Kai tik Barselonos klubo komunikacijos skyrius sprogdino tviterį su nuotrauka, kurioje Šarūnas Jasikevičius bučiavo granatinius „Barcos“ marškinėlius, Brandonas Daviesas siuntė buvusiam treneriui sveikinimo žinutę.
„Mes palaikėme gerus santykius. Mano telefonas jam visada buvo atviras, tai vis pasikalbėdavome, – 15min Barselonoje pasakojo B.Daviesas. – Pasveikinau trenerį ir norėjau tuo parodyti, kad džiaugiuosi dėl jo sėkmės. Ir kad džiaugiuosi, jog vėl dirbsime kartu.“
Šarūnas Jasikevičius yra pasakojęs apie didžiausią dovaną trenerio darbe. Ją treneris išpakuoja tada, kai net ir 9 mėnesius lyg karinėje stovykloje vaikęs savo žaidėjus, vėliau šiems išvykus į kitų ekipų bazes su jais palaiko gerą žmogišką ryšį.
Brandonas Daviesas 2017–2019 metais ne kartą buvo įspaustas prie Nemuno krepšinio salos atbrailos. Tačiau net ir po visų pergalių ir nubrozdinimų 208 cm ūgio amerikietis dabar gali bendrauti su Šarūnu Jasikevičiumi kaip su draugu.
„Mes turime abipusį ryšį, suprantame vienas kitą. Ne tik kaip profesionalai, bet ir draugai, – 15min paaiškino aukštaūgis. – Tas pasitikėjimas užsitarnaujamas per laiką. Manau, tai abipusio ryšio rezultatas, ką jis padarė man ir ką jam daviau atgal.
Tiesiog instinktyviai gerbi tokį pat kovotoją koks esi pats. Ir aš tuo tikras – jis nori laimėti ne mažiau nei aš. Su tokiu noru ir troškimu laimėti nepaisant visko, mes galėjome vienas kitam padėti.
Bendrauju ne tik su Šaru – vis dar kalbuosi su daug vyrukų, su kuriais žaidžiau „Žalgiryje“. Su tais trenerių štabo nariais, kurie atvyksta į Barseloną. Parašiau jiems – pabendravome, kalbėjausi ir su komandos direktoriumi Mindaugu Kvedaru.
Palikdamas Kauną nemelavau sakydamas, kad tas ryšys, kurį užmezgėme „Žalgiryje“, liks amžinai.“
Kai Brandonas Daviesas rašė sveikinimo žinutes Šarui ir iš paskos žygiuojantiems jo ginklanešiams, į vidurio puolėją kreipėsi ir vyrukai iš Barselonos. Jie norėjo pasitikrinti, su kokiu treneriu turės reikalų artimiausius trejus metus. B.Daviesas bičiuliams buvo atviras.
„Komandos draugai klausinėjo, koks Šaras buvo „Žalgiryje“, koks šis treneris, – 15min neslėpė B.Daviesas. – Aš jiems pasakiau atvirai. Pasakiau, kad jis yra treneris, pas kurį žaisti nelengva. Kad jis be galo reiklus. Tačiau dienos pabaigoje jis tiesiog nori laimėti kaip ir mes visi.
Jis įteikia tau raktelius į pergalę, sudėlioja viską ant lėkštutės ir suteikia geriausią šansą laimėti rungtynes.
Aš juo pasitikiu. Kai tik mes visi susikursime komandinį ryšį – o tai kartais užtrunka, manau, Barselonoje bus gerų dalykų. Aš labai dėl to džiaugiuosi.“
Brandonas Daviesas pirmas įbrido į skaidrią Viduržemio jūros pakrantę. Atvykęs į komandą, kurioje pralaimėjimo kaina didesnė nei pergalės, amerikietis Eurolygoje per 20 minučių pelnė vid. 9,6 taško (52,4 proc. dvit., 38,5 proc. trit.), atkovojo 3,9 ir perėmė 1,1 kamuolio, atliko 1,6 rezultatyvaus perdavimo bei rinko 10,3 naudingumo balo.
Vilkėdamas „Žalgirio“ marškinėlius tiems granatiniams jis norėdavo perrėžti gerklę ir pasiimti jų kontraktus. Tą pačią akimirką, kai pats užsivilko prabangią „Barcos“ aprangą, jis pats tapo taikiniu alkaniems varžovams.
„Kaune mes turėjome papildomą motyvaciją įveikti geriausias komandas. Kai matydavau priešais save didžiulį varžovą, žinomą pavardę, priimdavau tai kaip iššūkį jam kažką įrodyti. Ne tik aš, bet ir visa komanda.
Žaisdamas vienoje geriausių Europos komandų ant nugaros turi taikinį. Visi eina į aikštę norėdami užimti tavo vietą. Turi pasitikėti savo darbo etika ir suprasti, kad jeigu gerai nepasirodysi, bus kitas, kuris užims tavo vietą. Jeigu sustoji tobulėti, gali ne tik pamesti bendrą komandinį tikslą, bet netgi savo darbą, – samprotavo B.Daviesas. – Todėl labai svarbu išlikti alkanam – nesvarbu, koks tai būtų lygis. Turi išlaikyti troškimą laimėti ir tobulėti, kad būtų tik geriau.“
Šarą dar kaip žaidėją į priekį labiau vedė ne noras nugalėti, o baimė pralaimėti. Dabar šis jausmas lydės kiekvieną jo žingsnį pralaimėjimų nepripažįstančioje, bet nuo jų jau pavargusioje „Barcelona“ organizacijoje.
