Kai žalgiriečiai pirmavo 47:40, devynių minučių atkarpą trečiajame kėlinyje „Crvena zvezda“ laimėjo net 19:4.
Š.Jasikevičius žadino Vasilije Micičių ant suolo plekšnodamas serbui per žandą, tačiau šis sunkiai budo iš žiemos miego, kuriuo snaudė „Žalgirio“ puolimas.
Kamuolys sunkiai judėjo „Crvena zvezda“ gynybos pelkėje ir pasimetė net 21 kartą.
Š.Jasikevičius nesuvokė, kaip įmanoma laimėti Eurolygos rungtynes su tokia statistika, bet žalgiriečiams pavyko išlipti iš pelkės sausiems.
Kitaip nei kai kuriems sirgaliams, kuriuos po paskutinio netaiklaus Tayloro Rochestie metimo su sirena, aplaistė vieno aistruolio iš džiaugsmo išlietas alus, išsitaškęs per kelias eiles už „Žalgirio“ krepšio.
Tie pergalės purslai žymėjo pergalingą, bet labai sunkų Eurolygos startą.
„Malonu, kad laimėjome. Matote, kokia yra situacija. Dauguma žaidėjų šiandien tokioje atmosferoje ir lygyje žaidė pirmą kartą. Jiems tikrai nelengva, tad svarbiausia buvo laimėti.
Negaliu pasakyti, kad kai kurios detalės buvo nerodytos prieš mačą, bet nežinau... Galbūt paprasčiausiai šiame lygyje reikia sužaisti, kad suprastum kiekvienos detalės vertę. Antros rungtynės, 21 klaida. Kaip išlošti Eurolygoje su tiek klaidų, nesuprantu, bet laimėjome. Dabar tai yra svarbiausia, – spaudos konferencijoje atsiduso Š.Jasikevičius. – Galvoju, kad kai kurie žaidėjai nelabai turi idėją, kaip padėti komandai. Dauguma žaidėjų turi įgūdžius iš senų komandų. Jei nepersilauš, turėsime labai daug problemų.
Sakau...
Šiame lygyje reikia žaisti vyriškai, kovoti už kiekvieną centimetrą, kreipti dėmesį į detales. Jei darai viską atmestinai, tai nieko ir neišeis.
21 klaida... Kai perlaužėme rungtynes, kontroliavome ir tokioje situacijoje, kur negalime duoti 2-3 tritaškių, sugebame juos duoti. Nežinau...“
– Paulius Jankūnas sužaidė geriausią sezono mačą (28 naud. bal.). Turbūt tai buvo vienas iš nedaugelio džiaugsmingų momentų šiose rungtynėse?
– Faktas, kad sužaidė labai gerai. Kovojo. Vyrai labai kovojo. Matėme daug kartų ant grindų po porą žaidėjų. Bet kovos šiame lygyje tikrai neužteks.
Kova, šimtaprocentinis atsidavimas – tai yra vos ne minimumas šiame lygyje. Bet dar reikia žaisti su galva. Reikia eiti su kamuoliu teisingai. Reikia paruošti viską. Aibė detalių.
– Atrodo, „Žalgiris“ įklimpo į serbų gynybą. Kodėl kamuolys judėjo taip prastai?
– Jie dar turi idėjas iš senų komandų.
Nauji žaidėjai atėję nori pasirodyti. Bandėme įdėti į galvą, kad per vieną mačą nieko nepasirodysi. Ta prasme... Vis tiek, vienas apie kitą spręsime gegužę.
Tai pakiša koją jaunesniems žaidėjams, nes jie nemoka kontroliuoti emocijų.
„Crvena zvezda“ pasisekė daug dalykų, kurių neskaičiavome. Bet iš 28 baudų mes padarome apie 14-16 po bonuso situacijų. Kai kurios buvo vidury aikštės. Tai nepateisinama. Taip pralaimi rungtynes.
Vėl grįšime prie tų pačių kalbų per konferencijas, prie tų pačių pratimų per treniruotes. Jausti ritmą, kada galima bauduoti, kaip reikia bauduoti ir kur.
Tai kainuoja.
Iš 76 taškų apie 20 yra mūsų kaltė, kurie labai lengvai gali būti nuimami. Patys suprantate, koks tai skaičius.
Atiduodame 20 taškų. Vos nepralaimėjome.
– Axeliui Toupane'ui kol kas sunkiai sekasi įsilieti į žaidimą. Ko jam trūksta?
– Trūksta įėjimo į situaciją. Supratimo, kas čia vyksta. Tikrai labai sunku.
Treneris, kuris yra su aibe detalių, sunku jam persilaužti. Laukime, tikime. Vieni įeina greičiau, kiti lėčiau. Sezono pradžioje tokiose situacijose iš mano pusės natūralu pasitikėti žaidėjais, su kuriais esu praėjęs daug tokių situacijų, dalykų. Jei jie to nesupranta, paprasčiausiai nesupranta, kad taip turi būti. Jie turi išsikovoti vietą aikštėje.
– Vasilije Micičius, atrodo, dažnai perlaikydavo kamuolį. Tai vis dar Europos čempionato padariniai?
– Galvoju, kad su „Lietuvos rytu“ jis davė daug. Žaidė vos galėdamas paeiti. Jaučiasi, kad turi charakterį. Bet žaidžia su senomis idėjomis. Žaidžia iki galo nesuprasdamas, kur galima varžovų komandą atakuoti.
Ir tikrai, visi tie nauji žaidėjai, jiems reikia laiko, čia faktas. Ateini iš žemesnio lygio. Kad ir su visa pagarba Europos taurei, Čempionų lygai, yra tų puikių komandų tikrai. Bet šita Eurolyga yra kitas žvėris.
– Paulius Valinskas žaidė ilgiausiai savo karjeroje, debiutavo ir jaunieji Martynas Arlauskas bei Gytis Masiulis. Kaip pakomentuotumėte jų išėjimą?
– Negali nieko iš jaunų prašyti, tik kovos. Išeik, spausk, kovok, pasiseks, tai pasiseks. Ne jie turi komandą tempti.
Valinskas dirba kiekvieną dieną. Kimba į atlapus situacijai užsikabinti į „Žalgirį“. Niekas iš jo nereikalauja įmesti 10 taškų, vesti komandą. Bet naudos davė.
O Arlauskas galės aukšta galva nueiti į mokyklą (šypsosi.).
