Rokas Giedraitis šeštą kartą atvyko į Kauną žaisti Eurolygos rungtynių. Puolėjas tikėsis pirmą kartą išvykti su pergale.
Nuo 2019-ųjų pajėgiausiame žemyno turnyre rungtyniaujantis 32-ejų puolėjas lankėsi Nemuno saloje jau su trimis skirtingais klubais (Berlyno ALBA, Vitorijos „Baskonia“ ir „Crvena zvezda“), bet pergalės išsivežti jam dar nepavyko niekada.
Suprasti akimirksniu: R.Giedraičio rodikliai prieš „Žalgirį“ Eurolygoje
- Iš viso: vid. 9 tšk., 4,3 atk. kam., 10,4 naud. bal., 4 pergalės ir 6 pralaimėjimai;
- „Žalgirio“ arenoje: vid. 8 tšk., 3,4 atk. kam., 8 naud. bal., 0 pergalių ir 5 pralaimėjimai.
Šįkart R.Giedraitis atvyko į Eurolygos lyderių tvirtovę. „Žalgiris“ per pirmus penkis turus susirinko keturias pergales ir drauge su „Barcelona“ žvelgia į kitas komandas iš lentelės viršaus.
Neblogai sezoną pradėjo ir „Crvena zvezda“. Ji buvo paskutinė Eurolygoje, kuri patyrė pralaimėjimo skonį, iškovojusi pirmas tris pergales, bet tada dramatiškai per pratęsimą nusileido „Barcelona“ klubui (94:98), dėl traumos bent mėnesiui neteko naudingiausio žaidėjo Joelio Bolomboy'aus, o praėjusią savaitę nepasipriešino Madrido „Real“ (72:95).
Ioannio Sfairopoulo komandos pagrindinė stiprybė sezono pradžioje yra solidi gynyba ir gilus gynėjų pasirinkimas – graiko dispozicijoje yra tokie Europoje gerai žinomi vardai kaip Codi Milleris-McIntyre'as, Isaiah Canaanas, Yago Dos Santosas, Nemanja Nedovičius ir Milošas Teodosičius.
Jiems per pirmus keturis turus nuostabiai talkino beveik dvigubą dublį (12,5 tšk. ir 9 atk. kam.) rinkęs J.Bolomboy'us bei po kelerių metų pertraukos sugrįžęs Nikola Kaliničius (vid. 11,2 tšk. ir 14,8 naud. bal.).
Tačiau komandoje kol kas savo vietos neranda R.Giedraitis. Per visus savo sezonus Eurolygoje dviženklį rezultatyvumą fiksavęs puolėjas ir pernai per pirmąjį sezoną su „Crvena zvezda“ apranga turėjo 10 taškų vidurkį, tačiau šio sezono pradžioje jo skaičiai nė iš tolo neprimena ankstesnių metų.
R.Giedraitis per 16 minučių renka vos po 3,2 taško, atlieka tik po 2,2 metimo iš žaidimo ir renka po 2,4 naudingumo balo.
Kaip teigė laikinai „Žalgirio“ stratego vaidmenį užėmęs Tautvydas Sabonis, R.Giedraitis didžiąją dalį savo minučių sezono pradžioje žaidžia ketvirtoje, sunkiojo krašto puolėjo, pozicijoje, o tai nėra įprasta šiam dvimetriniam žaidėjui, pripratusiam žaistu antru arba trečiu numeriu.
„Mintys atvažiavus visada yra apie laimėjimą, – vos nutūpęs Kauno oro uoste sakė R.Giedraitis. – Suprantame, kad bus sunku, nes „Žalgiris“ ant geros bangos. Mes po dviejų pralaimėjimų Eurolygoje, bet, manau, tai geras šansas atsispirti, laimėti dvejas rungtynes išvykose. Aišku, tik sezono pradžia, bet esame nusiteikę pozityviai.“
R.Giedraitis kalbėjo ne tik apie savo komandą ir vaidmenį, bet ir apie „Žalgirio“ startą, gerai jam pažįstamą laikinąjį kauniečių strategą, pokyčius rinktinėje ir jo komandos kelionę į Rusiją prieš šio sezono startą.
– Kalbant apie jūsų komandą, Eurolygoje buvot paskutiniai, kurie nebuvo patyrę pralaimėjimų, bet tada nusileista Ispanijos grandams, praradot Joelį Bolomboy'ų. Kaip įvertinti tokį sezono startą?
– Nežinau. Turėjome gerą startą. Aišku, traumelės duoda savo, bet yra šansas kažkam kitam žengti žingsnį į priekį. Tų bangavimų bus, nuo to nepabėgsim, bet stengiamės to išvengti.
– Laikinojo „Žalgirio“ trenerio Tautvydo Sabonio teigimu, sezono pradžioje jums tenka žaisti praktiškai vien ketvirtoje pozicijoje. Ar tai tiesa ir ar tai yra tokio lėto įsibėgėjimo ir tik 3,2 taško vidurkio sezono starte priežastis?
– Mano žaidimo laikas ir pats žaidimas pasikeitė. Žaidžiu ketvirtoje pozicijoje be kamuolio, turiu kitas užduotis. Turiu tam tikrus uždavinius, kuriuos turiu įgyvendinti. O taškai... Nebe tas amžius – aš noriu laimėti.
