Pailsėjęs ir olimpiniu vyno baseinu po triumfo Karaliaus Mindaugo taurėje pasimėgavęs Andrea Trinchieri nuo pirmų minučių šalia šoninės linijos rodė ne mažiau energijos nei jo auklėtiniai.
Italas staugė ant Lauryno Biručio, kuris, panašu, pabūgo prieš save sutikęs elitinį oponentą Moustaphą Fallą ir pirmuoju mėginimu gavęs bloką, vėliau jau nebežiūrėjo į krepšį.
Vėliau A.Trinchieri išraiškingais rankų mostais ir plasnojant atsagstytam švarkui reiškė priekaištus gynyboje pasiklydusiam Edgarui Ulanovui.
Savo priekaištų dozę gavo ir klaidas tiek puolime, tiek gynyboje daręs Kevarriusas Hayesas.
Mažiausiai nusiskundimų A.Trinchieri turėjo dėl Keenano Evanso ir Rolando Šmito.
Amerikietis neleido „Olympiakos“ pabėgti toliau nei 6 taškais pirmajame kėlinyje, pats pelnydamas 9, o latvis tarsi terminatorius žengė ant parketo po keitimo, iki ilgosios pertraukos rinkdamas net 15 taškų, griebdamas vieną po kito kamuolius puolime ir kraudamas kamuolį į krepšį bei rėkdamas į veidą Mosesui Wrightui.
Tiesa, skambesniu akordu pirmąją mačo pusę užbaigė „Olympiakos“ – per visą aikštę nuskuodęs Shaquielle'as McKissicas krovė į krepšį taip įspūdingai, kad lanko trekštelėjimas girdėjosi ir kitoje aikštės pusėje.
„Birutis, Ulanovas, Manekas – žaidėjai, buvę labai gerame ritme iki pauzės, dabar iš jo iškrito“, – per ilgąją pertrauką skundėsi A.Trinchieri, nors jo komanda atsiliko tik 2 taškų skirtumu.
Tai greitai pasikeitė. Nors minėti trys žaidėjai nepradėjo trečiojo kėlinio aikštėje, jame praktiškai nuo pirmų minučių dominavo „Olympiakos“, o ypač – naujausias graikų pirkinys Mosesas Wrightas.
Amerikietis per ketvirtį įmetė 9 taškus, o komandai skęstant 15 taškų deficite neatlaikė ir A.Trinchieri nervai – italas užsidirbo techninę pražangą.
Bet ji žalgiriečių neprikėlė. Nepaisant iš vietos besistojusių ir tikėjimo nepraradusių žaliai-baltų sirgalių, skirtumas tarp komandų ketvirtajame kėlinyje augo net iki 21 taško, o „Olympiakos“ išsivežė dar vieną pergalę iš Kauno.
Tai – jau šeštas kartas iš eilės, kai raudonasis graikų klubas pranoksta žaliuosius iš Lietuvos. Pastarąjį kartą „Žalgiris“ Pirėjo komandą nugalėjo dar 2021 m. sausį.
Įdomu tai, kad dar kiek anksčiau kauniečiai patys buvo tapę graikų siaubu, kai įveikė juos 10 kartų per 12 tarpusavio mačų, įskaitant ir 2018 m. ketvirtfinalio seriją.
Po pralaimėjimo pirmą kartą Nemuno saloje vykusiose rungtynėse su „Žalgiriu“ suklupęs A.Trinchieri rėžė ilgą beveik penkių minučių monologą:
„Pirmiausia, sveikinimai „Olympiakos“ su nuostabiomis rungtynėmis. Tai komanda, kuri žaidžia su neįtikėtinu fiziškumu ir psichologiniu tvirtumu. Jie tiesiog mus sunaikino. Po 20 minučių įdėję daug pastangų dar sugebėjome išlikti rungtynėse, bet antroje pusėje to nebepadarėme. Jie nusipelnė laimėti, žaidė kaip finalo ketverto komanda, nes tokia ir yra. Jų žaidėjai surengė gerus individualius pasirodymus, puikiai jie žaidė ir komandiškai.
