Šarūno Jasikevičiaus pasimatymai su žurnalistais Ispanijoje dabar kitokie. Ne tik todėl, kad krepšinio naujienos katalonų laikraščiuose užima 1-2 puslapius, kai futbolo aktualijos – keliasdešimt.
Dėl sugriežtintų taisyklių žiniasklaidos atstovų skaičius susitikimuose su Šaru smarkiai apribotas. Ispanijos čempionate spaudos konferencijos visai neorganizuojamos, o Eurolygoje į spaudos konferencijų salę suleidžiami 5-6 žurnalistai. Keli iš jų – dirbantys „Barcelona“ žiniasklaidos kanale, nesikeičia, o likę keičiasi rotacijos principu.
Tačiau vietos krepšinio raštininkai ir per atstumą mėgaujasi Šarūno Jasikevičiaus darbais Barselonoje.
Prabėgus septyniems mėnesiams nuo Šaro darbų Katalonijos sostinėje pradžios, 15min uždavė septynis klausimus gerbiamiems Barselonos žurnalistams Jose Ignacio Huguetui („Mundo Deportivo“), Migueliui Loisui Vidaliui („Full Basket“) ir Ernestui Macia („Catalunya Radio“).
Kas labiausiai jums įstrigo Barselonos žaidime per tuos septynis mėnesius?
Jose Ignacio Huguetas („Mundo Deportivo“): Man labai patinka, kaip komanda dalijasi kamuoliu puolime ir kiek daug energijos bei intensyvumo įdeda gynyboje.
Miguelis Loisas Vidalis („Full Basket“): Yra daug dalykų, kurie man patinka apie šią „Barcelona“ komandą. Tikriausiai, labiausiai patinka komandos pastangos ir taip, kaip visi įsitraukę dėl bendro tikslo. Nuo Mirotičiaus, iki Pustovyijaus, kiekvienas žaidėjas žino, kad jo akimirka ateis. Galbūt blogiausias momentas yra kartais pasitaikantis prastas žaidėjų mentalitetas, žudiko instinktas. Bet Smitsas su Pustovyijumi yra įtraukti į rotaciją, Abrinesas ir Kuricas turi daugiau derinių atskleisti savo taškų rinkimo savybes. Mano nuomone, Mirotičius galėtų turėti daugiau opcijų puolime. Kita vertus, Higginsas nuo gruodžio mėnesio tiesiog neįtikėtinas.
Ernestas Macia („Catalunya Radio“): Nėra nieko, ko galėtum nemėgti apie Šarą. Ypač po to, ką Barselonoje mums teko pereiti pastaruosius 7 metus. Jis yra lyderis, rezultatai ateina, žaidėjai juo patenkinti, o mes, žurnalistai, jaučiamės gerbiami. Mes vertiname jo lyderystę, ypač per minutės pertraukėles. Ne tik per tas minutės pertraukėles, kuriose jis neprataria nė žodžio. Tačiau vertiname jo savybę, kad visos žvaigždės traktuojamos vienodai. Jeigu Mirotičius nusipelno būti sodinamas ant suolo, tai Šaras neturi dėl to jokios abejonės.
Didžiausias pokytis, kurį Šaras atnešė Barselonoje už aikštės ribų?
Jose Ignacio Huguetas: Didžiausias pasikeitimas – ryšys tarp žaidėjų ir trenerio. Komanda dabar pasitiki savo treneriu, nes ji juo tiki. Ir ne tik dėl to, kad jis jų bosas. Tiesiog komandoje tvyro puiki atmosfera.
Miguelis Loisas Vidalis: Aš didžiausią skirtumą matau klubo atmosferoje. Komunikacijoje tarp žaidėjų ir personalo, darbo su jaunimo komandomis. Šaras yra klubo lyderis – ne tik aikštėje.
Ernestas Macia: Šaras išmokė žaidėjus tikėti. Suteikė jiems priežastį kautis daugiau nei dėl titulo. Manau, kad jo komandos valdymas yra įkvepiantis. Sekmadienį po triumfo jis sakė: „Nežinau, ar aš esu geras treneris, bet aš moku švęsti ir mano žaidėjai tai sužinos“. Jis įskiepijo solidarumą, komandiškumo jausmą. Taip pat savotišką džiaugsmą bei meilę gyvenimui ir krepšiniui.
Kuris žalgirietis turi didžiausius šansus papildyti „Barcelona“ artėjančią vasarą?
Jose Ignacio Huguetas: Sakyčiau, Thomas Walkupas. Šaras jį dievina. Bet nežinau, ar vasarą tai išsipildys, nes, jei tai, ką sakė klubas yra tiesa, Leo Westermanno sutartis galioja iki 2022-ųjų. Rokas Jokubaitis taip pat būtų didžiulis žaidėjas su šviesia ateitimi. Tačiau „Barcai“ dabar nebūtina stiprinti antros pozicijos.
Miguelis Loisas Vidalis: Sunku pasakyti. „Barca“ turi 11-12 žaidėjų su kontraktais iki mažiausiai 2022 metų. Mano akimis, Grigonis būtų puikus papildymas. Žaidėjas, kuris gali mesti po driblingo, jo charakteris... Bet kai yra Abrinesas, Kuričius, Higginsas, sunku rasti tam vietos. Man taip pat labai patinka Walkupas. Jei Bolmaro išeis į NBA... Būtų puiku.
Ernestas Macia: Neįsivaizduoju. Bet idealiausiai tiktų geras aukštaūgis, nes Barselonai greičiausiai reikės daugiau talento priekinėje linijoje.
