip laukė Kauno „Žalgiris“. Kai vis daugiau Eurolygos komandų vadovų sėja viešą abejonę dėl palankaus scenarijaus, Paulius Motiejūnas dirba tam, kad savo būstinėje dar išvystų žalgiriečius ant parketo.
Mažiausiais koronaviruso užsikrėtimų ir mirčių skaičius, pavyzdingas organizacijos ūkinis darbas ir užsitarnautas pasitikėjimas, dvejus pastaruosius metus įvertintas geriausios Eurolygos organizacijos apdovanojimu, Kauną, „Žalgirį“ ir Lietuvą stumia į pirmaujančias pozicijas.
Tačiau šios lenktynės bus komandinės. P.Motiejūnas dabar ne veltui žvilgčioja per petį į Rusiją ar Ispaniją, kur viruso židiniai degina Eurolygos viltis pratęsti krepšinio sezoną. Tad situacija nėra tokia optimistiška, kaip atrodo užsidėjus lietuviškus rožinius akinius.
Apie Kauno šansus tapti Eurolygos sostine ir išgelbėti krepšinio sezoną – 15min interviu su P.Motiejūnu.
– Ką „Žalgiriui“ pridėjo vieša premjero parama ir kiek tai vertina Eurolyga?
– Be premjero palaikymo mes negalėtume į nieką pretenduoti ir nieko daryti. Kadangi situacija tokia, kad daug kas priklauso nuo valdžios sprendimų ir karantino sąlygų – patekimo į šalį galimybių, vienas klubas yra bejėgis be valdžios palaikymo.
Tai yra kertinis dalykas, kad turime tą palaikymą ir turime su kuo apie tai kalbėtis.
– Į ką labiausiai atsižvelgia Eurolyga?
– Kaip užtikrinti sveikatą, saugumą. Kaip užtikrinti tai viešbučiuose, krepšinio salėse, kaip visą sukontroliuoti. Labai svarbu ir tai, kaip konkrečiai valstybei sekasi kovoti su virusu.
O tada eina visos arenos, viešbučiai.
– Viešbučiai anksčiau buvo Kauno Achilo kulnas pretenduojant organizuoti Eurolygos finalo ketvertą. Ar dabar užteks viešbučių sutalpinti 18 Eurolygos komandų?
– Skaičiavome, kad užtektų. Tie viešbučiai tušti, todėl dabar situacija kitokia. Dėl to mūsų rankos laisvesnės.
– Dažniausiai akcentuojamas Kaunas, bet į pagalbą reikėtų pasitelkti ir „Siemens“ areną?
– Taip, „Siemens“ arenos irgi reikės – apie tai kalbėjome nuo pat pradžių.
Jeigu žvelgtume į mūsų situaciją, taip, atrodo, mes dar labiau pasirengę priimti Eurolygą. Bet kitose šalyse situacija nesikeičia ar net blogėja.
– Pakalbėkime apie svarbiausią Eurolygos sąlygą – sveikatos užtikrinimą ir saugumą. Iš pirmo žvilgsnio, situacija kitose šalyse, ypač Lietuvoje, švelnėja. Lietuvos miestai darosi vis atviresni ir, atrodo, gyvenimas po truputį grįžta į normalų ritmą. Bet ar tolygiai su tuo karantino švelnėjimu didėja ir šansai pratęsti Eurolygos sezoną?
– Ne. Tikrai ne.
Man irgi pačiam keista. Atrodo, jaučiam tą laisvėjimą, matosi, gatvėse vaizdas jau kitas. Bet tikrai yra šalių, kur to nėra.
Pavyzdžiui, dabar viruso pikas Rusijoje. Žinome, kad kiekvienoje šalyje valdžia suteikia skirtingas sąlygas. Kitur situacija rutuliojosi vėl kitaip. Jeigu mes einame į geresnę pusę, tai kažkur kitur situacija prastėja.
Jeigu žvelgtume į mūsų situaciją, taip, atrodo, mes dar labiau pasirengę priimti Eurolygą. Bet kitose šalyse situacija nesikeičia ar net blogėja.
Todėl viską apibendrinus, nėra taip, kad gerėjant situacijai Lietuvoje, mūsų šansai iškart didėja.
