Ankstyvas signalas
Kai Edgaras Ulanovas jau trečią minutę paleido į krepšį trečią tolimą metimą, tai buvo signalas. Pablo Laso slėpė savo jaudulį nuleidęs galvą, bet patenkintas mindžikavo palei šoninę liniją.
Pirmajame Eurolygos rate nuskriaustas „Žalgirio“ aukštaūgių, šį kartą „Real“ viršininkas nusprendė maksimaliai susispausti po krepšiu ir pažaisti procentų žaidimą.
„Žalgiris“ per pirmąjį kėlinį Madride paleido net 10 tritaškių ir su trimis pataikytais nepešė nieko doro.
Iki mūšio „WiZink Center“ arenoje, „Žalgiris“ 11-oje rungtynių metė po 21 ir daugiau tolimų metimų, bet laimėjo tik du tokius mačus. Vieną – su arti rekordinio pataikymu Miunchene (13/28), o kitą – prieš antrą „Maccabi“ sudėtį (7/21).
Po pamokos Kaune Pablo Laso perbraižė derinių lentą. Žalgiriečiai namuose nuvertė karalius iš sosto mesdami tik 16 tritaškių (8/16), kai iš dviejų taškų zonos atakavo beveik pusšimtį kartų (24/49). Beje, „Žalgiriui“ tai buvo rekordinis per pagrindinį laiką išmestų dvitaškių kiekis šį sezoną.
Tad P.Laso trynė rankomis, matydamas rekordiniu tempu tritaškius svaidžiusį Edgarą Ulanovą, kurį vien per pirmąsias 10 minučių pavyko sugundyti net 4 bandymams.
„Buvo galima nuspėti, kad „Real“ taip ginsis, todėl buvome pasiruošę. Prie jų tokios gynybos, jie mums visiškai atidavė metimus. Reikėjo drąsiai juos atlikti ir žaisti agresyvų krepšinį. Jeigu tau taip atiduoda metimus, reikia mesti, pasitikėti ir viskas. Buvo ir gerų metimų, dalį įmetėme“, – Eurolyga.lt po rungtynių pasakojo E.Ulanovas.
Statistika rodo, kad „Žalgiris“ metė net 22 nedengiamus metimus – 10 daugiau nei „Real“.
Ir tada atėjo Rudy...
„Žalgiris“ dar ilgai mokės Rudy Fernandezui už tą Brolių Macių chuliganišką smūgį Kaune. Visų sąskaitų su žalgiriečiais dar nesuvedęs ispanas pernai pražudė „Žalgirį“ Kaune sudėtingais tritaškiais ir 12 taškų per lemiamą rungtynių ketvirtį.
Šį kartą jis tapo „X faktoriumi“, kuris pastūmėjo „Real“ ekipą į pergalę.
Artūras Milaknis, Lukas Lekavičius ir Edgaras Ulanovas pakaitomis bandė sulaikyti Rudy Fernandezą, tačiau antrajame kėlinyje žalgiriečių gynybinės užtvaros buvo bejėgės.
Pirmas jo taiklus tritaškis net nenorėjo kristi į „Žalgirio“ krepšį, bet keletą kartų pašokinėjęs ant lanko, kamuolys galiausiai lindo į vidų.
Antrasis lėkė į krepšį jau po Luko Lekavičiaus klaidos, kai nusprendęs nukirsti kampą, įžaidėjas nespėjo paskui klaidinantį Rudy Fernandezo judesį ir „Žalgirio“ gynyba liko bejėgė prieš antrąjį ispano šūvį.
Trečias Rudy tritaškis pildė komandos sąskaitą jau dėl įkaitusio riešo. Kai Rudy pataiko du tritaškius iš eilės, gaudant jį prie tritaškio linijos negali būti jokios abejonės. Thomasas Walkupas, atrodo, nepatikėjo, kad Rudy gali šveisti tritaškę raketą iš 9 metrų, todėl pritrūko vieno ryžtingesnio žingsnio lėkdamas paskui kamuolį gavusį „Real“ senbuvį. Tačiau čia negali būti jokio „galbūt“. Tokiam Rudy reikia lipti ant kojos ir laikyti prispaudus. Ta milisekundė dvejonės kainavo trečią tritaškį.
Kai „Real“ arenos pranešėjas dar ir dar kartą užkriokė „Rudy Fernandez!“, krepšininkas jau mėgaudamasis savimi teatrališkai siuntė žinutę žiūrovams.
