Per ilgą karjerą R.Javtokas dirbo su daugybe puikiausių trenerių – tokiais kaip Jonu Kazlausku, Željko Obradovičiumi, Davidu Blattu, Sergio Scariolo ar kitais. Todėl sutikęs Š.Jasikevičių trenerio kostiume „centras“ tikrai turėjo su kuo jį palyginti. Ir nenusivylė.
„Visi treneriai skirtingi. Bet su Šarūnu tiek žaisti, tiek treniruotis yra malonumas. Ne tai, kad nardyčiau jam...“ – prunkščia R.Javtokas.
Bet kalbėdamas apie Šarūną aukštaūgis ir surimtėja, ir, atrodo, pats susiintriguoja.
R.Javtokas Šarą apibūdina kaip reiklų ir konkretų trenerį – žaidėjai žino, kur tiksliai reikia bėgti.
„Jis turi didelį talentą būti treneriu. Tai vienas geriausių ateities trenerių“, – pareiškė vyriausias žalgirietis.
Drąsu, bet pamatuota, atsižvelgiant į trenerius, kurie anksčiau dirbo su R.Javtoku. Ir taip tikrai ne dėl to, kad jiedu puikiai sutarė ir aikštėje, ir už jos ribų.
Jasikevičius galėtų jau šiandien dirbti rinktinėje. Mano manymu, jis yra tokio lygio, kad jau šiai dienai galėtų stoti prie tokio atsakingo vairo.
„Visi dirba vienodai. Nėra taip, kad oi, čia mes buvom draugai, tai man kitos taisyklės. Nieko panašaus – vadovauti jam pavyksta natūraliai. Jis tikras treneris“, – pasakoja R.Javtokas.
Vasarą sekdamas informaciją žiniasklaidoje, kad Š.Jasikevičius gali tapti „Barcelona“ treneriu, R.Javtokas net kiek susikrimto.
„Apėmė liūdesys. Todėl esu labai patenkintas, kad jis liko. Man patinka su juo dirbti“, – pridūrė Robertas.
R.Javtokas su Š.Jasikevičiumi dabar išvien dirba „Žalgiryje“. Galbūt jiedu ateityje būtų vėl susitikę Lietuvos rinktinėje, bet po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių vidurio puolėjas baigė karjerą nacionalinėje komandoje.
„Tiesiog su rinktine atėjo toks laikas, kai jau tikrai nei žaisti, nei padėti galiu. Matai, kad tavęs nebereikia. Nebebuvo net kitų minčių“, – kalbėjo R.Javtokas.
Vasara Lietuvos rinktinėje buvo tokia skaudi, kad R.Javtokas nekantravo pradėti naująjį sezoną ir kuo greičiau pamiršti skausmingą slalomą žemyn nuo ispaniško kalno.
Kartėlį paliko ne tik rezultatas – trimis pralaimėjimais baigtas olimpinis turnyras ir kelionė namo jau po ketvirtfinalio. Robertas pasirodė aikštėje tik dvejose rungtynėse, tesužaidė 14 minučių, o paskutinį savo karjeros mačą rinktinėje praleido liūdėdamas ant suolo.
„Nė vienas žaidėjas nebūtų patenkintas. Logiška, kad ir aš nebuvau laimingas, – atviravo R.Javtokas. – Buvau apsisprendęs ir negalvojau važiuoti į rinktinę. Nesigailiu, kad atvažiavau. Tačiau geriau vietoj manęs galėjo važiuoti kažkas jaunesnis – ruoštis ateičiai“.
Logiška, kad kiekvienas žaidėjas mano vietoje būtų ne įsižeidęs, bet nusivylęs.
Turbūt ne 14 minučių olimpinėse žaidynėse R.Javtokui pažadėjo treneris J.Kazlauskas, kai birželį pasikvietė pasikalbėti kapitoną ir paprašyti šio vis dėlto atvykti į nacionalinę komandą.
