Praėjusią vasarą iš Graikijos grįžęs Lukas Lekavičius parsivežė ne tik išaugusį patirties bagažą, bet ir tamsiaplaukę merginą Meliną.
Galingu žaidimu antroje sezono pusėje spindėjęs L.Lekavičius dabar kamuolio yra nečiupinėjęs jau mėnesį. Jis naudojasi koronaviruso atneštu laisvu laiku bei netikėtai pasibaigusiu sezonu ir pasileido į ekskursiją po Klaipėdos regioną.
Nuo Varnių regioninio parko tyrinėjimo iki šašlykų kepimo – tylusis Lukas mėgaujasi laiku gamtoje, o tai patinka ir jo merginai.
„Melina mėgsta gamtą, o Lietuvoje ji visai kitokia, nei Graikijoje. Gražu, įdomu ir nauja. Viskas liuks“, – 15min pasakojo Lukas Lekavičius.
Kai gamta aplankyta, o treniruotės ir mankštos atliktos, atletas įsitaiso prie televizoriaus ekrano.
Nuo senų rungtynių ar serialų žiūrėjimo iki neseniai pasirodžiusios Michaelo Jordano dokumentikos „The Last Dance“, kuri krepšininkui paliko didžiulį įspūdį.
„Darbo etika gal didesnė buvo pas Kobe Bryantą, kuris dėl krepšinio buvo išprotėjęs, bet ir MJ dirbo labai daug, – krepšinio legendas lygino „Žalgirio“ vijurkas, dar prieš kelis mėnesius fiksavęs karjeros sportinę formą. – Jordanas yra pavyzdys visiems – darbo etika, profesionalus požiūris. Jis niekur neidavo, jokius klubus, vakarėliai jam nebuvo įdomūs. Smagu stebėti tokius žaidėjus, jų praeitį bei kas vykdavo anksčiau.“
Jei K.Bryantas ir M.Jordanas yra pasauliniai pasišventimo ir darbo etikos pavyzdžiai, tai Lukas ties šiuo punktu galėtų būti kelrode žvaigžde Lietuvoje.
Sezono metu L.Lekavičius vienas pirmųjų pasirodo „Žalgirio“ arenoje prieš treniruotes, o sporto salę palieka vienas paskutiniųjų.
Toks pasišventimas užgimė dar prieš daugiau nei dešimtmetį, kai Lukui buvo 12 metų, o jo vyresniajam broliui Linui – 21-eji.
Linas studijavo „American University“ universitete JAV, o vasarą grįžęs liedavo prakaitą treniruotėse su savo jaunuoju broliu.
Taip jis įskiepijo dabartiniam Lietuvos rinktinės įžaidėjui meilę darbui, kuri jį atvedė iki pat aukščiausios krepšinio scenos Europoje.
„Linas grįždavo, o mes sportuodavome kartu. Žinoma, mūsų sportas buvo kitoks, nes aš jaunesnis, bet darydavau viską pagal brolį. Jis vasarą sportuodavo labai daug, o aš paskui jį. Bėgiodavau, salėje daug laiko praleisdavome kartu. Manau, kad viskas prasidėjo nuo to. Aš tuo užsikrėčiau. Brolis išvykdavo atgal į JAV, likdavau vienas, bet sportas nesibaigė. Sunkus darbas atėjo dėl brolio“, – 15min savo pavyzdinės darbo etikos šaknis nupasakojo L.Lekavičius.
Šaltas dušas starte ir lūžio rungtynės
L.Lekavičiaus sutartyje įrašytas „pliusas“, tačiau žaidimo lygis, kokį jis demonstravo prieš sustabdant sezoną, gali suvilioti Eurolygos turtinguosius kloti pinigus ant stalo ir aktyvuoti sutartyje numatytą išpirką.
Bet gynėjo sugrįžimo sezonas nuo pat starto nesiklostė kaip iš pypkės. Jis prasidėjo sunkiai.
Sezono starte 180 cm ūgio vijurkas turėjo iš naujo pereiti Šaro sistemos įsisavinimo skaudulius.
Nepadėjo ir tai, kad po dvejų metų Atėnų „Panathinaikos“ ekipoje jis važiavo ne į sezono pasiruošimo stovyklą Kaune, o su Lietuvos rinktine dalyvavo pasaulio čempionate Kinijoje.
Visa tai, pasak L.Lekavičiaus, grūdinimosi procesą tik dar labiau ištempė.
Per pirmąsias penkerias rungtynes Eurolygoje įžaidėjas rinko vos po 2,8 naudingumo balo, o sunkaus adaptacinio periodo kulminacija tapo dvikova Stambule prieš „Fenerbahče“, kurią gynėjas stebėjo nuo atsarginių suolelio.
