| Penktadienis | Eurolyga | „Žalgiris“ – „Barcelona“ | 20:00 | Kaunas |
Š.Jasikevičiui su S.Pešičiumi teko dirbti vieną sezoną – 2002–2003 m. Jis buvo vainikuotas Eurolygos, Ispanijos lygos ir Karaliaus taurės čempionų trofėjais.
Bet ne viskas buvo taip gražu, kaip atrodo istorijos metraščiuose.
Š.Jasikevičius jautėsi patekęs į pragarą nuo pirmos dienos. S.Pešičius iškart čiupo žaidėjams už gerklės rengdamas alinančias fizinio rengimo stovyklas.
Sykį savaitės trukmės stovykloje Andoroje S.Pešičius pažadėjo krepšininkams lengvą prasibėgimą, o paaiškėjo, kad tai buvo Cooperio testas – 12 minučių bėgimas iš visų jėgų.
„Barcelona“ žaidėjai reiškė nepasitenkinimą. Kai pabandė bėgti labai lėtai, S.Pešičius kaip pasiutęs šaukė kitoje stadiono pusėje ir privertė laikyti testą.
Dar sezono metu S.Pešičiaus treniruotės trukdavo valandų valandas ir treneris laikydavo krepšininkus po padidinamuoju stiklu. Š.Jasikevičiaus teigimu, per visą sezoną „Barcelona“ žaidėjai turėjo gal 7–8 laisvadienius, bet ir per juos dažnai tekdavo užsukti į salę.
Š.Jasikevičius knygoje „Laimėti neužtenka“ dalijosi linksmu nuotykiu treniruotėje. Sykį sporto salėje bėgdamas nesibaigiančius ratus, jis pastebėjo rankinio treniruotėms skirtus siluetus. Krepšininkas atsistojo šalia rankininkų siluetų imituodamas kraštinį rankininką. S.Pešičius neatpažino Šaro, o „Barcelona“ žaidėjai raitėsi iš juoko.
Kita vertus, juoko buvo mažai. Sykį pervargęs Dejanas Bodiroga paprašė trenerio poilsio. S.Pešičius nesileido į kalbas, o galiausiai apsipyko su tautiečiu iš Serbijos.
Beje, Šaras su D.Bodiroga buvo kambariokai ir tapo labai gerais bičiuliais.
Š.Jasikevičiaus teigimu, daugelis skundėsi šiuo treneriu ir todėl, kad jis negerbė kitų darbo. Pavyzdžiui, jam nerūpėjo atlaisvinti treniruočių salės pagal tvarkaraštį salės futbolo ar rankinio komandoms. Dėl to kartą jis gerokai susikivirčijo su rankinio komandos treneriu, „Barcelona“ legenda, Valero Rivera. Likimo ironija – V.Rivera vėliau tapo „Barcelona“ sporto direktoriumi ir atleido V.Pešičių.
„Nesu jautrus žmogus, tačiau treneris tikrai užknisdavo“, – knygoje „Laimėti neužtenka“ atviravo Šaras.
Jo teigimu, komanda dirbo be proto daug, bet žaidė labai blogai. Esą ją į pergales ištempdavo tokie talentingi žaidėjai kaip Dejanas Bodiroga, Gregoras Fučka, Patrickas Femerlingas, Roberto Duenas, Juanas Carlosas Navarro, Andersonas Varejao, Rodrigo De La Fuente ir kiti.
Š.Jasikevičius pasakoja, kad S.Pešičius didžiulį dėmesį skyrė varžovų žaidimo nagrinėjimui. Daug laiko „Barcelona“ leisdavo vaizdo peržiūrų salėje, kur aptardavo techniką ir taktiką. Tad net lietuvis pripažino, kad nors ir buvo nepaprastai reiklus, S.Pešičius pats dirbo be poilsio.
Tačiau „Barcelona“ buvo tokia galinga ir užsivedusi, kad nei Š.Jasikevičiaus, nei kitų „granatinių“ vyrukų tokia disciplina neišmušė iš vėžių. Ji susišlavė visus įmanomus titulus.
Š.Jasikevičius mielai būtų likęs Barselonoje, bet jo nebepageidavo S.Pešičius.