„Norėjau ar nenorėjau, bet negalėjau atsakyti tokiems žmonėms, – prisiminęs pokalbį su J.Kazlausku ir Arvydu Saboniu, sakė R.Javtokas. – Kai pasako, kad tavęs reikia – tiki ir važiuoji. O kiek ten reikėjo... Logiška, kad kiekvienas žaidėjas mano vietoje būtų ne įsižeidęs, bet nusivylęs. Bet gal pats labiau nori, nei gali? Gal kitiems geriau matyti? Sunku. Bet daug į tokius niuansus eiti nenoriu“.
Dabar R.Javtokas tik iš šalies stebės Lietuvos rinktinės žingsnius kitų, jau Tokijo olimpinių žaidynių link. Kol kas neaišku, kam bus patikėta vesti rinktinę į šią ketverių metų olimpinę misiją. J.Kazlauskas vis dar neapsisprendžia, jo sprendimo laukia ir LKF.
O gal rinktinei reikia permainų?
„Matote, su tais atsinaujinimais... Kartais bėgi nuo vilko, o užšoki ant meškos. Sunku pasakyti, kaip būtų, jei būtų. Bet kažkas naujo gal ir būtų į naudą“, – svarstė R.Javtokas.
Matote, su tais atsinaujinimais... Kartais bėgi nuo vilko, o užšoki ant meškos. Bet kažkas naujo gal ir būtų į naudą.
„Tai gal Šarūnas Jasikevičius? – paklausiau. – Tik ar ne per anksti? Ar jis jau būtų pasiruošęs tokiam atsakingam žingsniui?“
R.Javtokas net nesudvejojo. Ir tokiu užtikrintumu net maloniai nustebino.
„Manau, kad Jasikevičius galėtų jau šiandien dirbti rinktinėje. Mano manymu, jis yra tokio lygio, kad jau šiai dienai galėtų stoti prie tokio atsakingo vairo. Aišku, nežinau, ką jis pats galvoja“, – atsakė R.Javtokas.
R.Javtokui papasakojau, kad Š.Jasikevičius duodamas interviu 24sek užsiminė negalvojantis apie kitus darbus, suprask, ir apie Lietuvos rinktinę.
„Na, kai tiek vasarų atidavęs rinktinei, ir dabar vėl staiga viskas... Gal kažkiek šeimai reikia grąžinti skolą, – šypsojosi R.Javtokas. – Nežinau, ar jis norės, ar bus tam pasiruošęs. Bet jeigu klausiate, ar Šaras tam gabus, tai taip“.
Vieną skolą jau grąžino ir R.Javtokas. Labiau už patį Robertą paskutiniuosius jo karjeros metus skaičiuoja žmona ir vaikai.
„Žadėjau šią vasarą praleisti, todėl išėjau kaip apgavikas, – šypsojosi R.Javtokas. – Žmona apsidžiaugtų, kai būčiau su šeima visą laiką. Tikiuosi, kad daugiau nebebus tų apgavysčių“.
Tačiau neskubėkite kaupti oro iš paskutiniųjų rungtynių, kuriose žais R.Javtokas. Kaip tai darė Kobe Bryanto gerbėjai, vėliau tą „Kobe Bryanto rungtynių orą“ pardavinėję internetu.
Robertas dar nededa taško savo karjeroje. Bent jau šią akimirką.
„Ne. Niekada nei rinktinei, nei klube nesakau viskas, nes viskas visada matyti po sezono. Tiesiog su rinktine atėjo toks laikas, kai jau tikrai nei žaisti, nei padėti galiu. Matai, kad tavęs nebereikia. Nebebuvo net kitų minčių. O klube... Nežinau. Kasmet galvoju, kad tai bus paskutiniai metai“.
R.Javtokas šiuo metu jaučiasi geriau nei praėjusio sezono pabaigoje, kai LKL finale žaidė dar net nespėjęs išgyti po sunkios pusmetį atėmusios kojos traumos.
„Dabar žymiai geriau – rinktinėje pramušiau tuos ledus. Aišku, gerai tik užtektinai tam, kad galėčiau lakstyti ir konkuruoti su kitais „centrais“. Bet skausmas neužmuša noro žaisti“.
