| Eurolyga | „Žalgiris“ – „Crvena Zvezda“ | 20:00 | „Žalgirio“ arena |
Kiek tenka matyti ir klausytis, „Žalgirio“ rungtynes stebintieji apimti lengvos euforijos. Pagrindinis „Žalgirio“ startą palankiai vertinančiųjų argumentas – gaivus žalgiriečių žaidimas, prie kurio labiausiai prisidėjo Šarūnas Jasikevičius. „Žalgiris“ gali žaisti kaip lygus su lygiais su Eurolygos grandais ir demonstruoja taktinę įvairovę, kuria komentatoriai Rytis Vyšniauskas bei Vaidas Čeponis dažnai mėgaujasi pasičepsėdami.
Negalima nesutikti. Bet viso to džiaugsmo sūkuryje reikia įžvelgti faktus: 12 vieta Eurolygoje ir 6 pergalės per 15 rungtynių.
Kad būtų galima geriau objektyviai įsivertinti, užtenka pasižiūrėti į aukščiau turnyro lentelėje esančias komandas. Pavyzdžiui, Eurolygos mastu nykštukinė Belgrado „Crvena Zvezda“ turi viena pergale daugiau ir įsikibusi į 8-ąją vietą su 7 pergalėmis. Vokietijos išsišokėliai Bambergo „Brose“ su 6 pergalėmis rikiuojasi 11 vietoje.
Taigi, yra kur tobulėti, o kaip Šaras yra sakęs, „Žalgiris“ turi išsiugdyti nugalėtojo mentalitetą ir eiti kautis dėl pergalės prieš kiekvieną Eurolygos grandą. Todėl 12-oji vieta tikrai nėra lubos tokiam „Žalgiriui“.
Š.Jasikevičius: „Iš mano pusės pirmasis ratas galėjo būti geresnis, bet galėjo būti ir žymiai blogesnis. Kaip vertinti pirmąjį ratą – jums spręsti. Aš einu ruoštis kitoms rungtynėms. Tikiuosi, kad ir komanda taip mąsto.“
Bet negalima neįvertinti pozityvaus „Žalgirio“ starto. Šį sezoną nebuvo nė vienerių beviltiškų rungtynių. Vieninteliai Stambulo „Fenerbahče“, Tel Avivo „Maccabi“ ir Pirėjo „Olympiakos“ nukovė „Žalgirį“ dviženkliu skirtumu (13-14 tšk.). Palyginimui, praėjusį sezoną penki Eurolygos mačai baigėsi „Žalgirio“ pralaimėjimais net 30 taškų skirtumu ir daugiau.
„Žalgiriečiams šis sezonas yra kaip vienas ilgas „Top 16“ etapas“, – mėgsta sakyti krepšinio entuziastai. Tiesos yra. O jei lygintume su kitais „Žalgirio“ pasirodymais „Top 16“ etape, tai būtų vienas sėkmingiausių žaliai baltų sezonų.
„Žalgiris“ kol kas laimėjo 40 proc. rungtynių. Geriau sekėsi tik 2012-2013 metų sezoną, kai Joano Plazos treniruojamas „Žalgiris“ tarp šešiolikos geriausių Eurolygoje pasiekė 6 pergales ir patyrė 8 pralaimėjimus (43 proc. pergalių). Ir, aišku, garsųjį 2003-2004 metų sezoną, kai Arvydo Sabonio vedamos Kauno komandos viltis patekti į Eurolygos finalo ketvertą sudaužė Tel Avivo „Maccabi“ stebuklas (3 perg., 3 pral. – 50 proc. pergalių).
Taigi, Šaro „Žalgiris“ pranoksta bent 10 žalgiriečių sezonų Eurolygos „Top 16“ etape. Neblogai, kaip debiutinį sezoną vyr. trenerio poste nuo jo pradžios?
Fenomenas
Paulius Motiejūnas 2016-2017 metų sezonui „Žalgirį“ būrė pagal Šarūno Jasikevičiaus viziją. Toje vizijoje, kaip matyti, nėra vieno aiškaus išreikšto lyderio. Tiesiog savaime tokiu tapo Paulius Jankūnas, renkantis vid. 13,1 taško ir 16,3 naudingumo balo – tai rezultatyviausias ir naudingiausias žalgirietis šį sezoną.
Krepšinio analitikas Erildas Budraitis pastebėjo, kad Š.Jasikevičiui 2016 metų sausį tapus vyriausiuoju treneriu, P.Jankūnas penkeriose rungtynėse pelnė 21 ar daugiau taškų. Per 14-ą Eurolygoje praleistų sezonų P.Jankūnas 20 taškų ribą peržengė 10 kartų, pusė iš jų – per pastaruosius 12 mėnesių rungtyniaudamas Š.Jasikevičiaus komandoje.
E.Budraičio skaičiavimais, „Žalgirio“ kapitonas taip pat per pastaruosius 12 mėnesių sužaidė statistiškai trejas iš ketverių geriausių karjeros rungtynių: 35 naudingumo balai prieš Madrido „Real“ praėjusį sezoną, 36 prieš Stambulo „Daruššafaka“ ir 37 prieš Maskvos CSKA šiemet.
