Šarūnas Jasikevičius vėl galėjo pasijausti lyg namie.
Stambulo „Fenerbahče“ treneris buvo sutiktas dosnia plojimų banga Panevėžyje, kur dėl politinių priežasčių įvyko iš Turkijos didmiesčio perkeltos rungtynės su Tel Avivo „Maccabi“.
Š.Jasikevičiaus tėvai Rita ir Linas su „Fenerbahče“ šalikais, Panevėžio šokėjos „Fenerbahče“ spalvų suknelėmis ir turkiškos dainos skambėjo „Kalnapilio“ arenoje, kur ir sirgaliai palaikė tautiečio nuo gruodžio vidurio treniruojamus Stambulo krepšininkus.
„Fener, Fener!“ – iš pradžių bandė skanduoti keli tūkstančiai panevėžiečių.
Rezultatui augant tribūnos susitelkė į vieną.
„Šarai, Šarai“, – rungtynių metu vis garsiau aidėjo Panevėžio arenoje.
„Šarai, šimtą!“, – skambėjo, kai „Fenerbahče“ krepšininkai priartėjo prie triženklės taškų sumos mačo pabaigoje.
Panevėžio sirgaliai sulaukė istorinių miestui rungtynių, kurios iš Stambulo perkeltos Aukštaitiją, Turkijos ir Izraelio santykiams kibirkščiuojant nuo įtampos ir ieškant saugesnės vietos mačui.
Panevėžys nepraturtėjo labai finansiškai, nes bilietų prekyba buvo „Fenerbahče“ rankose, bet kasmet dėl teisės žaisti Eurolygos rengiamose Europos taurės varžybose kovojantis „7bet-Lietkabelis“ užsidirbo didelį pliusą, nes parodė gerą organizacijos lygį, per savaitę spėjęs pasirengti rungtynėms ir paruošti Eurolygai reikiamus krepšius ir visą aikštę.
Viena ko trūko – intrigos.
Dviejų geltonų spalvų komandų akistatoje žaidimu visa galva ryškesni buvo Stambulo krepšininkai, jau antrajame kėlinyje pabėgę 26 taškais.
Po rekordiškai rezultatyvių rungtynių Š.Jasikevičius priėjo paspausti rankos Shimonui Mizrahi, pastebėjęs liūdną 84 metų „Maccabi“ savininką. Visa Tel Avivo komanda buvo palaužta.
„Mes galime pralaimėti, bet ne taip – tai mano atsakomybė, – po mačo sakė „Maccabi“ treneris Odedas Kattashas. – Gal turėjau labiau stumti žaidėjus, kad būtume pasirengę kovoti. Galima pralaimėti, bet negalime žaisti taip. Akivaizdu, kad nebuvome pasiruošę šioms rungtynėms.“
Bet jis pabrėžė, kad liko patenkintas sąlygomis Panevėžyje.
„Man visada patinka Lietuvoje, tai krepšinio šalis, čia visada gera patirtis, – sakė O.Kattashas. – Man nepatiko mūsų komandos žaidimas, bet arena buvo gera.“
Dar labiau Panevėžiu buvo patenkintas Š.Jasikevičius, pasiekęs aštuntą pergalę per devynis mačus nuo gruodžio vidurio, kai prie Stambulo ekipos vairo pakeitė Dimitrį Itoudį.
„Ačiū nuo manęs asmeniškai Panevėžiui už tokį šiltą sutikimą“, – sakė Š.Jasikevičius, per spaudos konferenciją ir juokavęs, ir kalbėjęs rimtomis temomis.
– Treneri, kas padėjo nulaužti rungtynes jau antrajame kėlinyje?
– Manau, kad mūsų solidumas. Neleidome jiems bėgti ir gerai kovojome dėl kamuolių. Pirmosiose rungtynėse „Maccabi“ įmetė 24 taškus iš antrųjų šansų, tad mūsų dėmesys buvo į minėtus dalykus.
„Maccabi“ dėl greito puolimo ir puolime atkovotų kamuolių dominuoja Eurolygoje, bet mes susitvarkėme.
– 109 taškai yra naujas „Fenerbahče“ rezultatyvumo rekordas Eurolygoje. Kaip tai pasiekėte?
– Kiek žinau, klubas jau užsakinėja viešbutį ir jau kelsimės į Panevėžį. Tiek daug žinučių gavau su klausimu: ar neverta pakeisti klubui savo žaidimo vietą?
Juokas juokais, bet rūbinėje su asistentais sukame galvą – reikia kažką galvoti.
– O kaip iš tiesų atmosfera ir sąlygos Panevėžyje?
– Turiu padėkoti už šiltą priėmimą. Visą atmosferą per dvigubą Eurolygos savaitę sunku ir pajausti – vakare pusė vienuolikos atvažiuoji į viešbutį, pavalgai, pasižiūri kaip visada Eurolygos kažkiek ir eini miegoti. Ryte – pamėtymas, kažkiek pasitariame.
