Nežinia, ar R.Jokubaitis gaus galimybę daugiau padėti komandai vėlyvą ketvirtadienio vakarą Vokietijoje per dvikovą su Berlyno ALBA, bet visi ženklai rodo, kad labiau anksčiau nei vėliau 19-metis įžaidėjas pravers Eurolygoje buksuojančiam „Žalgiriui“.
Klube nebeliko Alexo Perezo, kuris sėdėdavo greta jaunojo klaipėdiečio „Žalgirio“ persirengimo kambaryje.
Nors R.Jokubaitis vertino meksikietį už ramybę ir įdomius pokalbius, su A.Perezu atsisveikinta nepateisinus lūkesčių ir įžaidėjų liko nebe keturi, o trys.
Dar ir Marius Grigonis dėl pėdos traumos neišvyko į Berlyną. Nors jo poziciją užims debiuto su žalia apranga Eurolygoje laukiantis KC Riversas, Šarūno Jasikevičiaus praėjusią savaitę ištarti žodžiai negalėjo prasprūsti pro R.Jokubaičio ausis.
„Rokas irgi gaus šansą ir žais geriau, nei žaidė šįkart“, – po rungtynių Kaune su Atėnų „Panathinaikos“ sakė Š.Jasikevičius.
Šį sezoną Eurolygoje 193 cm ūgio gynėjas į aikštę žengdavo specialioms užduotims – trumpos žaidimo atkarpos per tris mačus jungė bendras penkias minutes, bet vietos fronte R.Jokubaitis jau užsikariavo savo vietą.
Nors dėl riešo traumos jis praleido porą savaičių, LKL varžybose jis per devynis mačus žaidė po 17 minučių ir rinko po 7,9 taško bei 2,2 rezultatyvaus perdavimo.
Jo taiklumas – aukštas lyg patyrusio šaulio, pataikius net 72 proc. dvitaškių, 64 proc. tritaškių ir 89 proc. baudų. Pridėjus dar 2,8 atkovotų kamuolio vidurkį ir kitus rodiklius viskas virsta į dviženklį naudingumo vidurkį (10,3 balo), o juo LKL varžybose gali didžiuotis tik pusė stipriausios šalies komandos žaidėjų.
„Aš ir tikėjausi jauno žaidėjo vaidmens, – sakė R.Jokubaitis. – Tai yra pakeisti kitus įžaidėjus, jei kam nors bus trauma, žengus į aikštę kuo geriau išpildyti detales. Gal statistika visko neparodys, bet, jei įvykdysiu viską, ko prašo, gausiu vis daugiau pasitikėjimo iš trenerio.“
R.Jokubaitis tiki, kad atsipirks dar vasarą įdėtos pastangos. O vasara buvo ilga ir karšta.
Įtempta vasara ir idealai
Tai buvo pati įtempčiausia tarp devyniolikos R.Jokubaičio vasarų jo gyvenime.
Paskutinis mėnuo mokykloje, svarbiausi egzaminai jo gyvenime. Keturiems klasiokams, kurie žaidė drauge „Žalgirio“ dublerių komandoje, teko gerokai pasistengti derinant krepšinį ir mokslą.
„Galiausiai rezultatas yra, – pasidžiaugė R.Jokubaitis. – Nors tikėjausi aukštesnių pažymių, dabar jau turiu atestatą.“
Su trimis krepšininkais klasiokais jis pasuko į Vytauto Didžiojo universitetą, pasirinkęs verslo administravimo specialybę.
VDU sporto centro vadovas Vladas Juknevičius padeda koordinuoti studijas su sportu, o tai buvo viena priežasčių, kodėl R.Jokubaitis pasirinko verslo kryptį: „Nežinau, ar galėčiau derinti taip kitose srityse, tad sprendimas buvo geras.“
Praėjusi vasara buvo karšta ir Kretoje, kur R.Jokubaitis su Lietuvos jaunimo (iki 19 metų) rinktine užėmė ketvirtą vietą – aukščiausią poziciją tarp visų vaikinų ir vyrų nacionalinių komandų praėjusią vasarą.
Kartu su kitu žalgiriečiu Eriku Venskumi devyniolikmečių rinktinės lyderiu buvęs R.Jokubaitis Kretoje rinko po 11,3 taško ir atliko po 5,6 rezultatyvaus perdavimo per banguotų rezultatų pasaulio čempionatą, kurį laimėjo amerikiečiai, finale nurungę Malį.
„Kai pagalvoji, ketvirta vieta – gera. Bet liūdna, kad grupėje likome treti, o tai paskui suvedė į pusfinalį su JAV. Tas kelias galėjo būti paprastesnis, – prisiminė R.Jokubaitis. – Treneris Gediminas Petrauskas mus gerai paruošė ketvirtfinaliui ir mes įveikėme Serbiją, bet pusfinalyje neturėjome šansų. O mače dėl trečios vietos su prancūzais jau jautėsi nuovargis – metimai nebekrito.“
Po jaunimo pirmenybių R.Jokubaitis nesikaitino Klaipėdos paplūdimiuose, bet savo tėvų mieste dirbo asmeniškai ir su pirmuoju treneriu, kad kuo geriau pasirengtų sezonui.
