Tik priminimui: savaitės pradžioje, po pralaimėjimo „Panathinaikos“ ekipai, Š.Jasikevičius kalbėjo, kad šis „Žalgiris“ „negali būti komanda, kuri užsikuria nuo gero puolimo“ – kad gynyba yra raktas į pergalę.
„Žalgirio“ gynyba nebuvo katastrofiška. „Crvena zvezda“ Kaune laimėjo sukrapščiusi vos 61 tašką.
Paskutinis kartas, kai „Žalgiriui“ nepavyko laimėti varžovui įmetus tiek arba mažiau taškų, nutiko 2013-ųjų sausį, kai 52:56 Stambule buvo nusileista „Anadolu Efes“. Taigi „Š.Jasikevičiaus eroje“ – tai pirmas „Žalgirio“ pralaimėjimas su tokiu žemu varžovų rezultatyvumu.
Kaip (ne)veikia „Žalgirio“ pikenrolas?
„Žalgiris“ rungtynes pradėjo tiesiog chrestomatiškai – rinko taškus iš suplanuotų situacijų ir atrodė, jog nesunkiai kontroliuos rungtynes. Taip, kaip pirmąjį, sužaisk visus kėlinius ir laimėsi 20 taškų skirtumu.
Krašte paliktas Thomas Walkupas pataikė tritaškį, Edgaras Ulanovo centravimas baigėsi dviem taškais su pražanga, o tada prasidėjo „du prieš du“ karuselė, stipriausiai įsiūbuota Mariaus Grigonio.
Būtent pikenrolais „Žalgiris“ užbaigė penkias sėkmingas atakas iš eilės, o viso per pirmąją kėlinį iš „du prieš du“ išspaudė 12 taškų – kai per likusius tris kėlinius tik 7.
Po Martino Gebeno klaidos „Crvena zvezda“ surengė rezultatyvią kontraataką, tačiau šis pirmajame kėlinyje į kovą mestas aukštaūgis triskart iš eilės pastatė užtvaras, po kurių buvo pelnyti taškai.
Įdomu tai, kad per abu šios savaitės mačus Z.LeDay nepastatė nė vienos užtvaros, po kurios „Žalgirio“ „mažiukai“ būtų pelnę taškus, nors iki rungtynių su „Panathinaikos“ ir „Crvena zvezda“ Z.LeDay taip komandai „uždirbdavo“ po 5,2 taško per susitikimą.
Pagal šį rodiklį ji buvo pirmas komandoje, bet dabar jį aplenkė Jockas Landale‘as – per pastaruosius du mačus „Žalgirio“ gynėjai po J.Landale‘o užtvarų pelnė 19 taškų.
„Žalgirio“ aukštaūgių užtvaros, atnešusios taškus pikenrolo situacijose:
Žaidėjas | Prieš „Panathinaikos“ | Prieš „Crvena zvezda“ | Sezono vidurkis |
J.Landale‘as | 9 | 10 | 5,2 |
M.Gebenas | 0 | 6 | 2,3 |
Z.LeDay | 0 | 0 | 4,2 |
P.Jankūnas | 0 | 0 | 0,4 |
N.Hayesas | 0 | 0 | 0,4 |
Antrajame ketvirtyje, kuriame „Žalgiris“ iš žaidimo pataikė vos tris kartus, jau nematėme nė vienos sėkmingos „du prieš du“ kombinacijos. Mechanizmas sustojo, o „Crvena zvezda“ laimėjo atkarpą 13:2.
Trečiasis kėlinys prasidėjo J.Landale’o tritaškiu po pikenpopo su Th.Walkupu. Tai vienintelis rungtynių epizodas, kai „du prieš du“ baigėsi užtvarą stačiusio žaidėjo taškais.
Paulius Jankūnas, atšokęs į laisvą poziciją, kelis kartus demonstratyviai prašė kamuolio iš Th.Walkupo, bet nesulaukė. Gal be reikalo?
2017-18 m. sezone „Žalgirio“ pikenpopai su P.Jankūnu beveik neturėjo priešnuodžių – kapitonas užsimerkęs šaudė iš vidutinio nuotolio. Atrodė, kad senstelėjusiam P.Jankūnui tai lengviausias būdas išlikti efektyviam puolime. Jau sunku laužyti varžovus post-up situacijose, per lėtas ir įkirtimams. Bet metimai – kodėl gi ne?
Vis dėlto P.Jankūno taškų iš pikenpopo „Žalgiris“ beveik nesulaukia (ar nesusikuria). Kapitonas šį sezoną pelnė 37 taškus (po 3,7 per rungtynes) ir tik 4 iš jų pikenpopo situacijose.
