„Anadolu Efes“ žaidimo modelis
Kur slypi Stambulo ekipos galybė? Iš pirmo žvilgsnio, jų derinių bazė pilna situacijų iš klasikinių išsidėstymų. Schemos, prasidedančios zipper pakilimu (išbėgimas iš po krepšio prie tritaškio linijos) ir pikenrolu aikštelės viduryje; diamond išsidėstymas (žaidėjų išsidėstymas aikštėje deimanto forma) ir du išbėgimai į aikštelės kampus metikams ir ankstyvieji 2 prieš 2 aikštelės šonuose, kuomet likę žaidėjai išsidėsto plačiai kampuose. Tai yra puikiai žinomos situacijos visiems žaidėjams, tačiau daug svarbiau yra šias situacijas pildančių žaidėjų suderinamumas, savybės ir susižaidimas.
Kalbant apie žaidėjų savybes, privalu išskirti kelias pagrindines. Svarbiausia jų – visų žaidėjų kamuolio perdavimo galimybės. Moderniame krepšinyje dominuoja tos komandos, kurios prie savo individualių gebėjimų dar sugeba ir dalintis kamuoliu, o „Anadolu Efes“ tą moka daryti puikiai. Žinoma, visiems įstringa V.Micičiaus kūryba, tačiau daug svarbiau yra tai, kad komandoje efektyviai kurti gali ir trečioje pozicijoje žaidžiantis K.Simonas, jau net neminint to paties Sh.Larkino ar R.Beaubois. Tęsti žaidimą ir siųsti kamuolį skersai aikštelės – maloni užduotis ir šios ekipos aukštaūgiams Ch.Singletonui ir A.Moermannui. Tad reaktyviniams gynėjams sukūrus pranašumą, visų kitų žaidėjų pasavimo įgūdžiai padeda surasti patį geriausią metimą.
Negalime nepaminėti ir šios komandos mobilumo bei pavojingumo atakuojant iš toli. Mobilumas visose pozicijose leidžia „Anadolu Efes“ demonstruoti žaidimą, pilną judėjimo ir prasilenkimų tarp žaidėjų. Apie gynėjų taiklumą žinome visi, bet aukštaūgių taiklumas yra tai, kas pakelia šią ekipą į tą lygį, kuris praėjusiame sezone buvo neįkandamas daugeliui ir kuris vakar buvo neįkandamas „Žalgiriui“.
Kitą kartą, kai stebėsite šios ekipos žaidimą, atkreipkite dėmesį į A.Moermanno, Ch.Singletono bei S.Sanli pozicijas turkų atakų metu. Net jeigu ir vakar šie trys aukštaūgiai pataikė vos 2 tritaškius iš 9, jų potencialas ties šia linija ištraukia visų ekipų didelius žmones iš baudos aikštelės ir atveria didžiules erdves Larkinui, Micičiui, Beaubois ir Simonui. Pavyzdžiui, penktadienį, patys turkai, „Žalgirio“ pikenrolų metu, aktyviai eidavo į pagalbą nuo kauniečių ketvirtos pozicijos žaidėjų, tiesiog uždarydami visus koridorius į baudos aikštelę gynėjams bei apsunkindami kirtimus aukštaūgiams pastačiusiems užtvarą. Pabandykite tą patį padaryti prieš „Anadolu Efes“ ir, spėju, kad taip lengvai neišsisuksite.
Na, ir žinoma, derinių tęstinumas ir sistemos įsisavinimas. „Anadolu Efes“ jau kelis sezonus iš eilės pavyksta išpildyti anksčiau sunkiai Turkijos sostinėje matytą viziją – retus žaidėjų, o ypač legionierių pasikeitimus. Jau kelis metus šioje komandoje žaidžia tie patys veidai, pagal tą pačią sistemą su aiškiai išreikštomis bei žaidėjų puikiai įsisavintomis rolėmis. Kiekviena ataka atrodo išžaista treniruotėse begalę kartų, o bet kokia įmanoma varžovų gynyba jau nebestebina. Kuomet turkai nesusiduria su itin agresyvia gynyba, galima laukti fejerverkų. Penktadienį tai ir atsitiko.