Anot E.Budraičio, statistiniai rodikliai signalizuoja, kad P.Jankūnas iki šiol niekada nesijautė taip gerai, kaip Š.Jasikevičiaus treniruojamame klube.
Siurprizas
Maloniu „Žalgirio“ siurprizu šį sezoną tapo australas Brockas Motumas. Jeigu būtų „Žalgirio“ aistruolių valia, ko gero, puolėjas būtų palikęs Kauną po 2015-2016 metų sezono, bet nesulaukęs įdomesnių pasiūlymų svetur, B.Motumas nusprendė likti Kaune. Ir netikėtai tapo vienu „Žalgirio“ lyderių.
26 metų krepšininkas daugiau nei dvigubai pagerino savo rodiklius. Jo rezultatyvumas Eurolygoje nuo 6,7 taško šoktelėjo iki 12,8, efektyvumas – nuo 5,1, iki 11,3 naudingumo balo.
Nors B.Motumas žaidžia nežymiai daugiau nei praėjusį sezoną – 23 minutes (pernai – 17), 208 cm ūgio puolėjas klysta 0,2 karto (1,1 kl.) rečiau, o dvitaškius meta 8,1 proc. (61,7 proc.), tritaškius – 9,9 proc. (45 proc.) taikliau.
Kad B.Motumas rimtai nefigūravo nei „Žalgirio“, nei Š.Jasikevičiaus planuose, patvirtina Šaro žodžiai po septintųjų Eurolygos sezono rungtynių, kai treneris prisipažino, kad iki 24 taškų pasirodymo su Stambulo „Galatasaray“ legionieriui neskirdavo jokių derinių.
Pats sau progas susikurdavęs P.Jankūno dubleris nuo suolo per 7 pirmuosius mačus rinko vid. 16,3 taško. Beje, kai, Šaro žodžiais, varžovai pradėjo ruoštis prieš B.Motumą, šio rezultatyvumas per 8 pastarąsias Eurolygos rungtynes smuko iki 9,8 taško.
Kita vertus, B.Motumas tapo kokybišku žalgiriečių „espresso“ ant suolo, o „Žalgirio“ arenoje „broko“ pravardės nebegirdėti.
50/50
„Su šita jauna komanda mes gyvensime ir mirsime“, – po pralaimėjimo Pirėjo „Olympiakos“ 75:88 sakė Šaras. Perfrazuojant trenerio žodžius, „Žalgirio“ branduolys yra pakankamai jaunas ir nenuspėjamas. Visai kaip daugumos naujokų žaidimas.
Pavyzdžiui, Kevino Pangoso žaidimo kreivė pastaruoju metu kyla – bent po tritaškį pataikė jau 10 rungtynių iš eilės, o Leo Westermannas po truputį užleidžia lyderio vaidmenį kitiems žaidėjams.
Augusto Lima vieną vakarą patikimai ir efektingai skrajoja virš lanko, o kitą renkasi kvailas pražangas ir nesusigaudo, kur stovėti gynyboje.
Pirmoji sezono pusė leido pamatyti „Žalgirio“ naujokų potencialą, tačiau kol kas rezultatai tokie, kad kompanija galėtų demonstruoti stabilesnį ir patikimesnį žaidimą. Bet laikas – „Žalgirio“ naudai, kadangi Šaras ilgainiui vis geriau suklijuos kolektyvą ir šis turėtų būti darnesnis. Apsipratę su trenerio reikalavimais ir žaidimu „Žalgiryje“, geriau turėtų jaustis ir žaliai baltų naujokai.
Po truputį vis geriau apsišaudo Artūras Milaknis, savo tritaškiais jau nulėmęs dvejas rungtynes Belgrade ir Milane. O Lukas Lekavičius tapo vienu didžiausių atradimų po 2016-ųjų vasaros.
„Žalgiris“ – vis dar procese, bet potencialo daugiau nei nerimo.
Diskutuotini 500 tūkst. eurų
Jeigu reikėtų išskirti du labiausiai ant ribos laviruojančius žaidėjus, galima paminėti Antaną Kavaliauską ir Renaldą Seibutį.
Į A.Kavaliausko 6,2 taško ir 5,3 naudingumo balo (8-9 rezultatas komandoje) vidurkį Eurolygoje būtų galima žiūrėti pro pirštus, jei ne faktas, kad jis yra antras daugiausiai Lietuvoje uždirbantis žaidėjas, gaunantis maždaug 300 tūkst. eurų sezono atlyginimą.
Šaras dažnai pyksta ant „centro“ dėl klaidų gynyboje. A.Kavaliauskas dažnai nebrangina kamuolio, prarasdamas po 1,4 per rungtynes. Jeigu visų Eurolygos žaidėjų statistiką skaičiuotume per 40 minučių, tai A.Kavaliauskas pagal klaidas turnyre būtų penktas.
