Ilgai atrodė, kad tai turi būti „Olympiakos“ šventė.
Laivybos magnatų brolių Panagiočio ir Georgios Angelopoulos remiama Graikijos uosto komanda neturėjo didžiausio biudžeto, bet turėjo daug kitų ingredientų, reikalingų laimėti ketvirtą Eurolygos trofėjų per klubo istoriją.
„Olympiakos“ krepšininkai laimėjo reguliarųjį sezoną.
Jie turėjo naudingiausią sezono žaidėją Sašą Vezenkovą, sužaidusį nuostabias rungtynes ir finale (29 taškai, 9 atkovoti kamuoliai, 34 naud. balai).
Didžiavosi čempioniška patirtimi, lyderyste ir graikiška tapatybe, 2012 ir 2013 metais Eurolygoje su „Oly“ jau laimėjusių Kosto Slouko ir Kosto Papanikolau vaidmenyse.
Geriausiai besiginantis Eurolygos gynėjas, anksčiau trejus metus žaidęs Kauno „Žalgiryje“ Thomas Walkupas vėl statė savo plieninius raumenis prieš varžovų lyderius.
Atsirado X faktorius finale Isaiah Cannanas, per 22 min. sumetęs 21 tašką.
O kur dar decibelų rekordus Nemuno saloje bandžiusi pasiekti 6-7 tūkst. triukšmingų sirgalių jūra, bangavusi po kiekvieno „Olympiakos“ metimo, lyg ši žaistų savo Taikos ir Draugystės salėje.
Tačiau galiausiai iš Kauno „Žalgirio“ arenos palubių tyliai nusileidusi Eurolygos čempionų taurė atiteko Madrido „Real“ krepšininkams, ant kurių galvų pasipylė geltonas konfeti.
„Buvo nuostabus finalo ketvertas, visa turnyro organizacija. Visos komandos atidavė viską. Nors finalinis rezultatas prastas mums, buvo malonu būti šių varžybų dalimi, – po mačo sakė G.Bartzokas. – Mes kontroliavome rungtynes, „Real“ turėjo gintis zona beveik visas rungtynes, nes kitaip jiems būtų sunku. Bet mes radome gerų sprendimų prieš zoną.
Likus 2-3 min. mes galėjome uždaryti rungtynes, nes pirmavome 6-7 taškais, bet klaidos, nepataikyti metimai ir baudos sutrukdė, o jų patyrę žaidėjai laikėsi, o galiausiai Sergio Rodriguezo tritaškis ir Sergio Llullo super metimas įkrito.
Jausmas labai skausmingas. Mes nuliūdę dėl savęs ir dėl sirgalių. Tai buvo ilga kelionė, mes laimėjome reguliarų sezoną, pirmavome beveik visą finalą, bet pralaimėjome aidinti finalo sirenai, o taip jau buvo nutikę ir pernai pusfinalyje. Toks krepšinis, bet laimė nusisuko. Sveikinu „Real“ ir trenerį Chusą Mateo”, – sakė G.Bartzokas.
Iš Kauno publikos švilpimu palydėto miesto mero Visvaldo Matijošaičio rankų gauta didžiulė sidabro lėkštė nedžiugino nei komandos kapitono K.Papanikolaou, nei kitų Pirėjo krepšininkų, kurie, skirtingai nei pernai, kai komanda buvo ketvirta finalo ketverte, šįkart tikėjosi triumfo.
Pagal bendrą rungtynių vaizdą vis atrodė, jog „Olympiakos“ ėjo link jo.
„Olympiakos“ krepšininkai galingai pradėjo rungtynes, pakylėti savo sirgalių balsų.
„Olympiakos“ spalvomis nusidažiusiose tribūnose tvyrojo jausmas lyg būtum ne „Žalgirio“ arenoje, o Taikos ir Draugystės salėje Pirėjuje, nes po „Olympiakos“ taiklių metimų arena ošė lyg po įvarčio, o progų buvo daug.