Apskritai, „Žalgirio“ „du prieš du“ žaidimo trūkumas (neišnaudotas rezervas) yra tas, kad atakos ypač retai užbaigiamos per užtvarą statantį žaidėją. Taip, pasitaiko J.Landale‘o pikenpopų, tritaškį po pikenpopo mače su „Panathinaikos“ pataikė ir Z.LeDay, tačiau įkertantiems aukštaūgiams perdavimų beveik nematome.
L.Lekavičius, Th,Walkupas, M.Grigonis susirenka nemažai taškų po užtvarų, bet perdavimais pikenroluose nepiktnaudžiauja. Galbūt stinga ir „tikro įžaidėjo“ įgūdžių, ir naujokų aukštaūgių gebėjimo „perskaityti“ pranašumo situacijas, apie ką kalbėjo ir Š.Jasikevičius.
„Mes dar nieko neperskaitome. Mūsų naujokai dar nesupranta, kada varžovas žaidžia normalią gynybą, kada jie išsikeičia prieš tave. Su pranašumu turi eiti po krepšiu. Jei ne – tęsti toliau derinį“, – pripažino Š.Jasikevičius, be abejo, turėdamas omeny visus išsikeitimus, ne tik pikenroluose.
Per pirmuosius 10 turų 72 proc. taškų, kuriuos „Žalgiris“ surinko tiesiogiai iš žaidimo „du prieš du“, pelnė kamuolį valdę perimetro žaidėjai, daugiausia M.Grigonis, Th.Walkupas ir L.Lekavičius.
Įdomu tai, kad mače su „Crvena zvezda“ M.Grigonis pelnė net 6 taškus vidutinio nuotolio metimais po driblingo (visus „du prieš du“ situacijose), nors tokiu būdu šį sezoną atakuoja itin retai – taip pasižymėjęs kol kas buvo tik mače su „Olimpia“.
„Žalgirio“ taškai 2x2 situacijose (įskaitant baudų metimus):
Būdas | Rungtynėse su „Crvena zvezda“ | Sezono vidurkis |
Taškus pelno kamuolį turintis žaidėjas: | 16 | 11,8 |
Prasiveržimas iki galo | 6 | 4,6 |
Floater'is po užtvaros | 4 | 3,0 |
Dvitaškis po driblingo | 6 | 2,4 |
Tritaškis po driblingo | 0 | 1,8 |
Taškus pelno užtvarą statantis žaidėjas: | 3 | 4,7 |
Po perdavimo po krepšiu arba įkertančiam | 0 | 2,8 |
Pick'n'pop tritaškis | 3 | 1,5 |
Pick'n'pop dvitaškis | 0 | 0,4 |
Pralaimi mikrodvikovas – pralaimi rungtynes
Akivaizdu, kad negali kalbėti apie visiškai prastą gynybą, kai praleidi tik 61 tašką.
Ir Š.Jasikevičius spaudos konferencijoje tai pripažino. Treneris tik turėjo priekaištų dėl agresyvumo ir gebėjimo „perskaityti“ situaciją, kai dar nėra pasiektas komandinių pražangų limitas, stokos, ką Šaras vaizdžiai pavadino „nenoru aukotis dėl komandos“.
Skurdų krepšinį atakose žaidusi „Crvena zvezda“ išties tuo naudojosi, ir skaičiai iškalbingi: laimėdama mikrodvikovas „vienas prieš vieną“ serbų komanda pelnė net 26 taškus.
„Baskonia“ ir „Olimpia“ individualių pastangų dėka į „Žalgirio“ krepšį buvo įmetusios kiek daugiau, tačiau įvertinus žemą serbų rezultatyvumą, „Crvena zvezda“ užfiksuotas rodiklis unikalus: akistatose „vienas prieš vieną“ išpešė net 43 proc. savo taškų.
Vesdami sąsajas su rungtynių baigtimis, aiškiai matome, kad „Žalgiris“ laimėjo tas rungtynes, kuriose varžovams mikrodvikovose leido pelnyti mažiausiai taškų.
„Žalgirio“ praleisti taškai „vienas prieš vieną“ mikrodvikovose:
Varžovas | Praleisti taškai 1x1 | Dalis visų varžovo taškų | Rungtynių baigtis |
„Olimpia“ | 28 | 33 % | Pralaimėjimas |
„Baskonia“ | 27 | 39 % | Pralaimėjimas |
„Crvena zvezda“ | 26 | 43 % | Pralaimėjimas |
„Zenit“ | 20 | 24 % | Pralaimėjimas |
„Olympiakos“ | 19 | 23 % | Pralaimėjimas |
„Barcelona“ | 19 | 20 % | Pralaimėjimas |
„Fenerbahče“ | 16 | 21 % | Pergalė |
„Panathinaikos“ | 16 | 19 % | Pralaimėjimas |
ASVEL | 15 | 27 % | Pergalė |
„Real“ | 12 | 16 % | Pergalė |
Nebuvo taip, kad „Crvena zvezda“ būtų suradusi vieną pažeidžiamą „Žalgirio“ žaidėją ir per jį sistemingai atakavusi. Taškus pralaimėdami mikrodvikovas „atsinešė“ septyni skirtingi žalgiriečiai – M.Grigonis ir Th.Walkupas po 5, L.Lekavičius, A.Milaknis ir E.Ulanovas po 4, N.Hayesas ir M.Gebenas po 2.
