Tik 6383 sirgaliai antradienio vakarą nutarė praleisti su „Žalgirio“ rungtynėmis Eurolygoje – tai mažiausias skaičius, koks yra buvęs „Žalgirio“ arenoje pajėgiausiame žemyno turnyre.
Bet palaikyti „Žalgirį“ sudėtingoje situacijoje nusprendę aistruoliai nepasigailėjo.
Beveik visas rungtynes pirmavę žalgiriečiai ne tik įsirašė pirmą pergalę, bet ir pademonstravo neeilinį kovingumą.
Artūras Milaknis antrajame kėlinyje apmaudžioje situacijoje užmynė ant teisėjo kojos ir patyręs čiurnos traumą šaukė keiksmažodžius taip, jog girdėjo kone visi „Žalgirio“ arenoje.
Tačiau po ilgosios pertraukos Milas sugrįžo ir ne tik pamiršęs skausmą lakstė ant parketo, bet ir pataikė svarbų tritaškį ketvirtajame kėlinyje.
„Šiandien daug keikiausi. Bet nežinau, gyvenimiška situacija, – incidentą, kai patyrė traumą, prisiminė A.Milaknis. – Su arbitru pakalbėjau, nežinau, ar galiu daug kalbėti apie jį, paskui dar įklijuos baudą (juokiasi). Tiesiog nedėkinga situacija. Skaudu buvo lygioje vietoje gauti traumą, bet džiaugiuosi galutiniu rezultatu. Būtų buvę labai liūdna, jei būtume įsirašę dar vieną pralaimėjimą.“
13 taškų pelnęs ir 3 tritaškius suleidęs snaiperis atskleidė, jog į aikštę grįžo tik gydytojams suleidus vaistų.
„Gydytojai suleido vaistų, suteipavo. Kol dar šiltas buvau, galėjau žaisti. Jau buvau pavargęs nuo tų pralaimėjimų. Šiandien ypatingai tikėjau komanda, tikėjau šiandienos pergale, – tikino Milas. – Neturim gal teisės garsiai afišuotis, bet jau buvome nuo viso šito pavargę ir norėjosi pagaliau padovanoti pergalę žiūrovams. Kažkiek matyti, kad tribūnos tuštėja, tai natūralu, nes žaidimas netenkina sirgalių ir mūsų pačių.
Daug visko įvyko, bet džiaugiuosi, kad dirbame ta linkme, daug kalbų, daug pokalbių buvo. Tikiuosi, kad visi pradeda suprasti, kur rungtyniauja ir kokią uniformą vilki. Anksčiau esu minėjęs, kad reikia pirmos pergalės, nuo jos atsispirti ir pagerinti psichologinę būklę tiek komandos, tiek individualiai.“
Komandos veteranas, Eurolygoje žaidžiantis jau dvyliktą sezoną, pražydo šį sezoną, kai prie komandos vairo stojo Martiną Schillerį pakeitęs Jure Zdovcas.
Per pastarąsias septynerias rungtynes A.Milaknis pataikė 20 tritaškių ir yra vienas rezultatyviausių „Žalgirio“ žaidėjų. Jis pripažįsta, kad su J.Zdovco atėjimu viskas kardinaliai pasikeitė.
„Man, kaip esančiam komandos nariu ir iš vidaus galinčiam matyti viską bei buvusiam to pasikeitimo sūkuryje, tai stipriai pasikeitė. Buvo kardinalus pasikeitimas, – teigė A.Milaknis. – Krepšinis atrodo paprastas, turi turėti puolimo, gynybos sistemas.