O taškai... Nebe tas amžius – aš noriu laimėti.
– Ar turėjote pokalbį su treneriu, kodėl nusprendė jus pastumti į ketvirtą poziciją?
– Dėl pozicijos ne. Jau pernai būdavo, kad žaisdavau ketvirtoje pozicijoje. Manau, kad man tai į naudą, nes ketvirtoje pozicijoje dažniausiai būna lėtesni žaidėjai. Aš galiu savo staigumu turėti pranašumą. Pokalbis buvo, bet apie visumą, ko iš manęs tikisi ir t.t.
– „Žalgiris“ sezoną pradėjo 4 pergalėmis ir 1 pralaimėjimu. Stebina tokia žalgiriečių pradžia?
– Aišku, kažkiek stebina. Kai laimi, atrodo stipri komanda. Turbūt stipri rūbinė, jeigu gali iš tokio deficito grįžti ir laimėti rungtynes. Stipri rūbinė, geras mikroklimatas komandoje, geri žaidėjai. Smagu už juos.
– Iš stebinančių dalykų, tai jūsų bendrapavardis Dovydas Giedraitis žaidžia puikiai. Kokį jis įspūdį palieka?
– Gerą įspūdį, smagu dėl jo, kad turi gerus metus. Dar jaunas, kiek mačiau ir įžaidėjo pozicijoje stato, tai labai gerai. Super, tikrai džiaugiuosi dėl jo. Svarbiausia, kad be traumų ir būtų pastovumas.
– Su T.Saboniu kadaise buvote komandos draugai to paties amžiaus jaunimo rinktinėje, o dabar jis bent kol kas yra „Žalgirio“ vyr. treneris. Ar teko su šnektelėti prieš šią išvyką?
– Ne, dar neteko nė su vienu žalgiriečiu.
– O kaip Tautvydui sekasi trenerio kelyje? Daugelis jį apipila tik komplimentais.
– Bent jau aš kiek žinau, tai jis darbininkas. Žmogus stengiasi, visą laiką atiduoda 120 proc. Ten, kur įdedi meilės, darbo, žmonės pamatys anksčiau ar vėliau ir įvertins. Smagu už jį, smagu, kad jis turi tokią aistrą krepšiniui.
– Truputį nemalonūs jums skaičiai yra 0-5 – per penkias ankstesnes Eurolygos išvykas į Kauną patyrėte pralaimėjimus. Ar tai prideda papildomos motyvacijos prieš rytojų?
– Aišku, kad yra. Bet žinote, juokavome su draugais. Sako, kad jei dabar nepasiseks, tai reikės rašyti prašymą, kad žaistume Vilniuje, nes ten, kiek mačiau, „Žalgiris“ blogai žaidžia (juokiasi). Bandysime perkelti ten. Aišku, motyvacijos yra, norisi laimėti. Bandysime tai padaryti.
– Vasarą nusivylėte dėl neegzistavusios komunikacijos su rinktinės treneriu. Dabar rinktinė turi naują trenerį Rimą Kurtinaitį, pas kurį jums teko žaisti „Ryte“. Ar jau turėjote šansą pasikalbėti su Rimu ir kaip įsivaizduojate jo rinktinę?
– Ne, pats pokalbio jokio neturėjau – man nei skambino, nei sakė kažką. Manau, dar anksti. O rinktinė bus, žinant Rimą, tai jis mėgsta greitą krepšinį, greitai bėgti, taikliai mesti. Šiuolaikiškas krepšinis ir tiek.
– O žvelgiant į kitus metus, ar matote save žaidžiantį rinktinėje vasario lange arba Europos čempionate, jei Lietuva jame bus?
– Matysim. Nenoriu spekuliuoti, sakyti, kad būsiu ar nebūsiu. Pasižiūrėsim, nes sezonas ilgas, išvykų daug, sunku kažką kalbėti. Kai arčiau tos datos, tada ir pakalbėsim. Aišku, jeigu reikės manęs dar. Matysim.
– Prieš sezoną buvo intriga, ar vyksite su komanda į Rusiją. Pasirinkote nevykti. Kaip atrodė pats pokalbis su vadovybe ir kaip ji reagavo į tokį pasirinkimą?
– Pokalbis įvyko liepos viduryje turbūt. Man paskambino, paklausė, pasakiau, kad nevažiuosiu. Tuo viskas ir užsidarė. Sakė „gerai, jokių problemų“, ir viskas. Toks ir pokalbis, labai greitas ir aiškus.
Man paskambino, paklausė, pasakiau, kad nevažiuosiu. Tuo viskas ir užsidarė. Sakė „gerai, jokių problemų“.
– O kalbant plačiau, ar jums neiškelia moralinės dilemos faktas, kad jūsų atstovaujama komanda ryžtasi vykti į Rusiją žaisti rungtynių?
– Matote, visur yra skirtingi politiniai požiūriai. Aš dirbu savo darbą, žaidžiu krepšinį. Man tas svarbiausia. Aš nežiūriu į kitus dalykus, kas ką renkasi – turiu savo nuomonę ir tiek.