Turbūt norėtumėte kraujo, bet jo neišvysite. Būtų lengva badytis pirštais, nes turėjome prastų individualių pasirodymų abejose aikštės pusėse. Bet būtų labai paprasta badyti pirštais į atskirus žaidėjais, o aš to nemėgstu. Pastarosiose rungtynėse žaidėme puikiai, bet po to turėjome beveik mėnesio pertrauką Eurolygoje. Išsimušėme iš ritmo, iš koncentracijos, nebeatlikome tų pačių dalykų.
Turbūt norėtumėte kraujo, bet jo neišvysite. Būtų lengva badytis pirštais.
Laukiau panašių rungtynių. Maniau, kad sugebėsime pratęsti savo gerą atkarpą, bet nesugebėjome. Šiandien gavome pamoką, o geriausia, ką galime padaryti, tai iš tos pamokos pasimokyti.
Vienintelis dalykas, kurį noriu pasakyti savo žaidėjams, tai kad susidūrę su tokiu fiziškumu mes pasidavėme blogoms emocijoms pernelyg anksti. Tokiose situacijose visi pradeda galvoti apie savo asmenines atsakomybes, o ryšiai tarp žaidėjų yra suardomi. Kiekvienas prietaisas turi žalią lemputę, bet šiandien ant mūsų degė tik raudonos. Nebuvo jokio tarpusavio ryšio. Turime kovoti su tokiais blogais įpročiais.
Tai – sugrįžimas į realybę. Sunkus, skausmingas, namuose. Bet nesibadysime pirštais, bandysime sugrįžti, išanalizuosime savo klaidas. Tie žaidėjai, kurie šiandien turėjo labai, labai, labai blogą vakarą, buvo herojai prieš tris savaites. Mano darbas yra išlikti objektyviu, atskaitingu ir nesibadyti pirštais.
Ar esu patenkintas? Tikrai ne. Ar esu susierzinęs? Taip.
Tie patys žaidėjai, kurie šiandien sužaidė prastai, mums įnešė vilties, kai jos neturėjo niekas. Tikiu vertybėmis, tikiu šiais žaidėjais. Visos klaidos, kurias padarėme, bus išanalizuotos, o dabar turime eiti prie kitų rungtynių.“
Po savo prakalbos italas jau norėjo ir palikti spaudos konferenciją, bet suprato, kad dar sulauks klausimų.
„Neužteko to, ką pasakiau? Bent kartą, vyručiai“, – prašė italas.
Ir vis dėlto turėjo atsakyti į „Žalgirio“ prenumeratorių adresuotą klausimą apie pirmą mačą po sugrįžimo į Kauną sužaidusį ir 6 taškus pelniusį Karolį Lukošiūną.
Neužteko to, ką pasakiau?
„Žinau, kad bandote atlikti savo darbą, bet šiandien nenoriu kalbėti apie individualius žaidėjus. Tikiuosi, kad tai suprasite, bet nebus jokių komentarų apie atskirus žaidėjus ar situacijas. Prašau, nepriimkite to asmeniškai, bet aš turiu sugrąžinti šį laivą į kelią“, – sakė „Žalgirio“ treneris.
O netrukus dar sykį nustebo, kai mikrofoną į rankas paėmė vienas iš žurnalistų.
„Ne, ne, jūs nepasiduodate“, – kratė galvą italas.
Paklaustas, ką reikia padaryti, kad komanda sugrįžtų į ritmą, kurį buvo įgavusi prieš rinktinių pertrauką, kai Eurolygoje laimėjo tris mačus iš eilės ir iškovojo taurę, A.Trinchieri išsiplėtė apie savo žaidėjų „įtampą“ – angliškai „tension“.
„Šiandien neturiu atsakymo į šį klausimą. Peržiūrėsiu rungtynes, bandysiu rasti priežastis. Bet tos priežastys nebuvo fizinės. Tai – psichologinis aspektas. Tokiose rungtynėse tau reikia „įtampos“, tarsi įsielektrinimo. Jeigu to neturi, negali kautis. Tokią „įtampą“ lemia pasitikėjimas, koncentracija. Turėjome nuostabų mėnesį, nuolat laimėjome, bet šiandien tos „įtampos“ neturėjome. Gali ištreniruoti raumenis, metimus, perdavimus, bet kur kas sunkiau įgauti tokią „įtampą“. Dirbsime ties tuo. Kaip? Dar negaliu pasakyti“, – kalbėjo italas.