„Pirmi du tritaškiai, kuriuos jis įmetė, buvo pernelyg lengvi. Išėjęs iš už užtvarų jis įmetė laisvas – neprivertėme jo sunkiai dirbti, – Eurolyga.lt pasakojo E.Ulanovas. – Visi galime prisiimti atsakomybę dėl jo tokio pasirodymo. Treneriai akcentavo, kad Rudy dabar geros formos – gerai meta sudėtingus metimus. O mes leidome jam pernelyg lengvai įeiti į rungtynes.“
Edgaras Ulanovas šoko į viršų, kaip dar nebuvo šokęs, bet net ir jo meškerės nesugebėjo uždengti akių jų nuo krepšio nenuleidusiam Rudy.
„Kažkiek tikrai buvo įmanoma juos eliminuoti, – paklaustas apie R.Fernandezo tritaškius, pabrėžė L.Lekavičius. – Akcentavome leisti jam daugiau veržtis ir neleisti išsimesti metimų. Kai kurie metimai buvo sunkūs, bet kai kuriuos galėjome sustabdyti.“
„WiZink Center“ arenoje susirinkę žmonės stojosi iš vietų ir plojo savo herojui pusę minutės pertraukėlės, aplodismentus pakeitę į jam skirtą dainą.
Kai kurie „Real“ sirgaliai negalėjo suvokti 17 taškų Rudy Fernandezo pasirodymo vien per antrąjį kėlinį ir griebėsi už galvų.
„Šioje karjeros stadijoje jis yra metikas. Stengėmės apsunkinti jo žaidimą, gintis agresyviai, bet kai jis pataiko vieną, antrą tritaškį, galiu pasakyti iš asmeninės patirties, tokiems žaidėjams kaip Rudy, Carrollas ar Llullas krepšys tiesiog prasiplečia, – Eurolyga.lt sakė Madride prieš 4 metus rungtyniavęs ir šiltai sutiktas KC Riversas. – Mums reikėjo kažkaip išmušti tą jo pasitikėjimą, bet Rudy metimai išbudino komandą. Jis pakeitė „Real“ energijos lygį. Vienu metu mes jam prilygome, bet šiaip turėjome jį užgesinti dar prieš didžiausią gaisrą.“
Šaras ironiškai šypsojosi. Nors metimai buvo beprotiški, jis įsivaizdavo, kaip buvo galima eliminuoti kai kuriuos tritaškius.
„Ateini ir išsibauduoji. Jisai išbėga, įmeta vieną, antrą, o tu neleidi trečio, ketvirto ir penkto. Jeigu Kaune nuėmėme jų tritaškius, tai čia to nepadarėme“, – pripažino Šarūnas Jasikevičius.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lukai, nesustok: Šarą džiugina karšto mažylio pokytis
Procentų žaidimo padariniai
„Žalgiris“ ketvirtadienio vakarą Madride paleido net 35 tritaškius – daugiausiai šiame Eurolygos tūkstantmetyje. Iš toli žalgiriečiai atakavo dažniau nei iš dviejų taškų zonos (17/31).
„Žalgirį“ nuo klubo visų laikų pataikytų tritaškių rekordo skyrė tik du tikslūs metimai (13), bet pro šalį skriejo net 22 bandymai.
Palyginimui, „Real“ taip pat pataikė 13 tritaškių, bet ispanų šauliams prireikė gerokai mažiau kulkų (13/26).
Negali sakyti, kad po tų netaiklių „Žalgirio“ metimų „Real“ gaudė toli nuo lanko atšokusį kamuolį ir bėgo į rezultatyvias greitas atakas. Anaiptol – tokių situacijų buvo labai mažai. Tačiau, atrodo, „Real“ pagunda įprastai agresyvų „Žalgirį“ pavertė kačiuku.
Žaliai balti metė tik 12 baudų metimų, kai patys irgi prasižengė vos 17 kartų. Maksimaliai sumažintas kontakto lygis buvo parankus „Real“ komandai, kuri įpratusi prie prabangaus ir laisvo gyvenimo aikštėje.
Kaune Zachas LeDay buvo nesulaikomas, kai įstūmė 9 dvitaškius iš 12 ir su 25 taškais bei 36 naudingumo balais sužaidė geriausią sezono mačą. Tačiau nei jis, nei Jockas Landale'as, nei kuris kitas „Žalgirio“ aukštaūgis nelindo į milžinų žaidimų aikštelę Madride.
Zacho LeDay pasitikėjimas buvo supakuotas ir išsiųstas greitąja siunta į Kauną po gniuždančio Walterio Tavareso bloko, kai Žaliojo Kyšulio atradimas su visu kamuoliu tėškė amerikietį į užribyje sustatytus reklaminius stendus.
