Tokias nuomones Vilniaus knygų mugėje vykusioje atviroje diskusijoje išsakė Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Diskusiją moderavęs europarlamentaras Leonidas Donskis jos dalyvių klausė, kuris ateities scenarijus Europoje yra labiausiai tikėtinas.
„Iš galimų scenarijų: viena vertus, greito judėjimo federacijos – Jungtinių Europos Valstijų – link ir kito kraštutinumo – visiško suirimo, aš vis dėlto manau, kad labiausiai tikėtinas tas scenarijus, kuris vyksta dabar, pastaruosius dvejus metus. Aš jį apibūdinčiau kaip kapanojimąsi, kai lėtai, skausmingai ieškoma priemonių, kaip ir neatpalaiduoti tų šalių, kurios turi įvykdyti reformas, ir nesukurti tiek įtampų, kad įvyktų chaotiška dezintegracija“, – kalbėjo R.Vilpišauskas.
Nuorodos į galimą karinį konfliktą, jeigu nepavyksta išspręsti euro zonos šalių problemų, tampa retorikos instrumentu, – sakė R.Vilpišauskas
„Šis procesas, manau, gali būti lyginamas su maratonu, kuris nenuves nei į vieną, nei į kitą kraštutinumą“, – teigė TSPMI direktorius.
Diskusijos metu buvo prisiminti pastaraisiais metais ne kartą išsakyti nuogąstavimai, kad neišsprendus euro zonos problemų Europos Sąjunga gali suirti, o Senajame žemyne kilusi suirutė gali pasibaigti netgi karu. Tačiau R.Vilpišausko teigimu kalbos apie karą veikiau yra įtikinėjimo priemonė.
„Viena vertus, manau, tai yra priminimas, kokios yra Europos integracijos ištakos. Daugelis Europos integracijos procesą po antro pasaulinio karo siejo su noru sukurti tokį tarpusavio ekonominio, politinio tarpusavio susisiejimo tarp valstybių mechanizmą, kad jos suvoktų, kad kariauti – tai, ką jos darydavo anksčiau – nebeapsimoka“, – kalbėjo jis.
„Kartu aš sakyčiau, kad nuorodos į galimą karinį konfliktą, jeigu nepavyksta išspręsti euro zonos šalių problemų, tampa retorikos instrumentu norint įtikinti, kad reikia priimti vieną ar kitą sprendimą. (...) Finansų institucijos, finansų rinkos šiuo metu yra tarp tų veikėjų, kurie norėtų matyti federalizaciją ir didesnę centralizaciją euro zonoje. Apeliacijos į galimus grėsmingus scenarijus, manau, yra įtikinėjimo priemonė“, – sakė TSPMI vadovas.
Jis pabrėžė, kad Europoje didėja atotrūkis tarp to, kokius euro zonos sprendimo variantus siūlo specialistai ir to, ko nori gyventojai.
„Sakyčiau, pagrindinis bruožas to, kas vyksta euro zonoje ir apskritai ES – tai rinkų ir ekonomistų siūlomi scenarijai, kuriems vis mažiau pritaria daugelio šalių piliečiai. Ką daro tie, kurie priima sprendimus? Jie laviruoja, viena vertus, tarp to, ką siūlo analitikai, ko nori finansų rinkos, kita vertus – tarp to, ką galvoja jų šalies piliečiai, jų pačių rinkėjai“, – sakė R.Vilpišauskas.
G.Nausėda taip pat buvo linkęs rinktis vidurio arba, jo žodžiais, „realistinį scenarijų“. Pasak G.Nausėdos, Europos politikus imtis spręsti problemas ir nacionaliniame, ir europiniame lygyje privers savisaugos instinktas.
 |
| Tomo Urbelionio/BFL nuotr./prof. Ramūnas Vilpišauskas |
„Bet kur gamtoje, taip pat ir politikoje egzistuoja savisaugos instinktai, kurie verčia išspręsti šitas susikaupusias problemas, nes priešingu atveju patys politikai patirtų labai nemalonius padarinius. Jų kaip politikų karjera būtų baigta, aš kalbu apie daugybę politikų, kurie šiandien šmėžuoja televizijos ekranuose ir nuolat susirūpinusiais veidais sprendžia Graikijos problemas. (...) Euro zona kaip tokia išliks, tačiau išliks gerokai reformuota, galbūt net ir truputį apibyrėjusi“, – sakė ekonomistas.
Pasak jo, euro zonos problemų esmės reikia ieškoti atskirų valstybių, ilgus metus gyvenusių ne pagal išgales, nacionalinėje ekonominėje politikoje. Tačiau, ekonomisto teigimu, kilus euro zonos krizei ne iš geriausios pusės pasirodė ir ES kaip organizacijos vadybiniai gebėjimai. Jo nuomone, jei euro zoną ištiktų „tragiškas likimas“, panaši ateitis lauktų ir pačios ES.
„Nors pačios problemos buvo nacionalinės, negebėjimas reaguoti į jas arba reagavimas per vėlai ir per menkai pasireiškė viso regiono lygmeniu. Mes šiandien kalbame apie ES vadybą kaip tokią (...) Valiuta šiuo atveju yra tik ženklas arba simbolis, bet iš tikrųjų kalbame apie visą euro zoną, o tuo pačiu kalbame, ko gero, ir apie Europos Sąjungos likimą“, – sakė G.Nausėda.