– Kalbant apie situaciją, pavyzdžiui, Rusijoje, baiminamasi, kad CSKA legionieriai negalėtų sugrįžti į Maskvą ir prisijungti prie komandos, o vietiniai žaidėjai galbūt negalėtų sportuoti ir ruoštis sezono atnaujinimui. Tokios Rusijos ir kitų šalių problemos griauna Eurolygos planus. Bet ar įmanoma išvengti visų keblumų tokiu būdu: vietoj to, kad, pavyzdžiui, amerikiečiai grįžtų į Maskvą, ten karantinuotųsi, o po to pradėtų sportuoti su komanda, verčiau visi visi Eurolygos dalyviai iškart rinktųsi į saugią lokaciją Lietuvoje, čia karantinuotųsi, ruoštųsi sezono tęsiniui ir iškart žaistų?
– Galimas ir šitas variantas. Ir galima į jį žiūrėti, dėliotis.
Bet tada iškyla žaidėjų klausimas. Ar mums pavyktų visus juos patikrinti? Ar visiems tiktų būti tame pačiame viešbutyje, sportuoti toje pačioje salėje? Vis tiek, tai rizikos grupė.
Kadangi dar turi vykti derybos su ELPA ir žaidėjai turi jaustis saugiai, visiems įsimeta ta abejonė.
– Tai dar vienas reikšmingas klausimas sezono atnaujinimo diskusijoje. Ar Eurolygai ir Eurolygos komandoms reikia oficialaus ELPA – žaidėjų sąjungos, pritarimo pratęsti sezoną?
– Tiksliai nežinau. Faktas, kad su ELPA kalbama. Faktas, kad bus išsiderėtos visos sąlygos. Bet čia jau Eurolyga derasi su ELPA.
– Sprendžiant iš atskirų žaidėjų pasisakymų, susidaro įspūdis, kad krepšininkai nebenori tęsti sezono. Ar tie pavieniai vieši pasisakymai sudaro tikrąjį paveikslą, ar vis dėlto jį iškreipia ir ELPA viršūnėse vyrauja Eurolygai parankesnė nuomonė?
– ELPA yra nepriklausomi ir kalbasi su Eurolyga. Klubai su ELPA taip nebendrauja ir neklausinėja jų pozicijos. O patys kalbamės su savo žaidėjais ir žinome jų poziciją. Bet Lietuvoje ta pozicija vienokia, o Amerikoje visai kitokia. Todėl ir tie komentarai turbūt taip ir skiriasi.
Rasti bendrą poziciją sudėtinga, nes kovos su virusu stadijos visur skirtingos.
– Kaip pastarosiomis savaitėmis Eurolyga komunikavo su Eurolygos klubais? Gal reguliariai rengėte bendras vaizdo konferencijas?
– Tos konferencijos nevyksta labai dažnai. Eurolyga darosi darbus, dėliojasi scenarijus, stebi kiekvienos šalies situacijas, bet su klubais bendrauja daugiausiai individualiai.
– Nemažai Eurolygos klubų vadovų – daug ir A licencijų savininkų atstovų, apie sezono pratęsimą kalba su atviromis abejonėmis. Ar tokia abejinga nuomonė dėl sezono tęsinio vyrauja ir Eurolygos kabinetuose?
– Nežinau.
Pavyzdžiui, mes Kaune darome viską, kad viskas įvyktų.
Daugelis stengiasi išlaikyti neutralumą. Bet kai galiausiai ateis ta diena, visi atviromis kortomis turėsime susėsti ir nuspręsti.
– Ar realu, kad Eurolygos verdiktą išgirsime anksčiau nei numatytą galutinio termino dieną – gegužės 25-ąją?
– Terminas aiškus. Bet negaliu kažko prognozuoti. Dabar gyvename tuo terminu.
– Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu prieš gerą mėnesį pats užsiminė, kad tikimybė pratęsti sezoną nėra didelė. Kokios tos galimybės atrodo dabar?
– Jeigu dar pasiliekame laiko, vadinasi, kad judame į priekį. Nėra taip, kad tų šansų visai nebūtų. Vilties yra ir važiuojame. Bet čia kaip pažiūrėsi – jeigu žiūrėsi pagal Lietuvą, tai didėja, bet jeigu pagal Rusiją, tai ne.
– Lietuva dėl Eurolygos kovų surengimo konkuruoja su Serbija, Graikija ir Vokietija. Ką gali pasiūlyti Kaunas su Vilniumi, ko negali pasiūlyti kiti?
