Starto penkete rungtynes pradėjusiam kauniečiui jau pirmosios minutės nebuvo rožėmis klotos.
Nors D-Mo kelis sykius sėkmingai uždarė kelius link krepšio Kevarriusui Hayesui, tačiau susirinko dvi ankstyvas pražangas ir sėdo ant atsarginių suolo nesužaidus nė pusės kėlinio.
Vėliau lietuvis kilo į aikštę tiek trečiajame, tiek ketvirtajame kėlinyje, bet atsidaryti taškų sąskaitos taip ir nesugebėjo – prametė penkis dvitaškius, vieną tritaškį ir surinko -5 naudingumo balus.
Tai vos antras D.Motiejūno kartas „Monaco“ gretose, kai jis Eurolygos rungtynes užbaigia be taškų, o -5 balai yra naujas kauniečio karjeros antirekordas.
Įdomu, kad anksčiau tokių problemų D-Mo prieš „Žalgirį“ nekildavo – per keturias ankstesnes lietuvis prieš tautiečius rinko po 9,8 taško ir 4 atkovotus kamuolius.
Nepaisant tokio blankaus lietuvio pasirodymo šįkart, „Monaco“ sugebėjo atlaikyti galingą „Žalgirio“ šturmą ir išsivežti pergalę 83:79, o ir D-Mo prie to prisidėjo, nes jam esant aikštėje „Monaco“ kauniečius pranoko 5 taškų skirtumu.
„Žalgirio“ arenoje niekada nebūna lengva žaisti. Dar nebuvo nė vienos lengvos mano pergalės prieš „Žalgirį“. Eidami į šias rungtynes žinojome, kad nebus lengva ir šiandien. Džiugu, kad laimėjome, nes mums labai reikalinga pergalė, bet aišku, gaila ir „Žalgirio“, – po ištrauktos pergalės kalbėjo D.Motiejūnas.
– „Žalgiris“ trečiajame kėlinyje spurtavo 16:3 ir perlaužė rungtynes. Kas jums leido nusiraminti, išlikti rungtynėse ir galiausiai laimėti?
– Nustojome žaisti savo žaidimą, nustojome skirstyti kamuolį. „Žalgiris“ tam tikruose epizoduose tikrai gerai gynėsi, trečiajame kėlinyje įmetėme tik 7 ar 8 taškus (iš tiesų 11 – aut. past.). Tas krepšinis, kurį žaidėme trečiajame kėlinyje, mums tikrai netiko. Džiugu, kad po to sugebėjome koncentraciją pakeisti, išpildėme kelis trenerio nubraižytus derinius ir pavyko laimėti.
– Ar labai sunku buvo atsigauti po praėjusių rungtynių Belgrade, po kurių tiek jūs, tiek komandos draugai buvote labai pikti ant teisėjų?
– Buvo labai svarbu iškovoti šią pergalę. Dvigubą savaitę užbaigti su 0-2 būtų labai nelengva ir psichologiškai, ir komandinei dvasiai. Reikėjo šios pergalės, kad atsigautume, nes nemažai jėgų išeikvojome Belgrade ir čia nebuvome pilnos energijos. Aišku, taip pat ir „Žalgiris“ nebuvo, bet žinojome, kad jie kausis iki paskutinės sekundės.
– Eurolyga paskelbė išvadas dėl teisėjų sprendimų Belgrade. Ar matėte jas ir kaip sureagavote?
– Aš tai nežiūrėjau, nematėme. Paliekame tai praeityje. Koncentravomės į „Žalgirį“. Jeigu būtume sėdėję ir susikoncentravę į praėjusias rungtynes, tai šiandien nebūtume laimėję.
– Jums pačiam rungtynės nebuvo labai sėkmingos. Kiek prie to prisidėjo psichologinis faktorius?
– Nežiūriu į psichologinį faktorių. Nepavyko šiandien tai nepavyko, svarbiausia, kad laimėjo komanda. Mūsų tikslas yra bendras, o ne individualūs pasiekimai. Džiugu, kad komanda laimėjo.
– Per kelias dienas žaidėte ir Belgrade, ir Kaune. Ar galite palyginti atmosferas šiose dvejose arenose?
– Tikrai sunku žaisti, ypač kai „Žalgiris“ bangos, tada sirgaliai jiems labai daug energijos duoda. Kai jie ant bangos, juos labai sunku sulaikyti.
– Kokį įspūdį paliko „Žalgirio“ naujokas Edmondas Sumneris?
– Manyčiau, kad tikrai neblogas. Matyti, kad žmogus dar neatsigavęs po skrydžių, bet manau, kad tikrai daug „Žalgiriui“ pridės.
– „Žalgirį“ kamuoja daugybė traumų. Kaip komandai su tuo susitvarkyti?
– Tokių dalykų nelabai nuspėsi. Tiek Arno trauma, tiek Luko. Toks gyvenimas – kartais nė vienas žaidėjas nesusitraumuoja, o kartais būna taip. Tikiu, kad treneriui sunku verstis be tiek pagrindinių žaidėjų, o ir komandai viduje sunku psichologiškai, kai darosi tokie dalykai. Tikiuosi, kad „Žalgiris“ greitai sugrįš į ritmą.
– Viešojoje erdvėje netrūksta kritikos tiek „Žalgirio“ treneriui, tiek kapitonui. Sirgaliai šiandien jiems išreiškė palaikymą. Kaip jūs reaguojate į šitą situaciją?
– Manyčiau, kad taip ir turi būti. Iš pradžių parduotas Ignas Brazdeikis, po to Mitrou-Longas išvažiavo, trys žaidėjai susitraumavo. Penkių pagrindinių žaidėjų nebuvimas kardinaliai keičia planus, turi ieškoti, kam suteikti didesnę atsakomybę. Treneris verčiasi su tuo, ką turi ir kas jam duota. Tikiuosi, kad „Žalgiris“ sulauks papildymo ir grįš į pergalių kelią.
Treneris verčiasi su tuo, ką turi ir kas jam duota.
– Jums šis ruduo buvo kitoks, nes po ilgos pertraukos žaidėte rinktinėje. Kaip sekasi atsistatyti ir išlaikyti sportinę formą?
– Nepasakyčiau, kad kažkas per daug jaučiasi. Treneris vietinėje lygoje mane pasaugo, duoda pailsėti, ko praėjusiame sezone tikrai mažiau gaudavau. Šiemet duoda laisvų dienų. Virginijus Mikalauskas (asmeninis D.Motiejūno treneris – aut. past.) irgi dirba, tad viskas gerai, važiuojame į priekį.
– Žvelgiant į priekį, ar ateinančią vasarą norėtumėte sugrįžti į rinktinę?
– Tikrai taip. Nematau, kad būtų kažkokių problemų dėl to.
– Kaip sureagavote į olimpinės atrankos burtus?
– Visi sirgaliai labai džiūgavo, bet nepamirškime, kad tai yra krepšinis ir visos komandos, visos šalys sugeba žaisti. Nėra taip, kaip prieš 20 metų, kad nuvažiuosi ir į visus nusivalysi kojas. Manau, kad tikrai bus ne viena komanda, kuri mes rimtą iššūkį, tad tam turnyrui turėsime rimtai ruoštis.