P.Motiejūnas supranta, kad su į Š.Jasikevičių nusitaikiusiais Europos turtuoliais pinigais „Žalgiris“ nepakonkuruos.
Tačiau ne pinigai Šarui svarbiausi – jų užsidirbo kaip šieno per auksinę krepšininko karjerą. Todėl P.Motiejūnas bando sužaisti kitais koziriais.
24sek laidoje „Eurolygos diena“ – interviu su P.Motiejūnu apie „Žalgirio“ taisykles, būsimas žaidėjų rokiruotes vasarą ir didįjį Š.Jasikevičiaus sprendimą.
– Pauliau, kaip vertinate „Žalgirio“ sezoną?
– Pozityviai. Sunku suprasti, kad jis dar nesibaigė. Nors ta visa Eurolygos įtampa atslūgsta, šiek tiek praeina, bet reikia rasti jėgų ir suprasti, kad liko LKL. Oras gerėja, visi pradeda atsipalaiduoti (šypsosi.). Bet dar nereikėtų vertinti sezono, kuris nesibaigė.
Tačiau nėra ką kalbėti – 13 pergalių Eurolygoje yra geras rezultatas.
Tikrai yra to nerimo ženklų – yra kuo rūpintis ir dėl to išgyvename.
– Toks jau vadovų darbas, kad atsipalaiduoti nėra kada ir reikia skaičiuoti. Prieš sezoną „Žalgiris“ planavo 8,4 mln. eurų biudžetą. Kaip pavyksta laikytis tuose rėmuose ir kiek prideda viršytas numatytų pergalių skaičius, kai už kiekvieną laimėjimą Eurolyga duoda 40 tūkstančių eurų?
– Čia liūdna tema. Greitai pamirštame, kad neseniai buvo milijoninės skolos ir dar jų šiek tiek likę.
Kai planuojame biudžetą, jis nėra toks, kaip parašėme ant popieriaus ir viskas vyksta pagal planą. Aišku, esame patenkinti padidėjusiu bilietų pardavimu, rezultatais.
Administracija prisideda labai daug, kad planai būtų įgyvendinti. Miesto palaikymas irgi didžiulis. Bet nepamirškime, kad reikia tų rėmėjų. Pastoviai su jais dirbame.
Dar nesijaučia, kad Eurolyga pasikeitė – visi gyvena senais skaičiais ir rodikliais.
Tie 40 tūkstančių už pergalę... Jie nepadaro šviesios ateities, nes visas mūsų darbas prieš akis. Tikrai yra to nerimo ženklų – yra kuo rūpintis ir dėl to išgyvename. Pasimėgaujame tomis likusiomis rungtynėmis, bet įtampos mums tikrai užteks.
– Sezono pradžioje sirgaliai gan vangiai rinkosi į „Žalgirio“ rungtynes, bet reguliarųjį sezoną Kaune užbaigė dviem 15 tūkstančių bilietų rekordais.
– Kalbėjausi prieš rungtynes su Eurolygos atstovais. Jie sakė jau žinantys, kad Kaune turime užauginę faną. Jis nėra toks, kuris ateina tik tada, kai laimi.
„Žalgirį“ Lietuvoje palaiko visi. Kaip sakė Kalnietis, manau, fanai atvyksta padėkoti komandai už tas geras emocijas. Tas susitelkimas labai jaučiasi.
Gaila, kad paskutinės rungtynės, bet augimas jaučiasi ir norėtųsi, kad jis persikeltų į kitus metus.
Dabar komanda apklijuota lietuviais Ulanovu, Lekavičiumi, bet norisi, kad ilgiau liktų užsieniečiai.
– Perkelti į kitus metus būtų gerai ir tą kovą dėl ketvirtfinalio. Jonas Kazlauskas sakė, kad „Žalgiriui“ reikėtų išsaugoti 7-8 branduolio žaidėjus. O kokia jūsų vizija?
– Tą diktuoja krepšinio logika. Kiekvieno klubo stabilumą lemia ilgaamžiškumas.
Yra krūva komandų, kurios turi branduolį ir laimi Eurolygą, rodo gerus rezultatus. Mes turime daryti tą patį.
Turime Jankūną, Javtoką, turime Kalnietį. Dabar komanda apklijuota lietuviais Ulanovu, Lekavičiumi, bet norisi, kad ilgiau liktų užsieniečiai.
Motumo pavyzdys rodo, kad grįžęs antrus metus jis žino, ko laukti. Jam nebėra kultūrinio šoko, adaptacijos. Lygiai taip pat būtų ir kitiems žaidėjams. Turime siekį juos išlaikyti.
Aišku, visi suprantame, kad kertinė vasaros užduotis yra Šarūnas Jasikevičius.
– „Žalgirio“ sezono metu nepapildė nė vienas žaidėjas. Sutapimas? Ar tokia jūsų arba Š.Jasikevičiaus strategija?
– Mes, kaip klubas, netikime žaidėjų keitimu vidury sezono. Ypač formuojant komandos klimatą.
Ne kartą apie tai kalbėjome su Šarūnu. Agentai siūlo geras pavardes, bet nuo sezono pradžios buvome nusprendę, kad nenorėsime keistis.
Agentai siūlo geras pavardes, bet nuo sezono pradžios buvome nusprendę, kad nenorėsime keistis.