Jockas Landale'as metė beveik tiek pat tritaškių (0/2), kiek dvitaškių (2/3) ir privengė apsilankymų po krepšiu. 7 iš 11 taškų australas susirinko baudų metimais ir dukart buvo stabdomas pražanga metant tritaškį.
Iš „Žalgirio“ priekinės linijos žaidėjų J.Landale'as įnešė daugiausiai – 11 taškų, kai Z.LeDay pirmą kartą šį sezoną neatsidarė taškų sąskaitos. Paulius Jankūnas ir Nigelas Hayesas pasižymėjo atitinkamai 3 ir 6 taškais, bet tai darė tritaškiais.
Didesnė problema nei tritaškiai
Gal toks laisvesnis krepšinis sušvelnino komandą ir įvėlė ją į nepergalingą žaidimą, „Žalgiris“ pralaimėjo ne dėl per didelio tritaškių skaičiaus. Jeigu „Real“ leisi įmesti 88 taškus, tavo šansai nugalėti Madride bus labai minimalūs.
„Puolime, manau, žaidėme pakankamai neblogai. Gynyboje padarėme keletą klaidų ir leidome jiems mus bausti. Padarėme per mažai pražangų. Buvo ir gerų, ir blogų momentų, bet visumoje tai buvo ne toks jau blogas pasirodymas. Tik psichologinės klaidos mums smarkiai kainavo“, – akcentavo KC Riversas.
Kartais „Real“ atrodė kaip NBA komanda, nuleista į Eurolygą. Pradedant Rudy Fernandezo tritaškiais per rankas, tęsiant Jeffery Tayloro šuoliais, o baigiant Trey Thompkinso operacija žemė-oras beveik nuo vidurio linijos.
Bet kartais „Žalgiris“ buvo per daug dosnus.
Jis nesubaudavo laiku, per giliai po krepšiu suleido „Real“ milžinus, neužtikrino oro erdvės saugumo, pritrūko disciplinos bei komunikacijos ginantis prie tritaškio linijos ir nebesulaikė „Real“ puolimo lyderių.
Facundo Campazzo pasileido nuo grandinės trečiajame kėlinyje, kai pelnė 10 taškų.
Po krepšiu supančiotas Trey Thompkinsas pirmoje mačo dalyje lyg pasimetęs vaikas prekybos centre klaidžiojo dviguboje „Žalgirio“ gynyboje. Tačiau antroje rungtynių dalyje lyg paliktas žaisti su degtukais jis 3 tritaškiais iš 4 padegė „Žalgirio“ gynybą ir iš viso per du kėlinius įmetė 13 taškų.
Po pertraukos žalgiriečiai pasiuntė „Real“ prie baudų metimo linijos 13 kartų (pataikė 12 baudų) ir dauguma tų pražangų metimo metu buvo „Žalgirio“ plano nesilaikymo klaidos, leidusios šeimininkams rinkti lengvus taškus.
„Žalgiris“ laikėsi taikliais tritaškiais (8 po pertraukos) ir charakteriu. Visi devyni aikštėje pabuvę žalgiriečiai atkovojo mažiausiai po vieną kamuolį puolime. Nors „Real“ turėjo centimetrų pranašumą, „Žalgiris“ kovą dėl atšokusių kamuolių puolime laimėjo 12-6, kai 9 iš tų kamuolių svečiai sugriebė vien per trečią ir ketvirtą kėlinius.
Kovingi žalgiriečiai laikėsi per kelių metimų distanciją iki paskutinių akimirkų. Toks pasipriešinimas klubo rekordą – 13 pergalių iš eilės pasiekusiam „Real“, gali įpūsti kažkiek optimizmo. Bet turnyro lentelėje šis pasirodymas virs jau trylikta L raide, kuri prilaiko „Žalgirį“ už penkioliktuko.
„Atidavėme per daug lengvų taškų. Pirmoje pusėje, aišku, daug problemų pridarė Rudy. Bet kur tik atsilikome sekundę, mus labai skaudžiai baudė, – mačą analizavo E.Ulanovas. – Buvome rungtynėse beveik visą mačą ir galėjome laimėti, bet kažkur momentais pritrūko ir išpildymo taktikoje, detalėse, gal kartais ir pasitikėjimo.“
„Pralaimėjimas yra pralaimėjimas. Kai kuriais momentais atrodėme neblogai, bet vis tiek pralaimėjome. Mus nužudė smulkios detalės, klaidos gynyboje. Gaila...“, – apmaudu Lukui Lekavičiui.