Ar sutinkate su kolegų Ispanijoje prognozėmis, kad Šaras su „Barcelona“ jūsų šalies krepšinyje pradeda naują dominavimo laikotarpį ir stumia iš sosto Madrido „Real“?
Jose Ignacio Huguetas: Bent jau taip atrodo. Ne tik dėl titulo, bet ir dėl to, kokiu būdu laimėjo „Barcelona“. Jie turi jaunesnę sudėtį su ilgalaikėmis sutartimis.
Miguelis Loisas Vidalis: Žinote, Ispanijoje labai lengva pakurstyti debatus. Negalėčiau tvirtai pasakyti, kad Madrido era baigėsi. Pirmiausia dėl to, kad finale jie neturėjo traumuotų Rudy Fernando ir Jeffery Tayloro. Ei, juk nebuvo dviejų geriausiai besiginančių perimetro žaidėjų. Manau, Higginsas prieš juos būtų kentėjęs. Bet faktas, kad jie prašovė su Alexo Tyuso pirkiniu. Mano nuomone, jis nebegali žaisti aukščiausiame lygyje. Campazzo netektis akivaizdžiai susilpnino „Real“. Laprovittola nėra Eurolygos lygio žaidėjas. Tad taip – bent jau šiemet, „Real“ atsilieka nuo „Barcos“. Jų sudėtis ne tokia gili kaip katalonų. Bet ar tai eros pabaiga? Palaukime.
Ernestas Macia: Manau, ta nauja era prasideda dėl kartų kaitos. Madridui reikia perkonstruoti komandą. Pastaraisiais metais jie turėjo didžiulių praradimų su Campazzo ar Dončičiumi, taip pat Randolpho ir Rudy Fernandezo traumomis. Paseno ir Sergio Llullas. Jie pradėjo tuos pokyčius su Abalde, Alocenu ir Garuba, bet jiems dar reikia 1-2 gerų metų. Kai varžovų lyderiai jau įpusėjo keturiasdešimtmetį, „Barcelona“ talentai ateina į savo karjeros piką.
Lietuvoje Šarūnas Jasikevičius skaitydavo kiekvieną straipsnį ir vėliau nesidrovėdavo išsakyti savo nuomonės spaudos konferencijose. Ar jaučiate Šaro dėmesį Ispanijoje iš žurnalistinės pusės ir kaip jums sekasi su juo rasti bendrą kalbą?
Jose Ignacio Huguetas: Žinau, kad Šaras skaito žiniasklaidą arba yra informuotas dėl visko, kas sakoma ir rašoma apie komandą. Tačiau man nepasirodė, kad spaudos konferencijose jis stengiasi replikuoti į žurnalistų darbus.
Miguelis Loisas Vidalis: Jei atvirai, aš to nejaučiu. Čia žiniasklaidos įsitraukimas į krepšinį nėra toks didelis. Didžiąją eterio dalį užima futbolas. Bet tiesa, kad Šaras labai daug aiškina ir pasakoja spaudos konferencijose.
Ernestas Macia: Dar ne, bet aš neabejoju, kad jis tikrai nėra abejingas katalonų aktualijoms.
Kaip pastaraisiais metais pasitikdavote rungtynes su „Žalgiriu“, kai prie kauniečių vairo stovėjo Šarūnas Jasikevičius, ir kaip dabar tas pojūtis keičiasi, kai į Barseloną atvažiuoja Martino Schillerio treniruojami žalgiriečiai?
Jose Ignacio Huguetas: Kai pastaraisiais metais „Barcelona“ sutikdavo „Žalgirį“, jausdavau, kad varžovai turi trenerį, kurio visi nori Barselonoje. Šis susitikimas Šarui bus ypatingas. Tik mažiau ypatingas jis bus sirgaliams ir žiniasklaidos atstovams.
Miguelis Loisas Vidalis: Pastaraisiais metais žaisti prieš „Žalgirį“ buvo vienas malonumas. Vien dėl Šaro mentaliteto. Jis Barselonoje yra ikona, todėl jis čia visada būdavo šilčiausiai sutinkamas. Dabar situacija pasikeitė. Tačiau man visada įdomu stebėti dvikovas su istorine komanda. Neabejoju, kad ši Šarui bus emocinga.
Ernestas Macia: Tais metais mes sutikdavome rungtynes su „Žalgiriu“ kaip mūšius su „Barcelona“ ateities treneriu. Nors ir baiminomės, kad geras pasiūlymas iš NBA gali pagrobti Šarą tiek iš jūsų, tiek iš mūsų. Bet jau tada mes jį laikėme geriausiu treneriu Europoje ir jautėme jam platonišką meilę. Bet dabar viskas pasikeitė.
Ką laikote didžiausia kliūtimi Šarui ir „Barcelona“ krepšininkams triumfuoti Eurolygoje?
Jose Ignacio Huguetas: Eurolygoje yra daug gerų komandų. Bet tarp didžiausių varžovų išskirčiau CSKA, Madrido „Real“, Stambulo „Anadolu Efes“ ir „Fenerbahče“.
Miguelis Loisas Vidalis: Iš to, ką kol kas matėme... „Anadolu Efes“. Ne tik dėl dviejų „Barcelona“ pralaimėjimų tarpusavio dvikovose, bet dėl paties žaidimo, kurį išvydome.
Ernestas Macia: Išskirčiau dvi pagrindines ekipas – CSKA ir „Anadolu Efes“. Daugiausiai dėl šių komandų charakteristikos. Žinoma, gerbiame ir Madrido „Real“, jei jie sugebės sutelkti jaunus žaidėjus ir atgaivinti geriausias Rudy Fernandezo bei Sergio Llullo versijas.
