Švieslentėje užsidega 43,9 sekundės ir į orą virš žiniasklaidos sektoriaus lekia gėrimas. Ar alus, ar kola liejasi laisvai tiesiai ant žurnalistų plaukų.
Vilerbano ASVEL gynėjas Jordanas Tayloras ką tik detonavo tritaškį sprogmenį „Astroballe“ arenoje. Prieš Tonye Jekiri baudų metimus atsilikę 70:73, Prancūzijos čempionai stebuklingai ištrūko į priekį 74:73.
„Astroballe“ balkonas pasiekiamas per penkis žingsnius nuo arenos įėjimo, todėl prieš rungtynes vėjas kiaurai pūtė ASVEL tvirtovę. Bet, atrodo, prakiuro ir „Astroballe“ stogas, kai prancūzai ėmė švęsti pergalę prieš „Žalgirį“.
Šarūnas Jasikevičius kartais nevaldo emocijų. Kartais žmonėms atrodo, kad jos būna perdėtos. Bet Šaras turi vieną bruožą – kai tai kritinė paskutinių sekundžių situacija, jis save absoliučiai sukontroliuoja.
Taigi, kai J.Tayloro tritaškis galėjo išdraskyti bet kurio trenerio širdį ir ištaškyti bet kokią kritinę reakciją, Šaras ramiai paprašė minutės pertraukėlės ir ėmė braižyti.
„Lukas!“ – pačiupęs derinių lentą į rankas, mažajam Lukui didelį metimą piešė Šarūnas Jasikevičius.
„Thomai!“ – nurodymą Walkupui brėžė treneris.
„Agresyviai!“ – sušuko Šaras.
„Ule, Thomai – agresyviai!“ – pabrėžė strategas.
„Ir čia bus susikeitimas! – rodė Šaras. – Bet agresyviai!“
Kaip Šaras ir mėgsta, Thomasas Walkupas ankstyvoje atakos stadijoje agresyviai nusivarė kamuolį į dešinę pusę, pagrasindamas veržtis arčiau krepšio. Kai Davidas Lighty užtvėrė kelią, žalgirietis ėmė ieškoti užtvaros. Ją statė iš baudos aikštelės išlindęs Edgaras Ulanovas, iš ten išsitraukė lėtesnį Adreianą Payne'ą. Tai buvo viena Šaro sumanymo detalių – po minutės pertraukėlės treneris į aikštę metė žemą penketą su Ule ketvirtoje ir LeDay centro pozicijoje.
Kai tik Th.Walkupas kirto E.Ulanovo užtvarą, lyg 100 m sprinto finalo šūvį išgirdo priešingame kampe stovėjęs L.Lekavičius.
Kol Theo Maledonas susizgribo ir pajudėjo iš vietos, Lukas Lekavičius kaip kulka jau buvo nušuoliavęs mažiausiai šešis žingsnius. Zachas LeDay net pasimetė ruošdamas užtvarą, kai išvydo užmigusį ASVEL 18-metį.
„Toks ir buvo planas, kad išbėgsiu iš užtvaros ir, jeigu laisvas – mesiu, jeigu ne – žaisiu pikenrolą“, – vėliau rūbinėje pasakys L.Lekavičius.
Th.Walkupo perdavimui dar nė nespėjus pasiekti adresato, priešingame puslankyje rankas į viršų kėlė visiškai laisvas atsidūręs Edgaras Ulanovas – ASVEL gynyba atrodė subyrėjusi.
Vis dėlto L.Lekavičius nedvejojo ir iššovė.
„Ne, ne. Aš pasitikiu labiau savo metimu negu pasu“, – paklaustas apie perdavimą E.Ulanovui juokėsi L.Lekavičius.
Dar neseniai pergalingą sirtakį su rungtynių pranešėju „Astroballe“ arenoje šokę prancūzai nuščiuvo. Penkis tūkstančius aistruolių nutildęs L.Lekavičius suriko išspjovęs tą visą lemiamo metimo įtampą.
„Vienas svarbiausių mano metimų karjeroje. Tikrai labai smagu“, – pripažins Lukas Lekavičius, nukalęs „Žalgiriui“ pergalę 79:74.
„Ar ne? Net nemačiau. O, tai čia jau iš viso vyriškai“, – juokavo Šarūnas Jasikevičius, negalėjęs patikėti, kad Lukas Lekavičius išspaudė kokią nors emociją.
Po fiziškiausių karjeroje rungtynių prakaitą braukęs „Žalgirio“ treneris galėjo juokauti po šio mačo tik Luko dėka.
Antroje rungtynių dalyje Lukas Lekavičius ant parketo išbuvo ilgiausiai iš visų mačo dalyvių – 16 min. 40 sek. Po pertraukos į ASVEL krepšį gynėjas susmeigė 15 taškų, pataikydamas 6 metimus iš 7 ir nesuklysdamas nė karto.
