Ketvirtąjį sezoną Nemuno saloje gainiojantis 25-erių vilnietis Karolis Lukošiūnas tapo žūtbūtinių rungtynių su „Valencia“ komanda „X faktoriumi“.
Tris mėnesius tritaškio Eurolygoje nepataikęs krepšininkas įmetė tris tolimus metimus per antrąjį ketvirtį, sužaidė sezono mačą, o „Žalgiris“ iškovojo mirtinai svarbią pergalę 95:74.
„Gavau laisvas ir įmečiau. Toks darbas. Vieną kartą pasiseka, kitą ne, – po mačo kuklinosi K.Lukošiūnas. – Prieš rungtynes jautėsi gera komandos energija – buvome susikaupę, bet kartu ir atsipalaidavę. Vienas kitam padėjome, ypač gynyboje, o po perimtų kamuolių užbaigėme greitas atakas. Tai mus vedė į pergalę. Dabar reikia laimėti dar dvejas rungtynes ir stengtis patekti į atkrintamąsias.“
Kazys Maksvytis auklėtinį nuo suolo pakėlė antrojo kėlinio viduryje, kai „Žalgirio“ atsilikimas siekė 30:31, tačiau tuomet K.Lukošiūnas smeigė du tritaškius, po kelių minučių pridėjęs trečiąjį, po kurio – užsegamo diržo gestas.
Atsarginio krepšininko inspiruotas „Žalgiris“ antrąjį ketvirtį uždarė spurtu 16:3 bei į ilgąją pertrauką nusinešė dviženklį pranašumą 52:40.
Nuostabų žaidimą užsukę K.Maksvyčio vyrai po trijų kėlinių varžovus jau daužė 74:55, o ketvirtojo ketvirčio pradžioje – dar viena tolima K.Lukošiūno bomba.
Ketvirtajame kėlinyje per „Žalgirio“ arenos tribūnas vilnijo gyva sirgalių banga, simbolizavusi artėjančią pergalę bei bemiegę naktį Kaune.
Geriausią sezono mačą sužaidęs K.Lukošiūnas per 12 minučių pelnė 12 taškų (4/7 trit.), atliko 2 rezultatyvius perdavimus ir surinko 8 naudingumo balus.
– Ar sudėtinga taip sužaisti po ilgo laiko ant suolo?
– Žinoma, kad nėra lengva. Reikia ritmo. Treneris anksčiau įmetė mane į aikštelę, dar nebuvau toks sušalęs. Įkrito pirmas metimas, tuomet kiti sukrito, gerai apsigyniau ir užsivedžiau.
– Ar tikėjaisi, kad treneris tave į aikštelę mes antrajame ketvirtyje?
– Visada tikiesi. Žinoma, jeigu pirmą mačo pusę neišeini, tuomet mažiau tikiesi pasirodyti antroje. Esu pastebėjęs, kad per dvigubą savaitę treneris mėgsta kažką panaudoti per antrąjį mačą. Šiandien buvau aš. Visada tikiesi žaisti, o šiandien įėjęs į aikštelę iškart gavau laisvą metimą. Kartais būna taip, kad negauni ir nieko.
– Kiek jums psichologiškai reikėjo tokių rungtynių?
– Manau, kad kiekvienam žaidėjo to reikia. Džiaugiuosi tokiomis rungtynėmis, bet mūsų gynėjų rotacija yra plati, o treneris mato, kaip geriau kiekvieną žaidėją išnaudoti atskiruose mačuose.
– Koks jausmas užsisegti diržą po taiklių tritaškių pilnoje arenoje tokios svarbos rungtynėse?
– Tikrai malonus jausmas. Ir tėtis atvažiavo, ir brolis, ir draugė. Prie artimųjų taip sužaisti tikrai yra malonu. Žinoma, svarbios rungtynės, tad emocijų tik dar daugiau.
– „Žalgiris“ pasiekė rekordinę 12-ąją pergalę namuose. Kuo komandos žaidimas skiriasi namuose ir išvykose?
– Net nežinau, turbūt kova ir energija. Šiandien jautėsi atsipalaidavimas, bet ir gera energija, vienas kitam padėjome. Žinoma, prie savų sirgalių greitai užsivedame po greitų atakų, tritaškių ar dėjimų. Visa ši emocija mums ir duoda impulsą.
– Jūsų kaklas yra įbrėžtas. Ar tai šių rungtynių padarinys?
– Taip. Kai visada išbėginėji iš stagerių, tai visada kaklas ar rankos apibraižytos. Varžovai stengiasi gintis.
– Ar galime sakyti, kad „Valencia“ jums yra paranki komanda?
– Galbūt. Ispanai ne tiek daug centruoja. Josepas Puerto porą kartą bandė centruoti, bet vieną kartą išėjau iš priekio, o kitą kartą padariau pražangą. Nežinau, galbūt.
– Pirmajame savaitės mače patraukė Laurynas Birutis, dabar – jūs kartu su L.Biručiu. Kiek „Žalgiriui“ padeda šie „X faktoriai“?
– Žinoma, kiekvienose rungtynėse tokie „X faktoriai“ prideda energijos. Biras dabar yra fantastiškos formos. Džiaugiuosi už jį. Mes padedame vienas kitam. Esame priklausomi nuo vienas kito, nes centrai išleidinėja gynėjus.
– Ką jums reikštų patekimas į atkrintamąsias?
– Daug, juk ne kiekvieną kartą „Žalgiris“ patenka į ketvirtfinalį. Tai būtų svajonė. Dar nelabai galvojau, bet reikia eiti ir patekti.