Beje, 300 tūkst. eurų uždirbantis vidurio puolėjas Eurolygoje žaidžia nepilnas 13 minučių. A.Kavaliauskas yra svarbus Šaro rotacijoje ir tam tikrais momentais labai naudingas „Žalgiriui“. Bet ar tai yra 300 tūkst. eurų krepšininkas priešpaskutinio Eurolygos biudžeto klubui?
Š.Jasikevičius: „Neįmanoma, kad sužais visi gerai. Kavaliauskui tai irgi nauja sistema. Aš su juo šnekėjau. Jis stengiasi, atsiduoda šimtu procentų. Jei žmogus taip dirba, rezultatai ateis.“
Kita vertus, A.Kavaliauskas po truputį apsipranta debiutinį Eurolygos sezoną – 10-ajame ir 14-ajame ture surengė du rezultatyviausius ir naudingiausius sezono pasirodymus.
Be to, krepšinio analitikas E.Budraitis nustatė, kad A.Kavaliauskas rimtai prisidėjo prie to, kad „Žalgiris“ tapo geriausiai dėl atšokusių kamuolių kovojančia komanda Eurolygoje. Su juo aikštėje „Žalgiris“ atkovoja 4,7 proc. daugiau kamuolių (57,6 procento) nei aukštaūgiui sėdint ant atsarginių suolo (52,9 proc.).
Dar būtų galima diskutuoti dėl Renaldo Seibučio reikšmės „Žalgirio“ komandoje. 210 tūkst. eurų uždirbantis žalgirietis yra 10-as pagal atlyginimą Lietuvoje. Tačiau sezono pradžioje aikštėje vietos nerado nei jis pats, nei Šaras.
Per 15 rungtynių R.Seibutis Eurolygoje fiksavo vid. 1 naudingumo balo vidurkį. Tiek, kiek 21-erių P.Valinskas ir daugiau tik už 19-metį I.Hartensteiną. Tiesa, abu jaunuoliai žaidė gerokai mažiau.
31 metų gynėją pastaruoju metu dažnai išvysite šalia pavojingiausių varžovų krepšininkų, bet R.Seibutis 40 proc. Eurolygos rungtynių, t.y. 6 iš 15, baigė su neigiamu naudingumo balų rodikliu. „Žalgiryje“ Renaldą į viršų tempia nebent gynyba.
Didelis pasirinkimas ant „Žalgirio“ suolo yra reikšmingas faktorius Š.Jasikevičiaus sėkmei. Jo kariuomenėje apčiuopiamą naudą gali įnešti kiekvienas žaidėjas. Bet ar 500 tūkst. eurų nebuvo galima panaudoti efektyviau? Aišku, to „Žalgirio“ vadovai prieš sezoną galbūt ir negalėjo numatyti.
Žvilgsnis į priekį
„Žalgirio“ vadovai prieš Eurolygos sezoną iškėlė tikslą iškovoti bent 10 pergalių. Tai klubui į biudžetą atneštų už pergales numatytas Eurolygos premijas, kurių vertė siektų 400 tūkst. eurų (40 tūkst. už kiekvieną pergalę).
Tačiau Šaras žaidžia ne dėl premijų, o dėl Eurolygos ketvirtfinalio. Šiam tikslui 10 pergalių tikrai neužteks. Ko gero, reikėtų 14-15 laimėtų rungtynių. Tai reiškia, kad „Žalgiris“ antrajame Eurolygos rate turi laimėti maždaug 9 rungtynes iš 15.
Šarui nepatinka, kai kažkas skirsto „Žalgirio“ varžovus į „imamus“ ir „sunkiai įveikiamus“. Bet statistika rodo, kad tikėdamasis nustebinti Europą, Lietuvos čempionas privalo išvykoje nugalėti „Galatasaray“, „Brose“ bei Kazanės UNIKS klubus, o namuose apginti tvirtovę nuo „Crvena Zvezda“, „Anadolu Efes“ ir „Emporio Armani“ atakų.
Taip „surinktume“ tas 6 pergales iš bent 9 būtinų. Todėl dar reikėtų tikėtis sensacijų namuose prieš kažkuriuos iš Eurolygos lyderių – į Kauną antrajame rate dar atvažiuos „Real“, CSKA, „Fenerbahče“, „Panathinaikos“ – ar šlubuojančią Barselonos ekipą.
Reikės sėkmės ir išvykose į Stambulą („Daruššafaka“), Pirėjų, Tel Avivą ir Vitoriją.
Bet tokie paskaičiavimai primena tik pasvaičiojimus penktadienio vakarą senamiesčio bare, nes, pavyzdžiui, „Crvena Zvezda“ praėjusią savaitę namuose nubloškė Maskvos CSKA 78:67, o UNIKS pranoko „Panathinaikos“ klubą (83:81).
Svarbiausia, kad „Žalgirio“ žaidimas teikia pagrįstų vilčių, tačiau širdžių čempionams kelialapis į Eurolygos ketvirtfinalį neteikiamas, o rezultatus skaičiuosime pavasarį