Dar sezono metu sklandė kalbos, kad į Šaro vietą serbas numatė savo tautietį Milošą Vujaničių. Motyvuotas lietuvis ėmė dar daugiau dirbti, kad su komanda laimėtų visus trofėjus ir nepaliktų S.Pešičiui šansų pakeisti pagrindinį įžaidėją.
Bet pastangos buvo bevaisės. „Barcelona“ delsė pasiūlyti Š.Jasikevičiui naują sutartį ir jo agentas Maurizio Balducci ėmė signalizuoti lietuviui, kad viskas baigta.
Šaras negalėjo tuo patikėti. Š.Jasikevičiaus teigimu, S.Pešičius gerai sutarė su tuometiniu „Barcelona“ sporto direktoriumi Maceirasu ir viename susirinkime pasakė, kad nenorėjo jo ir viskas.
Tačiau dar labiau įžaidėją įskaudino tai, kad S.Pešičius spaudai pareiškė, jog Šaras nesutiko su mažesniu atlyginimu, todėl palieka „Barcelona“. Lietuvis buvo šokiruotas. Jis net buvo linkęs aukotis ir sutikti su metine 400 tūkst. JAV dolerių alga, nors iki tol tris sezonus gavo atitinkamai 800, 850 ir 900 tūkst. per sezoną.
Skaitydamas internete šmeižtą apie savo sąlygas, Šaras pirmą ir vienintelį kartą karjeroje paprašė surengti interviu su „El Mundo Deportivo“, norėdamas paaiškinti situaciją iš savo perspektyvos.
Šaras „Laimėti neužtenka“ neslėpė, kad po to jį buvo apėmusi smarki depresija. Nenorėdamas išvažiuoti iš Barselonos, jis prarado ne vieną progą – juo tada domėjosi Vitorijos, Valensijos, Tel Avivo „Maccabi“ klubai.
Netgi ir „San Antonio Spurs“, nors iš NBA ekipos konkretaus pasiūlymo jis taip ir negavo.
„Žinojau, kad pasirinkti kitą komandą nebus lengva, nes bet kuri vieta man atrodys blogesnė už tą, kurią palieku“, – tada galvojo Šarūnas.
Vis dėlto jį vėliau prablaškė saldžiausia karjeros pergalė – 2003 m. Europos čempionų titulas su Lietuvos rinktine, o Šaras pratęsė savo „Auksinio berniuko“ pasaką su „Maccabi“.
Su juo dirbti sunku ir vargina, bet jo komandos laimi ir žaidėjai tobulėja. Apie metodus galima kalbėti, bet jei komandai reikia laimėti, Europoje sunku rasti geresnių variantų nei Pešičius.
Po to Š.Jasikevičiaus ir S.Pešičiaus keliai susikirto ketveriose rungtynėse – visose per žaidėjo karjerą. Šaras šventė pergalę tik sykį – ir tai, kaip Stambulo „Fenerbahče“ atstovas.
Su „Žalgiriu“ stojęs į mūšį prieš S.Pešičiaus Miuncheno „Bayern“ kaip Lietuvos klubo įžaidėjas, Šaras turėjo abukart pripažinti serbo pranašumą.
Ketvirtadienio vakarą Š.Jasikevičius pirmą kartą turės galimybę pasitikrinti savo jėgas su buvusiu savo treneriu.
„Prisiminimai liko geri. Tai vienas geriausių Europos trenerių. Tokių Europoje nėra daug. Jis absoliučiai žino, ko nori ir ką daro. Patirtis milžiniška.
Su juo dirbti sunku ir vargina, bet jo komandos laimi ir žaidėjai tobulėja. Apie metodus galima kalbėti, bet jei komandai reikia laimėti, Europoje sunku rasti geresnių variantų nei Pešičius. Vien dėl jo „Barca“ tampa viena favoričių laimėti ACB, – nepaisant praeities žiežirbų, prieš žalgiriečių treniruotę trečiadienio vakarą sakė Š.Jasikevičius. – Dirbti su juo sunku, bet žaidėjai tikrai tobulėja. Daug iš jo išmokau. Daug jo elementų yra ir mūsų žaidime. O toliau... Mes gyvendavome toje salėje. Nežinau, ar reikėdavo man nuomotis tą butą, nes vis tiek salėj būdavau.“