„Žalgirio“ didžiausios problemos
Neatrodė, kad „Žalgiris“ turėjo kažkokį specialų planą stabdyti šią gerai suteptą puolimo mašiną. Eilinės rungtynės, į kurias žaliai balti kyla turėdami tokį patį gynybinį planą, kaip ir kituose mačuose. Galbūt tai yra viena iš priežasčių, kodėl kauniečiams šiame sezone itin prastai sekasi prieš elitines komandas, esančias pirmajame aštuntuke (3 pergalės ir 11 pralaimėjimų). Kadangi kauniečių pikenrolų gynyba palieka galimybę kurti ir atakuoti varžovų gynėjams, V.Micičius ir Sh.Larkinas pasimėgavo dar vienomis saldžiomis rungtynėmis.
O tą jie kartu su savo komandos draugais pradėjo daryti nuo pirmųjų minučių. Zipper pakilimas ir 2 prieš 2 aikštelės viduryje pirmąsias 5 minutes buvo jų pagrindinė opcija puolime ir tai sukūrė, nei daug nei mažai – 17 taškų per pusę kėlinio. Turkai iki pirmojo M.Schillerio pasitarimo neprametė nei vieno metimo iš žaidimo (7/7). Pasyvią aukštaūgių gynybą Micičius baudė metimu iš vidutinio nuotolio, o kuomet ateidavo agresyvi ir gili pagalba iš silpnosios pusės, turkai ją nukirsdavo idealiais skersais perdavimais į priešingą aikštelės kraštą. Sukūrus pranašumą, kamuolys judėdavo iki pačio geriausio metimo.
„Žalgiris“ vėlavo visur – gynėjai išbėgti ties K.Simonu ir Sh.Larkinu po dvigubų užtvarų diamond situacijų metu, J.Lauvergne’as, M.Gebenas, P.Jankūnas – užsiimti reikiamas pozicijas 2 prieš 2 gynyboje. Žinoma, lengva kalbėti, kuomet šiems tenka gaudyti greičiausią Europos gynėją, tačiau jis eilinį kartą nepaliko vilčių varžovų gynybai. Larkinas buvo tikra kančia tiek Gebenui, tiek Rubitui, kurie niekaip nespėjo reaguoti į jo judesius. Amerikietis vienoje atakoje taip greit prasiveržė pro lietuvį, kad šis nespėjo patraukti rankos ir dėl to užsidirbo nesportinę pražangą. Gryną krepšinio grožį išvydome ir antrojo kėlinio pabaigoje, Larkinui savo greičiu ir sprogstamąja jėga tiesiog suvysčius S.Vasturia gynybą bei pataikius iš toli.
Klasikinę kauniečių Ice ir Flat kombinaciją gynyboje turkai lengvai išnarpliojo stipriais, staigiais ir tiksliais perdavimais. Niekas šioje ekipoje kamuolio neperlaiko, o būtent to siekia Kauno ekipa, norėdama, kad kamuolys kuo ilgiau liktų vienoje pusėje. „Anadolu Efes“ tiksliai ir greitai keičiant atakos kryptį, perdavimas juda daug greičiau nei gynyboje esantys kauniečių žaidėjai ir tai akimirksniu sukuria pranašumą itin taikliems „Anadolu Efes“ žaidėjams. Statistika kalba pati už save – turkai rungtynes pabaigė su fantastiškais pataikymo procentais. 16 iš 23 (70 proc.) iš dviejų taškų zonos bei 15 iš 34 (44 proc.) iš toli.
Apibendrinimas
Stambulo ekipa nesuteikė nei akimirkos pagalvoti apie galimą „Žalgirio“ pergalę ir pademonstravo, kad nepaisant sunkaus sezono starto, bus viena iš pagrindinių kandidačių triumfuoti šio sezono Eurolygoje. Kauno ekipai tai buvo eilinis pralaimėjimas prieš aukščiau stovinčią ekipą.
Belieka tikėtis stebuklo kitą savaitę prieš dar vieną visai kitokį veidą nei sezono pradžioje demonstruojančią „Fenerbahče“ ekipą.