„Galbūt pridėjau tvirtumo. Tikrai daug dirbau su štanga, taip pat stengiausi pagerinti kamuolio valdymo įgūdžius“, – sakė R.Jokubaitis.
Jis tobulino ir kamuolio valdymą dešine ranka. „Skirtingai nei mano tėtis, kuris irgi yra kairiarankis, bet valgo ir rašo dešine, aš dešine ranka nemoku daryti nieko, – pripažino Kauno komandos įžaidėjas. – Krepšinyje bandau tobulinti dešinę ranką, bet šiaip iš prigimties esu grynas kairiarankis.“
Reikia nepamiršti, kad įžaidėjo pozicijoje jis žaidžia tik kelerius metus.
Ne, jis niekada nebandė sekti savo tėvo Aivaro Jokubaičio pėdomis, nes Klaipėdos „Neptūne“, Zelionos Guros „Zastal“ (Lenkija) ir Mažeikių „Naftoje“ rungtyniavęs 197 cm ūgio krepšininkas žaisdavo sunkiojo ir vidurio puolėjo pozicijose.
Bet R.Jokubaitis nebuvo ir įžaidėjas. „Kai buvau 13–14 metų, net nepagalvodavau apie įžaidėjo poziciją, nes treneris manęs ten neleisdavo, – prisiminė 19-metis krepšininkas. – Tik po U16 čempionato treneriai pradėjo statyti į įžaidėjo poziciją. Net nežinau, kaip įgūdžiai taip greitai išsilavino.“
Dabar jis jau lygiuojasi į šios pozicijos krepšininkus.
NBA kovose jo akys krypsta į D'Angelo Russellą, žaidusį Los Andžele ir Brukline, o šį sezoną užsivilkusį „Golden State Warriors“ aprangą.
„Jis man prie širdies, bet dievuko NBA neturiu – vis dėlto dominuoja Eurolygos žaidėjai“, – sakė R.Jokubaitis.
Tarp Europos krepšinio įžaidėjų idealų jis kiek netikėtai taria karjerą jau baigusio Graikijos krepšininko vardą ir pavardę.
„Tai Dimitris Diamantidis, – dvylika metų Atėnų „Panathinaikos“ Eurolygoje atstovavusį 196 cm ūgio gynėją, laimėjusį tris čempiono titulus ir šešis sykius pripažintą geriausiai besiginančiu Eurolygos žaidėju pažymėjo R.Jokubaitis. – Jis yra kairiarankis, kaip ir aš, puikiai skaitė žaidimą. Buvo ne pats staigiausias ar atletiškiausias, bet gal tuo kažkuo panašus į mane? Stengiuosi lygiuotis į tuos, į kuriuos turiu galimybių tapti panašus.“
Kiek kitokį, bet irgi kairiarankį pavyzdį jis turi greta savęs „Žalgiryje“.
„Kai sužinojau, kad Lukas grįžta, buvo šiek tiek nerimo, – žinią apie Luko Lekavičiaus sugrįžimą į „Žalgirį“ prisiminė R.Jokubaitis. – Iki tol tik per televizorių buvau matęs jo greičius, dar trumpai žaidęs prieš jį, kai Lukas dar atstovavo „Panathinaikos“.
Dabar matau, koks jo staigumas. Tačiau man tai tik į naudą, kad toks kaip Lukas yra komandoje. Jis leidžia man greičiau tobulėti.“
Kada atsivers langas į rinktinę?
Padėti tobulėti R.Jokubaičiui stengiasi ir visa šeima.
Ne tik tėvas, bet ir mama buvo krepšininkė, su krepšinio kamuoliu yra susipažinusi ir sesuo. O didžiausi sirgaliai – seneliai.
„Seneliai stebi mano statistiką. Kai susirenkame per šeimos šventes, apie ką gi tada kalbėti – vėl apie krepšinį, – juokėsi R.Jokubaitis. – Aš dažniausiai nutolstu nuo tų temų, nes man krepšinio būna ir taip daug. Stengiuosi daug nekalbėti, bet krepšinio tema vis tiek dominuoja.“
Gali būti, kad Jokubaičių šeimoje vis dažniau šnekos suksis apie Lietuvos rinktinę.
Už 33 metų Manto Kalniečio ir 25 metų L.Lekavičiaus įžaidėjų grandyje nėra ryškių pretendentų juos pakeisti, nors 30-metis Žygimantas Janavičius ir žaidžia neprastą sezoną Klaipėdos „Neptūne“.
Kauno klube Š.Jasikevičiui talkinančio naujojo Lietuvos rinktinės trenerio Dariaus Maskoliūno kandidatų sąraše gali būti naujų pavardžių.
„Kai buvo FIBA varžybų langai, kai matydavau, kad rinktinėje žaidžia Gytis Masiulis ar Dovis Bičkauskis, pagalvojau, kad ir man šansas gal būtų, – paklaustas apie pakvietimo į Lietuvos rinktinę laukimą sakė R.Jokubaitis. – Tokie langai atveria šansus naujokams.
Šiemet dar nesitikėjau būti pakviestas, bet norą jaučiu. Iš pradžių, kad pakviestų į stovyklą, o ten jau žiūrėtume, kaip būtų. Tikrai norėčiau pasinaudoti šansu.
Kada? Aš pernelyg neskubu. Aišku, kuo anksčiau, tuo smagiau. Bet laikas geriau atsakys.“