Iš viso per 27 minutes jis pelnė 21 tašką, sužaisdamas antrą pagal rezultatyvumą sezono mačą.
Per 5 iš 6 pastarųjų Eurolygos rungtynių 180 cm ūgio krepšininkas rinko vid. 19,6 taško su 66,7 proc. tritaškių pataikymu.
Jis jau trečią kartą per mėnesį permetė 20 taškų ribą, kai iki tol per penkis sezonus Eurolygoje tokią buvo peržengęs vos sykį.
„Nežinau, toks buvo planas – atakuoti jų aukštus, žaisti du prieš du, lįsti giliai, – savo agresyvumą puolime 3 ir 4 kėliniuose paaiškino L.Lekavičius. – Ką ruošė treneris, tą įgyvendinau ir susimečiau.“
„Jūs, ko gero, matote tą patį. Jis nebijo atsakomybės ir yra pasiruošęs per save pralaimėti rungtynes. O kai esi tam pasiruošęs, tu ir laimėsi. Jo faktorius buvo vienas didžiausių šiandien. Ir vienas didžiausių per pastaruosius pusantro mėnesio. Jaučiasi, kad jis tikrai nebijo“, – pasidžiaugė Šarūnas Jasikevičius.
Mažo ir aštraus porą metų ieškojęs Šarūnas Jasikevičius surado atsakymą. Jiedu „Žalgiryje“ vėl neišskiriami ir sėkmingi kaip Betmenas su Robinu – vienas nubraižo, o kitas vykdo.
Kai prieš daugiau nei penkerius metus Lukas Lekavičius „Žalgiryje“ Eurolygoje pelnė pirmuosius savo taškus, Robertas Javtokas buvo ne „Žalgirio“ sporto direktorius, o komandos vidurio puolėjas, Darius Songaila dirbo ne „San Antonio Spurs“, o „Žalgirio“ baudos aikštelėje, o Artūras Gudaitis sekė žaliai baltas, o ne Milano madas.
Gintaro Krapiko pasitikėjimo sulaukusiam Lukui tada dar tebuvo 20-metų. Jaunas gynėjas su „Žalgirio“ apranga spragsėjo jau nuo pirmųjų savo mačų, bet tada jis dar buvo labai mažas.
„O dabar jau didelis“, – šyptelėjo Paulius Jankūnas.
Bet ir kapitonas puikiai supranta, kad Lukas anksčiau dar niekada nebūdavo taip ieškomas lemiamiems metimams.
„Iš pradžių jam buvo truputį sunku, kai grįžus reikėjo vėl įeiti į tą sistemą. Bet dabar jis vėl spindi gražiausiomis spalvomis, – Eurolyga.lt sakė P.Jankūnas. – Šaunuolis, kaip jis žaidžia. Ir šiandien, ir anksčiau, kai mums būna sunku, kažkur stringam, išleidžia Luką ir jo ta energija bei beribis ryžtas drasko visus varžovų gynybinius derinius ir atveria kitiems erdves mesti. Ko mes iš jo tikėjomės, tą dabar gauname šimtu procentų.“
„Užauginau, realiai“, – šypsojosi ir A.Milaknis, prisiminęs pirmąsias jo dienas „Žalgirio“ komandoje.
„Augo, augo ir užaugo. Manau, jį galima statyti kaip šviežią pavyzdį, kai iš dublerių, visiškai neišsiskiriantis fiziniais duomenimis ar kažkuo žmogus iš mažo miestelio per didelį kasdienį darbą dabar turi, ką turi, – Eurolyga.lt pasakojo A.Milaknis. – Visada buvo malonu stebėti jo darbo etiką. Jis visada buvo salėje. Ir dabar salėje. Nesvarbu, pataiko, ar ne – visada ateina pamėtyti. Visada jį ten matau. Tikrai labai smagu.
Galvoju, tas darbas visada atsiperka. Kiek jo įdedi, kiek papildomai investuoji, jis tau kažkada vis tiek duos dividendus.
Manau, jis dar labiau subrendo ir kaip asmenybė, ir kaip žaidėjas, o pora metų Atėnuose jam tikrai pridėjo. Aišku, vėl sugrįžti pas trenerį Šarūną sunku, kai truputį esi primiršęs tą sistemą. Bet dabar jis puikiai įsilieja ir gerai žaidžia.“
Kai rungtynių pabaigoje „Žalgiris“ jau dėliojo paskutinius taškus ant pergalės Vilerbane, Darius Maskoliūnas susistabdė Luką ir paklausė.
„Kodėl metei? Galvojau, žaisi du prieš du“, – apie pergalingą sprendimą savo įžaidėjo klausė Šaro asistentas.
„Pasakiau, kad daug ant to dirbu treniruotėse, todėl pasitikėjau, buvau laisvas ir mečiau“, – atsakė L.Lekavičius.
Šarūnas Jasikevičius ir „Žalgirio“ žaidėjai jau gali pasikliauti Luku, kai komandai kyla gyvybės arba mirties klausimas.