Žinoma, į akis krinta tai, kad daugiausia problemų žaidime „viena prieš vieną“ kėlė „Crvena zvezda“ perimetro žaidėjai. Nominalūs „Crvena zvezda“ gynėjai su Billy Baronu ir Lorenzo Brownu pelnė 43 arba 71 proc. visų komandos taškų.
Pats „Žalgiris“ mikrodvikovose surinko 14 taškų, daugiausia – E.Ulanovas (5).
Taškai žaidime 1x1:
Taškų pelnymo būdas | „Žalgiris“ | „Crvena zvezda“ |
Post-up žaidimas | 6 | 2 |
Prasiveržimas iki galo | 4 | 8 |
Prasiveržimas su floater'iu | 4 | 2 |
Dvitaškis po driblingo | 0 | 8 |
Tritaškis po driblingo | 0 | 6 |
Iš viso: | 14 | 27 |
Sezono vidurkis: | 17,2 | 21,8 (varžovų) |
Be abejo, tolimi metimai tapo faktoriumi. Tiksliau, netikslūs tolimi metimai tapo faktoriumi. Abi komandos realizavo vos 6 tolimus metimus iš 45 (13 proc.). Akivaizdu, kai tai esminis rezervas, kurio abiems komandoms trūko, kad pasirodymas būtų kiek rezultatyvesnis.
„Žalgirio“ ir „Crvena zvezda“ taškai:
Taškų pelnymo būdas | „Žalgiris“ | „Crvena zvezda“ |
Po perdavimo po krepšiu | 6 | 10 |
Prasiveržimas iki galo | 10 | 15 |
Prasiveržimas su floater'iu | 8 | 2 |
Vid. nuotolio dvitaškis po driblingo | 6 | 8 |
Vid. nuotolio dvitaškis po perdavimo | 0 | 4 |
Dvitaškis po įkirtimo (iš eigos) | 4 | 0 |
Tritaškis po driblingo | 0 | 6 |
Tritaškis po perdavimo (išvestas su užtvara) | 0 | 0 |
Tritaškis po perdavimo (išvestas perdavimais) | 9 | 3 |
Post'up žaidimas | 6 | 2 |
Bonus baudų metimai | 8 | 9 |
Pataisytas metimas | 2 | 2 |
Iš viso: | 59 | 61 |
Edgaras Ulanovas pirmą kartą nuo kovo mėnesio sužaidė du iš eilės Eurolygos mačus, pasiekdamas dviženklę taškų ribą. Ir pagaliau vėl matėme jį sėkmingai centruojantį – taip pelnė 5 iš 11 savo taškų.
Neįtikėtina, tačiau per pirmuosius 9 turus E.Ulanovas post-up situacijose buvo pelnęs vos 4 taškus. Dabar taip yra pelnęs 9, bet tai vis tiek tik 13 proc. visų taškų (66), kuriuos šį sezoną surinko.
Šis ginklas tapo retas, nes tapo pažįstamas. Dar prieš keletą metų nuolat centruojantis trečiasis „Žalgirio“ numeris būdavo tikras siurprizas daugeliui Europos komandų, bet tos pamokos buvo išmoktos.
E.Ulanovo keliamos grėsmės dabar raudonai pažymėtos visų varžovų namų darbų sąsiuviniuose.
Rezultatyviausi „Žalgirio“ žaidėjai:
Taškų pelnymo būdas | M.Grigonis | E.Ulanovas | J.Landale‘as | L.Lekavičius | Th.Walkupas |
Po perdavimo po krepšiu |
|
| 4 |
|
|
Prasiveržimas iki galo | 4 |
| 1 | 2 | 2 |
Po perdavimo įkirtus (iš eigos) |
| 2 |
|
|
|
Prasiveržimas su floater'iu |
| 2 |
| 4 | 2 |
Dvitaškis po driblingo | 6 |
|
|
|
|
Tritaškis po perdavimo |
|
| 3 |
| 3 |
Post'up žaidimas |
| 5 |
|
|
|
Bonus baudų metimai | 1 | 2 |
| 3 |
|
Pataisytas metimas |
|
| 2 |
|
|
Iš viso: | 11 | 11 | 10 | 9 | 7 |