Kauno „Žalgiris“ startavo Eurolygoje keturiomis pergalėmis, bet dėl pandemijos tik iš dalies gali remtis savo sirgalių parama.
5 tūkst. aistruolių stebėjo pirmąsias žalgiriečių Eurolygos rungtynes namie praėjusią savaitę, kai „Žalgiris“ įveikė Stambulo „Anadolu Efes“. Šį ketvirtadienio vakarą „Žalgiris“ kovos su „Valencia“, kai žiūrovų skaičius turėtų būti panašus.
Dėl reikalavimų užtikrinti socialinį atstumą ir sodinti kas antrą vietą (ne šeimos narius), „Žalgiris“ maksimaliai galėtų užpildyti apie 7 tūkst. vietų iš viso 15 tūkst. žmonių talpinančioje arenoje, kur praėjusį sezoną lankomumo vidurkis siekė 14,2 tūkst.
Kita vertus, dauguma Eurolygos klubų dėl taisyklių savo šalyse negali iš viso leisti žiūrovų į arenas, kitur skaičius labiau ribojamas.
Stambulo „Anadolu Efes" treneris Erginas Atamanas ir „Valencia“ treneris Jaume Ponsarnau viešai piktinosi, kad vienur leidžiama tiek žiūrovų, o kitur reikia žaisti prie tuščių tribūnų.
Lietuvoje staigiai augant užsikrėtimų skaičiui ir mūsų šalyje įvedama vis daugiau apribojimų, o Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį pareiškė, kad jį neramina žiūrovų susibūrimas krepšinio arenoje.
Tuo pat metu Kauno klubas kviečia sirgalius ateiti, tarsi eidamas prieš valstybės kryptį kovoje su pandemija.
„Kartais juokaujame, kad galima išsikasti duobę ir laukti, kol viskas baigsis. Mums toks požiūris nepatinka. Buvo minėta, kad treneriai skundžiasi, kad mums galima žaisti su žiūrovais, tai noriu pasakyti, kad ne tik krepšinio, bet ir kiti renginiai gali vykti, taisyklės yra aiškios, tik reikia jų laikytis, – per Lteam konferenciją nuotoliniu būdu sakė „Žalgirio“ vadovas Paulius Motiejūnas. – Suprantame, kad valdžia nori apsaugoti žmones.
O mūsų darbas yra kurti emocijas. Mes nepamirštame savo misijos. Per krepšinio, futbolo rungtynes, renginius mes turime kurti emocijas. Nėra taip, kad einame prieš valdžią, sakydami „vis tiek kursime, kad ir ką jūs darysite“. Mums nurodo aiškias sąlygas, o pagal jas mes nesiruošiame sustoti, nesiruošiame sėdėti ir laukti, kada čia viskas baigsis gerai ar prastai.“
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto surengtoje konferencijoje ketvirtadienį P.Motiejūnas pabrėžė, kad jaučia, kaip atsargiai žmonės perka bilietus į rungtynes.
„Tikrai ne taip noriai, yra tas nesaugumo jausmas. Labai tai jaučiame. Ir mūsų organizacija keičiasi – anksčiau kalbėjome, kad svarbiausia gera emocija, geras laiko praleidimas arenoje, o dabar visas dėmesys nukreiptas į saugumą – patikrą, kaukių dėvėjimą.
Tikrai tokio komforto, kaip anksčiau, žiūrovas nebejaučia – jis turi dėvėti kaukę, negali neštis maisto, turi valgyti prie pat barų. Yra suvaržymai, bet džiaugiamės, kad vis tiek yra norinčių patirti rungtynių emocijas“, – kalbėjo P.Motiejūnas.
Eurolygoje visos trys Rusijos komandos, taip pat Barselonos, Vilerbano, Berlyno klubai buvo ir yra žnaibomi koronaviruso, o eilė rungtynių nukelta. Kauno komandai kol kas pavyko išvengti susidūrimo su virusu, nors vieno recepto nėra.
„Dalinamės, sekame informaciją. Daug priklauso nuo paties žmogaus, nuo žaidėjo. Tai ir bandome komunikuoti, – sakė P.Motiejūnas. – Eurolygos taisyklės net griežtesnės nei Lietuvoje galiojančios taisyklės. Mes jų laikomės, atsižvelgdami, kad jos nebūtų perteklinės. Bet viską lemia žmonių sąmoningumas, elementarūs dalykai krepšininkams: stengtis vengti susibūrimų vietų, kai atskrendame, neiti pasivaikščioti, nors anksčiau tai būdavo normalu, nebesusitikti su užsienyje esančiais draugais ar pažįstamais.