Bet kiekvienas treneris ateina su savo vizija, strategija. Naujas treneris atėjo į komandą, kuri nėra jo, nebuvo surinkta pagal jo viziją. Jis bando prisitaikyti, o laikas ateiti tikrai buvo blogas. Nenoriu teisinti nei trenerių, nei žaidėjų, bet tikrai buvo sudėtinga: daug kelionių, rungtynės, pralaimėjimai, grįžti iš kelionės, turi ruoštis Lietuvos lygai. Bet dabar buvo tų darbinių treniruočių, ir praėjusi savaitė, kai tikrai to laiko buvo. Susėdome, pakalbėjome ir labai gerai padirbome. Nauji žmonės irgi galėjo pilnai suprasti ir įsipaišyti tiek į puolimo, tiek į gynybos sistemas.
Bet stebuklai nevyksta. Geriausias pavyzdys: kai dirbdavome su Šarūnu, nors žmogus ir susirinkdavo savo komandą ir taikė tą pačią sistemą, bet tas kokybiškas krepšinis vykdavo tik po naujų metų. Tokių pralaimėjimų serijų gal nebūdavo, bet reikia viskam laiko, tad džiaugiuosi, kad šitą išnaudojome ir visi suprato. Tik reikia toliau dirbti, nesustoti, žaisti ir bandyti kabintis, kiek čia dar likę.
O likę daug. Girdžiu, skaitau, kad kažkas bando laidoti šį sezoną. Nesąmonė.“
Paklaustas, kas pasikeitė komandos vairą perėmus J.Zdovcui, A.Milaknis neišskyrė vieno dalyko.
„Viskas apsivertė. Nuo apšilimo pradžios iki taktinių dalykų. Tiek gynybos sistema keitėsi, tiek puolimo sistemos keitėsi kardinaliai. Trenerio noras, išsidėstymas, spacingas, kaip atakuoti, kur atakuoti, deriniai, daugiau judėjimo, kamuolio judėjimo, ko mano manymu, trūko pas ankstesnį trenerį. Kartais buvo, kad išeini, prabėgioji keturias-penkias minutes ir kartais net nesudalyvauji niekur, nepaimi to kamuolio, kai kažkur varžovų gynyba neleido. Viskas susidėjo. Atėjo visiškai kitas treneris ir čia natūralu.
Nesakau, kad tai buvo bloga sistema, nes ji puikiai veikė prie vienų žaidėjų, o prie kitų nesuveikė taip, kaip norėjome. Atėjo kitas treneris ir bando įdiegti savo sistemą. Mes turime atiduoti viską, kad ji puikiai veiktų“, – kalbėjo žalgirietis.
Antradienio vakaras „Žalgirio“ arenoje buvo pažymėtas ne tik pergale, bet ir geriausiu Edgaro Ulanovo sezono pasirodymu. Strigęs puolėjas šį kartą surinko net 23 naudingumo balus – daugiau, nei per ankstesnes devynerias rungtynes.
Kas leido E.Ulanovui pražysti?
„Visi buvo apsikrovę sezono pradžioje. Viskas, tie signalai jau prasidėjo pasiruošimo stadijoje, prieš sezoną. Mano asmenine nuomone, gal jis įėjo ne per tas duris, jis žaidė ne savo žaidimą. Gal jis atėjo daugiau su tokiu žaidimu, kurį žaidė „Fenerbahče“. Bet mes visi jį žinome kitokį, – svarstė A.Milaknis. – Ir šiandien jis žaidė tą žaidimą, kur buvo agresyvus, lipo ant lentos, buvo antras komandoje pagal atkovotus kamuolius. Čia yra jo rungtynės.
Šnekėjome, kad jis turi grįžti į tą Edgarą, koks atėjo į „Žalgirį“. Jis atėjo tikrai ne dėl tritaškių metimų ar kažkokių pikenrolo situacijų, o dėl to, kad dirba juodą darbą, lipa ant lentos, visada buvo patikimas gynyboje. Tas spaudimas visiems buvo, bet natūralu. Ta visa situacija, aš nesakau, kad jūs negalite smerkti ir rašyti, bet mes, lietuviukai, viską girdime. Užsieniečiai gal tik mažiau.“