„Sunku buvo iš naujo įsisavinti Šaro sistemą, – 15min atvirai pasakoja L.Lekavičius. – Dveji metai „Panathinaikos“ buvo visai kitokie, vaidmuo visai kitoks. Grįžau į kitokią sistemą, o dar praleidau visą pasiruošimo sezonui ciklą, nes buvau rinktinėje. Galime sakyti, kad grįžau tiesiai į LKL rungtynes. Buvo sunku, bet įsivažiavau ir viskas buvo normaliai. Reikėjo tik laiko.“
Garsiai apie save krepšininkas priminė rungtynėse Kaune su Tel Avivo „Maccabi“.
Žaliai balti antroje mačo dalyje spurtavo 19:0 bei iškovojo antrąją pergalę iš eilės, kai iki tol skendo Šaro eroje dar nematytoje devynių pralaimėjimų jūroje.
Rungtynių herojumi tapęs L.Lekavičius pelnė 23 taškus, iš kurių 21 – po ilgosios pertraukos.
Tai rungtynės, kurios stipriai pastūmėjo įžaidėją į priekį, kaip ir visą komandą. „Žalgiryje“ atsirado taip reikalingas puolimo lyderis, kai dėl traumos iškritus Mariui Grigoniui ši pozicija tapo laisva.
„Tos rungtynės su „Maccabi“ davė lūžį, – teigė L.Lekavičius. – Bet ir prieš tai jaučiau, kad treniruočių metu jaučiuosi vis geriau. Galbūt dvi savaites prieš Naujuosius metus pradėjau jausti, kad viskas gerėja, kad treniruotėse atrodau geriau. Tas laikas ir geros rungtynės turėjo ateiti. Laukiau to.“
Žaliai baltų pakilimą galima sieti su L.Lekavičiaus augimu. Praėjus savaitei po maču su „Maccabi“ šilališkis 21 tašką pelnė Madride, o dvigubą savaitę Belgrade ir Atėnuose užbaigė pelnydamas atitinkamai 16 ir 17 taškų.
Dar po dviejų savaičių – 21 taškas Vilerbane ir pergalingu tapęs metimas.
Degančioje atkarpoje per šimtą atakų skaičiuojamą puolimo reitingą L.Lekavičius atsidūrė tarp lygos grietinėlės, visai šalia pagrindinio MVP kandidato Shane'o Larkino.
„Manau, kad sprendimas grįžti pasiteisino, – sakė L.Lekavičius. – Norėjosi žaisti daugiau minučių, tai tą ir gavau. Norėjosi turėti daugiau atsakomybės ir būti vienu pagrindinių žaidėjų komandoje – gavau ir tą. Pasitikėjimas augo, žaidžiau daug ir žaidžiau rungtynių pabaigose.
Džiaugiuosi, viskas pavyko puikiai. Žinoma, visada gali būti geriau. Norisi geriau. Galbūt stabilumo norėjosi daugiau, nes mano žaidimas būdavo banguojantis. Bet vertinant bendrai, tai viskas pavyko normaliai.“
Skalpuoti varžovus ėmęs „Žalgiris“ per paskutinius 13 mačų iškovojo 9 pergales. Tai elitinių komandų lygis, leidęs žaliai baltiems sugrąžinti atkrintamųjų viltį.
L.Lekavičius tiki, kad jei ne sustabdytas sezonas, Lietuvos čempionai trečius metus paeiliui būtų įšokę į ketvirtfinalio traukinį.
„Kai sezonas neišbaigtas, tai sunku vertinti, bet atrodė, kad viskas eina į gerąją pusę, pradėjome žaisti kur kas geriau. Buvo likusios šešerios rungtynės. Galvoju, kad turėjome gerus šansus patekti į „Top 8“. Manau, kad šis tikslas būtų buvęs įgyvendintas. LKL žaidėme labai gerai. Sezonas būtų buvęs geras, bet kai taip nutrūko, vertinti per sudėtinga“, – teigė 26-ąjį gimtadienį neseniai paminėjęs reaktyvinis gynėjas.
Įsimintiniausios sezono akistatos
Dveji metai Atėnuose po Nicko Calatheso sparnu davė puikios patirties, bet Kaune lietuvis vėl galėjo daryti tai, ko taip troško – mėgautis krepšiniu.
Vos trejas rungtynes starto penkete pradėjęs L.Lekavičius šį sezoną vidutiniškai žaidė po 20 minučių, pelnė po 10,5 taško (58,4 proc. dvit., 39,2 proc. trit., 86,2 proc. baud.), atliko po 2,8 rezultatyvaus perdavimo bei rinko po 10,2 naudingumo balo.
Tinklalapis „Euro Hoops“ lietuvį net buvo išrinkęs į geriausių šio sezono Eurolygos atsarginių žaidėjų penketuką.
L.Lekavičius dievina mūšius prieš aukščiausio kalibro varžovus.
Jis labiausiai laukdavo susitikimų su Shane'u Larkinu ir Mike'u Jamesu. Tai pagrindinės Eurolygos žvaigždės.
„Visada įdomu pasitikrinti kuo aukštesniame lygyje. Žinoma, gintis prieš Sh.Larkiną ir M.Jamesą buvo labai sunku, bet tikrai įdomu. Tai geriausi Eurolygos žaidėjai, tad pasitikrinti jėgas buvo išties įdomu. Atrodo, kad dėl greičio savybių man turėtų būti lengviau gintis, bet net ir man sunku buvo juos gaudyti. Įspūdingi žaidėjai“, – konstatavo Lukas.