Nėra taip, kad 100 procentų viską padaręs jau būtum apsaugotas. Bet mokomės, žiūrime, ką kiti padarė, bet nepavyko. Ir mokomės iš tų, kurie padarė ir kuriems pavyko. Ieškome aukso viduriuko.“
Renginio vedėjui Šarūnui Mazalui paklausus apie per pandemiją apgriautų renginių tvarkaraštį, „Žalgirio“ arenai vadovaujantis P.Motiejūnas teigė, kad išgyventi padėjo naujovių paieškos.
„Išgyvenome, kaip ir kiti – sėdome ir pradėjome galvoti, ką daryti, ko iki šiol nedarėme. Pradėjome rengti koncertus šalia arenos, ypač šiltuoju metu, mažesnėms žmonių grupėms. Be to, nuskambėjome visame pasaulyje, kai didžiąją areną pradėjome nuomoti kompanijoms ir žmonėms, kurie nori šiaip pasportuoti. Draugai iš Ispanijos ir Italijos rašė, kad sugalvojome kažkokią nesąmonę, bet mentalitetas, verslo modelis pasikeitė – tikslas, kaip išgyventi, kaip nesustoti. Šios naujienos padėjo išgyventi, o dabar vėl žiūrime kas bus toliau: kol galime organizuoti renginius, tol juos darysime, o paskui – matysime“, – sakė P.Motiejūnas.
Jis priminė, kad daug pokalbių ir derybų turėjo įvykti pavasarį, kai staiga krepšinio sezonas buvo nutrauktas likus keliems mėnesiams iki pabaigos, o įsipareigojimai rėmėjams dar buvo likę.
„Tai vienas ir svarbiausių pasikeitimų, kai sustabdėme praėjusį sezoną Eurolygoje ir LKL. Liko įsipareigojimai rėmėjams, jau tada prasidėjo nauji pokalbiai su rėmėjais, kad iš naujo susitartume, kad jie nepabėgtų, kad atidirbsime ateinantį sezoną, kad partnerystė ir rėmimas liktų šiam sezonui. Labai džiaugiamės, kad dauguma verslų liko pas mus, net liko tomis pačiomis sąlygomis.
Mes turėjome prisitaikyti ir pasiūlyti kitokią alternatyvą reklamuotis, nesiremiant į tai, ar žiūrovai galės būti arenoje. Keitėsi sutartys, sąlygos dėl ložių, dėl renginių. Kalbame, diskutuojame, bandome vienas kitą girdėti. Mes jau prarandame vieną šaką ar rizikuojame ją prarasti – ženkliai nukentėjome dėl bilietų pardavimo, bet antra mūsų išgyvenimui svarbi šaka – rėmėjai, dar mus girdi. Aišku, tie verslai, kuriems nepasisekė, pavyzdžiui, viešbučiai, jų padėtis kitokia, bet mūsų 90 proc., rėmėjų liko ir jie liko tomis pačiomis sumomis, – pažymėjo P.Motiejūnas. – Kol kas naujų verslų tarp rėmėjų nėra, bet intensyviai dirbame. Sportas turi keistis, ateityje bus naujų sričių, kurios ateis į sporto rėmimą.“
Šiuo metu pagrindinis nerimas klubo vadovui yra nežinomybė.
„Jei būtų aiškios visos taisyklės, kad jas įvykdžius, uždedame varneles, viską padarytume, kad virusas neateitų, būtų aiškus taikinys, – dėstė P.Motiejūnas. – Bet virusas yra nematomas, nežinomybė labai slegia. Gali daryti labai daug, gali daryti su pertekliumi, bet negali žinoti, kada atsiras tas, kuris nešioja virusą, ir įvyks užsikrėtimų sprogimas, kai pats staiga tampi židiniu. Tai didžiausia grėsmė.
Be to, anksčiau renginius planuodavome metus į priekį, o dabar – tik savaitę pirmyn. Lengviau būtų nieko nedaryti, bet mes turime kurti emocijas, raginti žmones nesėdėti namie, raginti judėti. Tai jau nebe verslas. Savo darbuotojams sakau: jei padarėme renginį ir neturime nuostolių, – labai gerai. Svarbu pakeisti mentalitetą.“
Praėjusį mėnesį Kauno klubas skelbė, kad šiam sezonui planuoja 9,7 mln. biudžetą, iš kurių 7,2 mln. atitektų žaidėjų ir trenerių atlyginimams.
Jau dabar yra ženklų, kad biudžetas traukiasi, bet toli skaičiuoti į ateitį P.Motiejūnas dabar nemato prasmės: „Nemėgstu galvoti negatyviai, kad dar blogiau. Mes prisitaikysime prie visko. Gyvename tik savaitę į priekį. Dabar žiūrime, kaip išskristi į Lioną, paskui pas mus atvyks Madridas, klausimas ar dar būsime su žiūrovais.
Mūsų biudžetas yra sudarytas, matome, kaip jis mažėja, o mes ieškome alternatyvų. O būrimais sunku užsiimti, tad neplanuojame toliau nei savaitę į priekį.“