– Mūsų privalumai – valdžios palaikymas, geros arenos, gebėjimas organizuoti tokio lygio renginius. Didelis pliusas, kad mes mažesni – daug lengviau sukontroliuoti visus srautus. Be to, žmonės sąmoningi, laikosi saugumo taisyklių.
Mano nuomone, turime labai daug pliusų. Esame maži, mobilūs, galima pasiūlyti geras kainas. Su valdžios palaikymu ir aiškia tvarka – viską lengva sukontroliuoti ir suorganizuoti.
– Kalbant apie pinigus, ar reikšminga tai, kad tokios šalys kaip Lietuva arba Serbija Eurolygai gali būti patrauklios dėl mažesnių kainų?
– Manau, kad taip. Žvelgiant į kitas šalis, mūsų su Belgradu situacija nepalyginama.
– Jeigu sezonas bus pratęstas, ar „Žalgirio“ amerikiečiai ir į JAV pas žmoną išvykęs Martinas Gebenas tikrai grįš į Lietuvą?
– Yra tokie susitarimai. Tikrai nėra, kad tuo klausimu kalbėtume su kiekvienu atskirai. Bet susitarimuose yra įvardinta, kad jie grįžtų toms numatytoms dienoms. Tikiu, kad ir grįžtų.
– Kaip „Žalgiriui“ praėjo tie du karantino mėnesiai?
– Sunkiai.
Kaip ir visiems. Labai daug neapibrėžtumo. Tiek šitas, tiek kitas sezonas – negalim paleisti sezono abonementų, nes nežinom, kokia situacija. Matom, kad situacija kitokia, bet dar labai daug neapibrėžtumo.
Sunkiausia tai, kad neturime pagrindo, ant kurio stovime.
– Ar skaičiavotės, kiek „Žalgiriui“ kainavo karantinas?
– Visą minusą matysime įsivertinus visą šitą sezoną. Dabar daug kas priklauso nuo to, pratęsime sezoną ar nepratęsime.
– Žmonėms gali pasirodyti, kad sezono tęsinys būtų labai finansiškai naudingas „Žalgiriui“. Bet, realiai, pats „Žalgiris“ uždirbtų tik iš arenos nuomos?
– Tai būtų naudinga šaliai, miestams, viešbučiams. Kai viskas sustoję, tai būtų ganėtinai stiprus savotiškas kraujo padavimas. Atvažiuotų nemažai žmonių, įneštų gyvybės.
Dabar mes nebandome labai uždirbti. Tiesiog bandome pritraukti.
– O jeigu Eurolygos sezonas tęstųsi kitoje valstybėje, ar tam pačiam „Žalgiriui“ finansiškai apsimokėtų sužaisti sezono finišą?
– Jeigu neapsimokėtų, niekas nebekalbėtų apie sezono pratęsimą. Įvykdytume įsipareigojimus rėmėjams.
– Jau bus leista treniruotis krepšininkams. Savo biure „Žalgirio“ arenoje matysite jums akiai mielesnį vaizdą?
– Planuojamės, kad nuo pirmadienio žaidėjai jau rinksis. Kol kas dar viskas atrodo pakankamai vasariškai – vasarą čia irgi mažai žmonių. Dabar dar sutinku vieną kitą, bet ne kartu ar ne taip, kaip reikėtų.
– Bet rengti komandinių kontaktinių treniruočių dar negalėsite?
– Tik individualiai. Pagal SAM tvarką.
– Ar treniruotėse jau matysime ir Šarūną Jasikevičių?
– Manau, kad matysime.
– Iki Eurolygos termino liko 10 dienų. Kaip tos paskutinės dienos atrodys jūsų ir Eurolygos darbotvarkėje?
– Gauname užklausų, informacijos, kurios reikia. Bendradarbiaujame su Vyriausybe, pasakojam, dėliojam ir laukiam, ką pasakys. Įsivaizduoju, tą patį daro ir kitos šalys, pretenduojančios priimti Eurolygą.
Bet lauksim gegužės 25-osios, kai jau žinosime, kokiomis sąlygomis ir darome, ar nedarome.
Nėra, kad tą likusį laiką čia dar kažką galėtume ypatingai pakeisti. Viskas, ką dar galime padaryti, tik suteikti reikiamą informaciją ir laukti, kaip bus nuspręsta.