Žalgirietis neabejoja, kad šie krepšininkai turėtų būti simboliniame turnyro penkete, kaip ir „Barcelona“ superžvaigždė Nikola Mirotičius.
„Reikėtų daugiau laiko pagalvoti, norint pasirinkti teisingai. Žinoma, Shane‘as Larkinas į simbolinį penketuką eitų 100 proc. Dar Mike‘as Jamesas. Nikola Mirotičius irgi turėtų ten būti. Trys žaidėjai aiškūs, o dėl kitų reikėtų pagalvoti daugiau“, – sakė L.Lekavičius.
„Žalgiris“ savo sirgalių armiją šį sezoną lepino pergalėmis, bet ir skaudino širdį veriančiais pralaimėjimais.
Paskutinis jų žaliai baltiems teoriškai gali užverti kelią į atkrintamąsias.
Nesėkmė Sankt Peterburge nustūmė „Žalgirį“ į devintąją poziciją, o jei Eurolyga nuspręstų sezoną tęsti iškart nuo atkrintamųjų, šis taškas Šaro kareiviams kainuotų maksimaliai brangiai.
Simboliška, bet labiausiai Lukui įsiminė dvikova Stambule, kurią jis stebėjo nuo atsarginių suolo. Tuomet dvikovos pabaigoje fantastiškai sugrįžęs „Žalgiris“ šventė paskutinių sekundžių pergalę, kai lemiamą metimą realizavo M.Grigonis.
„Visos Eurolygos rungtynės yra arba labai skaudžios, arba labai saldžios, – pasakojo Kauno komandos krepšininkas. – Kiekviena pergalė svarbi, tai kiekvienos rungtynės duoda kažkokią emociją. Nesėkmė prieš „Zenit“ yra viena skaudžiausių, neabejotinai, o pergalė prieš „Fenerbahče“ – labai saldi. Nors pats praleidau šį mačą ant suolo, bet labai džiaugiausi dėl komandos.“
Niūrios prognozės ir vieta tobulėjimui
Kamuolio rankose Lukas nelaikė jau virš mėnesio. Tai bene ilgiausia pertrauka per jo kelią profesionaliame krepšinyje.
Karantiną pajūryje leidžiantis atletas galvoja apie grįžimą į Kauną, jei „Žalgirio“ arena po karantino atvertų vartus sportininkams.
Lukas pasiilgo treniruočių. Jis mąsto įsigyti krepšį ir lavinti krepšinio įgūdžius lauke.
Darbštumu pasižymintis žalgirietis tarpsezoniu labiausiai norėtų pagerinti gynybą.
„Kaip sako Šaras, puolimas ateina iš geros gynybos. Noriu pagerinti ją, o puolime – žaidimo skaitymą“, – teigė L.Lekavičius.
Luko akys krypsta į Madrido „Real“ atakų organizatorių Facundo Campazzo. 181 cm ūgio argentiniečio žaidimą savoje aikštės pusėje auklėtiniui dažnai akcentuoja ir treneris Š.Jasikevičius.
Šio krepšininko darbas gynyboje yra pavyzdinis, nors prieš daugelį žaidėjų jis turi ūgio trūkumą.
„Šaras sako, kad reikia stebėti Campazzo įrašus, bet vien stebėdamas taip žaisti neišmoksi, – teigė L.Lekavičius. – Jis ginasi puikiai, o kaip jam taip pavyksta... Nežinau, reikia stebėti tuos video, kaip jis išlenda iš užtvarų. Gal pas jį staigesnės kojos? Nežinau. Aš stengiuosi, nesu senas, bandau tobulėti. Bandysiu gynyboje pasiekti kažką panašaus (šypteli).“
Panašu, kad savo sugebėjimų atletas krepšinio aikštelėje artimiausiu metu nepademonstruos.
Eurolyga stebi besitęsiančią koronaviruso plitimo situaciją Senajame žemyne, ieško galimų sezono pratęsimo išeičių, tarp kurių yra ir Vilnius bei Kaunas, tačiau didelio optimizmo nematyti.
Tokiu scenarijumi sunkiai tiki ir L.Lekavičius.
„Man atrodo, kad tai nelabai realu. Visko gali būti, reikia laukti. Sprendimas turėtų būti priimtas gegužės gale. Nežinau, gal įvyks koks stebuklas ir prasitęs sezonas. Bet sunkiai tikiu“, – teigė Lukas.
Bet ar jis tiki, kad kitą sezoną vėl vilkės žaliai baltus „Žalgirio“ marškinėlius?
„Dar tik balandžio mėnuo, tad labai anksti kažką kalbėti. Neaišku, ar išvis sezonas bus. Mažai galvoju apie tai. Reikia palaukti bent vasaros“, – sakė karjeros sezoną sužaidęs Lukas Lekavičius.