Be teisės suklysti – kaip ir bandymas perauklėti savo ego jau suformavusius geriausius krepšininkus Europoje, bus vieni iš didžiausių Šarūno Jasikevičiaus laukiančių iššūkių Barselonoje.
„Man sunku kalbėti iš žaidėjo pusės, – paprašiau Brandono įšokti į Šaro batus. – Per savo karjerą susidūriau su daug skirtingų trenerių ir jie turėjo prisitaikyti prie žaidėjų. Bet nieko naujo nepasakysiu teigdamas, kad Šaras yra tikrai užtektinai protingas, jog suprastų, kad jam reikia prisitaikyti.
Manau, kaip ir bet kurioje kitoje komandoje, tai pasitikėjimo sistema klausimas. Viską išsiaiškinus, daryti tai, kas geriausia komandai ir dėl to neturėti menkiausios abejonės.“
Šarūnas Jasikevičius interviu 15min Barselonoje minėjo, kad pagrindinės jo vertybės ir krepšinio filosofija nesikeis. „Šaro sistema“ per tuos ketverius metus Kaune virto ir anekdotu, ir kartais nenulaužiamu kodu net ir galingiausiems varžovams Europoje.
Bet ar „Žalgirio“ pergalės receptas gali veikti ir didžiulėje Barselonos virtuvėje, kurioje skiriasi ir skonis, ir ingredientų kokybė?
„Man klubas moka, kad aš perprasčiau sistemą, atneščiau savo įgūdžių paketą į aikštę ir padėčiau komandai laimėti. Lygiai taip pat yra priežastis, kodėl treneriui mokami tokie pinigai – kad jis išsiaiškintų dalykus. Todėl Šaras yra čia ir todėl jis geriausias treneris, – tikino B.Daviesas. – Šaras gali perprasti situacijas ir padaryti reikiamus pakeitimus. Jis mato krepšinį kaip šachmatų partiją. Šachmatuose irgi keičiasi oponentai, bet pats žaidimas lieka tas pats. Manau, jis išsiaiškins, ką reikia padaryti, norint pasiekti pergales.“
Brandonas Daviesas lyg tyčia prasilenkė su Šarūnu Jasikevičiumi.
Kai naujasis „Barcos“ treneris paskubomis parai užsuko į Barselonos stovyklą, amerikietis su šeima tyrinėjo gražiausius Katalonijos regiono ežerus ir paplūdimius.
Graži Daviesų šeima neskuba krautis lagaminų į JAV. Kalifornijoje, iš kur kilusi Brandono žmona Lenzie, koronavirusas vėl uždaro valstiją. Brandono gimtojoje Jutoje kur kas ramiau, tačiau Barselona dabar atrodo tinkamesnė teritorija aktyviam šeimos poilsiui ir nedidelėms vasariškoms kelionėms.
„Tai mano pirmas kartas Ispanijoje, o čia galima pamatyti daug gražių dalykų. Man čia labai patinka, – tikino amerikietis, kuris ketina grįžti į JAV tik po savaitės dviejų. – Tai puiki vieta žaisti krepšinį. Nuostabūs sirgaliai, puikus oras, labai gera situacija. Tik tas koronavirusas šiemet visiems viską sumaišė ir apsunkino dalykus. Nesvarbu, tai būtų krepšinis ar bet kuri kita sritis.“
Dar 2013-aisiais profesionalo karjerą NBA pradėjęs B.Daviesas kasmet sistemingai kopė elitinio lygio link. Kiekvieną sezoną jis vis pridėdavo kažką naujo savo žaidime ir augino savo vertę.
Brandonas per daug reiklus, kad leistų sau vasarą padrybsoti paplūdimyje ir su vaikais statyti smėlio pilis. Jo vidinis „aš“ spaudžia jį patį prieš kiekvieną sezoną prisistatyti į treniruočių stovyklą geriausios formos.
Galbūt dabar sužaisti dar geresnį sezoną Barselonoje jam padės ir naujasis treneris. Tai bus dar vienas bendras jo projektas su Šaru, kuriame jie bandys padėti vienas kitam užkariauti Europą.
„Manau, vienas man svarbiausių dalykų – mano pasitikėjimas treneriu, jo sistemos žinojimas ir tai, ką ji gali duoti. Galėsiu prisitaikyti prie to, ką iš jo išmokau praeityje. Žinau, kad jis gali pastūmėti mane tapti dar geresniu žaidėju. Vėlgi, tai viskas, kas priklauso ir nuo manęs paties. Bet aš dėl jo džiaugiuosi, – 15min tikino B.Daviesas. – Manau, žinodamas trenerį ir jo sistemą dabar įgysiu pranašumą. Tikiuosi, galėsiu tai išnaudoti.“