Kai pamatėme, kad po truputį kylame į viršų... Jei žaidėjas yra pas mus, mes juo pasitikime ir duosime jam šansą maksimaliai save parodyti. Tiek klubo, tiek Šarūno pozicija buvo tokia, kad netikime pastovia rotacija. Turi būti stabilumas, ramybė, supratimas, ko nori treneris. Galiausiai, fizinis pasirengimas.
Netikime, kad nusipirkęs žvaigždę gali kardinaliai pakeisti žaidimą.
– Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šiam „Žalgiriui“ galėtų trūkti individualiomis savybėmis išsiskiriančio žaidėjo arba vidurio puolėjo. Kur matydamas šios sudėties augimą įžvelgiatę erdvę pastiprinimui kitam sezonui?
– Yra kontraktai, kurie baigiasi. Ypač turėsime vidurio puolėjų spragą. Nebus aišku su ketvirtais numeriais. Ten ir galvojame pasistiprinti.
Kur kažkas baigiasi, galvoji, gal dar galima geriau. Jei negali laikyto to paties žaidėjo, tai pasiimsi kažką daugiau.
Bet mes džiaugiamės tuo, ką turime. Jei visi džiaugiasi rezultatais, vadinasi, reikia padėkoti šiems vyrams. Turime visų žadiėjų ir trenerių darbo rezultatą.
Visą vasarą diskutavome su Šarūnu ir galvojome, kad gal reikia komandai individualiai pajėgaus žaidėjo. Bet nusprendėme lipdyti komandą be vieno ryškaus lyderio, o kad kaskart galėtų iššauti vis kitas.
Norėjome ne su kamuoliu nesiskiriančio lyderio, o tokio kaip Jankūnas, kuris cementuotų, negniuždytų kitų ir tobulėtume visi kartu, ne po vieną.
– Nepabėkime nuo svarbiausios vasaros užduoties. Kokia tikimybė išlaikyti Šarūną Jasikevičių, kai į jį taikosi Europos turtingieji ir galingieji?
– Kaip tą tikimybę pamatuoti? (šypsosi.) Yra mūsų pliusai ir minusai, palyginus su kitais.
Pagrindinis pliusas tas, kad kažką sukūrėme ir būtų įdomu pažiūrėti, kas gali būti toliau. O minusas, suprantame, kad tas Šaro žinias gali paimti kitas klubas ir pasiūlyti didesnį biudžetą.
– Kokie tie pliusai?
– Tas bendras darbas. Dabar, kai sezonas kryptingas, kalba, kad viskas labai lengva. Bet prisiminkime nelengvą sezono pradžią. Tada prasidėjo abejonės, kalbos.
Tačiau trenerių štabas ir personalas išliko draugiškas, o tai užgrūdino. Padarius tą pirmą žingsnį, kaip mėgstu sakyti – bendrą vaiką, matant tą vaizdą, įdomu pažiūrėti, kas dar būtų po metų...
Visi jauni žaidėjai gali tobulėti. Pats treneris žiauriai patobulėjo. Įsivaizduoju, kad jis turi dar daugiau minčių. Pagrindinis pliusas tas, kad kažką sukūrėme ir būtų įdomu pažiūrėti, kas gali būti toliau.
O minusas, suprantame, kad tas žinias gali paimti kitas klubas ir pasiūlyti didesnį biudžetą. Bet tai kūrimas iš naujo.
Labai norėčiau ir tikiuosi, kad galėsime bandyti dar vieną žingsniuką eiti į priekį.
– Kuris klubas kelia didžiausią grėsmę išvežti Šarą?
– Sunku pasakyti. Šarūnas yra tas žmogus, kuris nori laimėti, prisidėti prie komandos formavimo. Tai ne tas žmogus, kuriam viską lemia pinigai.
Yra paketas dalykų, kurie turi atitikti. O kuris klubas sutiks, pamatysime. O mes sutinkame (šypsosi.). Viskas patikrinta ir padaryta, tad galime važiuoti toliau.
– O „Žalgiris“ yra paruošęs planą „B“ – kitą trenerį?
– Tai planai „B“ ir „C“ visada yra (šypsosi.). Bet laikomės plano „A“. Dar liko 2,5 mėnesio. Noris eiti į priekį ir negalvoti apie planą „B“.
Noriu pabrėžti – fanai ir miestas parodė, kad jei visi suglaustume pečius, prisidėtų rėmėjai, galėtume treneriui kažką pasiūlyti. Lengva pasakyti „išlaikyk“. Normalu, kad visi nori didesnių algų, kurias užsidirbo. Norint, kad jie liktų, reikia parodyti, kad einame to link. O tam turi augti klubo biudžetas.
– Mantas Kalnietis grįžo į Kauną rungtynėms su „Žalgiriu“. Jo sutartis su „Emorio Armani“ baigiasi vasarą. Gal Mantas yra „Žalgirio“ radare?
– Matote, kad jis nieko nekomentuoja. Mes irgi nekomentuojame (šypsosi.)
Lietuvis! Plius Mantas! Tai ir klausimas kvailas. Mantui durys čia visada atviros. Bet yra finansai, visos kitos galimybės.
Europoje jis rodo, kad gali puikiai žaisti. Laikas parodys. Kai kalba eina apie Mantą, tai be kalbų. Tai žmogus, kokius sunku surasti – tokių yra vienetai.
