Jokių stebuklų „Taikos ir draugystės“ sporto rūmuose nebuvo. Pamatėme, kaip verkiant „Žalgiriui“ reikia pasistiprinti. Baisiausia, kad peties traumą dar patyrė ir Tomas Dimša. Tikėkimės, nerimtą.
Tokio pajėgumo ekipos, kokią dabar turi „Žalgiris“, niekaip neužtenka išvykoje prieš gerą komandą kaip OLY. Pirėjo ekipa turėjo du supersnaiperius Isaiah Canaaną ir Alecą Petersą, kurie prieš „Žalgirį“ atrodė kaip Stephenas Curry ir Dirkas Nowitzkis, pataikydami viską neįtikėtinais procentais. „Žalgiris“ tikrai labai kentėjo nesugaudydamas „Olympiakos“ metikų be kamuolio.
Gynyboje nepavyko daug kas. Tai turbūt yra didžiausias nusivylimas, nes tai, kad trūko kokybės, žaidėjų – tai ir taip akivaizdu. Keenanas Evansas vienas antroje pusėje bandė traukti komandą, bet rungtynės, ko gero, buvo pralaimėtos antrojo kėlinio pabaigoje. Tos paskutinės 3 minutės, per kurias „Žalgiris“ paleido „Olympiakos“ dviženkliu skirtumu.
Reikia pripažinti, kad varžovas atrodė labai solidžiai. Žaidė gerą, komandinį krepšinį. Tas pats Ignas Brazdeikis būtent prieš „Žalgirį“ sužaidė kol kas geriausias savo sezono rungtynes. Tai labai nestebina. Žinome iš praeities, kad Lietuvos rinktinės krepšininkai prieš „Žalgirį“ kažkodėl sugeba sužaisti geriau nei įprastai.
Ne šokiruojantis pralaimėjimas, bet badantis pirštu į esamą situaciją ir rodantis, kaip trūksta papildymo. Du žaidėjai – paleisti, abu jau „Olympiakos“ nariai, o naujoko kol kas nėra. Jeigu dar ir T.Dimša iškris bent savaitei, dviem – sprendimų reikės greitai.