Atmosfera, aišku, įdomi. Namų rungtynės, bet ir ne namų. Aišku, aš labai dėkingas už tokį priėmimą. Bet mes atvažiavome taško ir jį gavome.
– Kaip tos abiejų komandų geltonos aprangos?
– Nebuvo taip prastai, kaip man pranešė prieš rungtynes, kad bus: galvojau bus visiškai vienodos. Bet vienų geltonos su tamsiai mėlyna, tad … galvojau, kad bus blogiau.
Man atrodo, kad ne pirmą kartą, panašiai buvo ir Belgrade.
– Ar tokios reakcijos iš savo žaidėjų ir tikėjotės po nesėkmės prieš „Crvena zvezda“ šią savaitę?
– Taip, visada norisi eiti į pergalių kelią. Kai pagalvoji, tai juk namų rungtynės. Jei per savaitę pralaimėtume abi namų rungtynes, tai tokioje Eurolygoje, kur kiekviena pergalė lemia, ar kyli aukštyn, ar leidiesi lentelėje, būtų labai skausminga.
– Šį sezoną Nigelas Hayesas-Davisas žaidžia itin gerai...
– Atsargiai, jis klausosi (Š.Jasikevičius pastebėjo spaudos konferencijoje už žurnalistų sėdintį „Fenerbahče“ puolėją).
– Aš suprantu viską! (lietuviškai su akcentu iškart tarė buvęs žalgirietis).
– Kaip Hayesas žengė tokį žingsnį karjeroje?
– Manau, kad tai patirtis. Jis surado savo vietą, surado savo poziciją. Patirtis ateina su laiku, žaidėjams reikia laiko susitupėti, ypač tokiose negailestingose varžybose kaip Eurolyga.
– Ar kaip treneris pajutote, kad norite sustiprinti komandą naujokais?
– Manau, kad naujokams būtų galimybė nebent už Eurolygos ribų. Buvo kalbų ir idėjų, bet Europos krepšinyje ne viskas taip greitai – visi kalba, kad šiame lange daug bus pokyčių komandose, bet praktiškai nieko neįvyksta, kaip visada.
Aš pats esu iš tų, kurie žiūri pirmiausia savo panosėje. Reikia dirbti su savais, kad jie suprastų, ko aš noriu. Komanda yra gera, reikia išspausti iš jos maksimumą.
– O kokių idėjų (dėl naujokų) turėjote?
– Jei pasakysiu, ką tada jūs veiksite? Iš tiesų, bandau šnekėtis su savo visais žaidėjais, manau, kad visi gali pagerinti savo žaidimą tiek gynyboje, tiek puolime. Nelabai žinau, kaip po truputį tai padaryti, nes sausį net trys dvigubos savaitės Eurolygoje, vasarį ateis Turkijos taurės varžybos. Kažkur bandau kažką padaryti.
– Žinoma, galva užimta sava komanda, bet kaip manote – kodėl stringa Kauno „Žalgiris“ šį sezoną?
– Pradėkime nuo to, kad labai aukštai iškelta kartelė. Ir praėjęs sezonas, ir ankstesni išlepino visus, visi įprato, kad su vienu mažiausių biudžetų visada turi būti aštuntuke ar eiti toliau.
Pernai „Žalgiriui“ daug kas labai gerai sukrito: sutapo charakteriai, aibę rungtynių ištraukė pabaigose. Praėjęs sezonas buvo fantastika – reikia kepurę nukelti. Tačiau keičiasi ir sudėtis, ir kiti dalykai, sunku išlaikyti tokią istoriją. Tačiau tada pradeda atrodyti, kad dėl visko kaltas tas, kuris sėdi ant suoliuko (treneris, - red.). Ne visada taip būna.
Tačiau jie kaunasi, negali sakyti, kad beviltiškai. Pernai 2-3 taškeliai pavykdavo į „Žalgirio“ pusę, šiemet tie taškeliai į varžovų pusę ir viskas atrodo blogai. Tačiau viskas nėra blogai. Viena solidžiausių organizacijų, fantastinis sirgalių palaikymas, bet kasmet nėra lengva „Žalgiriui“ perlipti per save ir kovoti su kitomis komandomis.
– Jei galima, apie „Barcelona“ ir Roko Jokubaičio reikalus...
– Aš nekalbėsiu apie „Barcelona“. Jau ir taip anksčiau pasakiau du sakinius apie „Barcelona“. Antraštės iš dviejų sakinių, nors interviu 10 minučių, tai gal daugiau nereikia.
O Roku aš neabejoju. Jis ras savo kelią. Jis profesionalus, kasdien atidirba 100 procentų, Roku nereikia abejoti.
– Prieš porą savaičių po Eurolygos rungtynių per interviu linkėjote pasauliui taikos. Gal ko palinkėtumėte Lietuvos krepšiniui?
– Sunku pasakyti. Pasaulis tikrai pamišęs pastaruoju metu, o krepšinyje mes einame savo keliu. Esu kiek atitrūkęs nuo visų reikalų, net nežinau, ką atsakyti.