Nuo pat mačo pradžios I.Canaanas demonstravo karštą ranką, prie jo tritaškiais prisidėjo kapitonas K.Papanikolaou, dvitaškiais rėmė S.Vezenkovas. O kamuolį jų atakoms dažniausiai serviravo Th.Walkupas, mikliai atlikęs 4 rezultatyvius perdavimus.
Greitai dviženklę persvarą (24:12) susikūrusi Pirėjo ekipa vien per pirmą kėlinį metė 15 tritaškių (pataikė 5), pasirinkę būdą atakuoti vengiant akistatų po krepšiu su 220 cm ūgio Walteriu Tavaresu.
Bet kai tolimi metimai užstrigo, „Real“ krepšininkai atsigavo, kaip kad buvo Madrido klubo pusfinalio mače su „Barcelona“.
G.Bartzokas net išbarė K.Slouką, kai „Olympiakos“ žvaigždė paliko daugiau erdvės Sergio Rodriguezui, kuris su Mario Hezonja prisidėjo labiausiai, kad „Real“ neužtruktų Pirėjo komandos gaudynėse.
Bet S.Vezenkovas toliau žaidė MVP ritmu, surinkęs 15 taškų ir 20 naudingumo balų iki pertraukos per 19 minučių, nors įprastai G.Bartzoko rotacijoje tiek ilgai nežaidžia. „Turime patobulinti gynybą“, – per trumpą pertrauką arenoje buvusiam žalgiriečiui Jirži Zidekui sakė S.Vezenkovas.
Laisvose rungtynėse, kuriose buvo labai mažai klaidų ir daug tritaškių, atrodė, kad S.Vezenkovo jau nebesustabdys niekas.
Bulgarijos, Kipro ir Graikijos pilietybes turintis puolėjas stūmė savo komandą į triumfą, kol darbo iš esmės ėmėsi Madrido senieji vilkai, su užkoduotais gebėjimais išgyventi sunkiausiomis akimirkomis.
Likus 46 sek. Pirėjo ekipa dar pirmavo 4 taškais, kai S.Rodriguezas smeigė tritaškį, o chaotiška graikų ataka pasibaigė netaikliu Moustapha Fallo metimu.
Madrido klubas savo lemiamą ataką patikėjo S.Llullui ir nesuklydo – daugybę svarbių metimų per karjerą pataikęs gynėjas per 218 cm ūgio M.Fallą pataikė sudėtingą dvitaškį iš vidutinio nuotolio.
Po minutės pertraukėlės „Olympiakos“ maldos buvo skirtos K.Sloukui, bet Eurolygos ketvirtfinalyje stebuklus kūrusio gynėjo burtų galia šįsyk nesuveikė – dvitaškis iš krašto buvo netaiklus, o į aikštę pasipylė iš džiaugsmo išprotėjusi „Real“ komanda.
„Olympiakos“ treneris G.Bartzokas sėdėjo susiėmęs galvą, kaip ir lemiamą paskutinį metimą iš krašto prametęs K.Sloukas.
S.Vezenkovą iš depresijos bandė prikelti Walteris Tavaresas.
„Visų galvos buvo nuleistos žemai, – paklaustas, ką pasakė savo žaidėjams po antrus metus sulig sirena pralaimėtų rungtynių finalo ketverte, sakė G.Bartzokas. – Sakiau, kad pakeltų galvas ir didžiuotųsi tuo, kaip mes dirbome visą sezoną, kaip palaikėme vienas kitą ir žaidėme visą sezoną. Deja, kartais reikia sėkmės.
Niekas netikėjo, kad mes dominuosime šį sezoną, aš nenoriu skaičiuoti biudžetų, bet mūsų komanda buvo stipri, mes rodėme gerą statistiką, laimėjome daug rungtynių, bet mums pritrūko sėkmės paskutinėse. Mums tiesiog nepasisekė.
Dar liko Graikijos čempionatas, kurį norime pabaigti kaip galima geriau.”
