Šarūnas Jasikevičius smagiai šyptelėjo, kai jo sūnus Lukas prieš rungtynių pradžią išmetė simbolinį ginčo kamuolį. Bet jo vaikams Ailai ir Lukui buvo daug linksmiau vesti pasaulinės vaikų dienos renginius „Žalgirio“ arenoje, nei jų tėčiui dirbti savo darbą.
Jau per pirmą varžovų ataką Jasikevičius šoko iš savo vietos ir reiškė nepasitenkinimą žalgiriečių puolimo konstrukcijomis.
Tuo tarpu Ioannis Papapetrou Šaro panosėje išsitraukęs savo tritaškius ginklus psichologiškai varpė „Žalgirio“ tikėjimą, kai jo ir rekordinis Nicko Calatheso tritaškių (5/7) skaičius dar trečiajame kėlinyje didino atotrūkį 46:61.
Reikėjo laukti tris kėlinius, kol Lukas Lekavičius užkūrė „Žalgirio“ puolimo variklį. Būtent pikti Luko reidai atgaivino viltį ir nutraukė nejaukią tylą „Žalgirio“ arenoje.
„Žalgiris“ buvo arti, bet Šarūnas Jasikevičius iš nevilties vos nenusiplėšė savo švarko, kai PAO atlaikė lemiamą šeimininkų šturmą.
„Žalgiris“ Eurolygoje patyrė trečią pralaimėjimą iš eilės.
„Pralaimėjome svarbias rungtynes. Kaip tokios svarbos mače, pasigedau energijos ir kažkiek lupimosi. Mes labai jau norėjome išspręsti daug ką puolimu. Ką pasako ir tos baudos, nesusikalbėjimai. Nežinau, šita komanda... Negalime žaisti su daug kuo ant 80 taškų. Apie tai kalbėjome daug kartų.
Calatheso pasirodymas irgi yra įspūdingas. Sumetė labai daug sunkių tritaškių. Atrodo, jau pradėjome geriau gintis, bet buvo pataikyta daug sunkių metimų. Bet, reiškia, kažkur nesuveikė taktika prieš jį, jeigu įmetė 19 taškų ir atiduoda 12 perdavimų. Tai yra blogai.
Nesuprantu mūsų tokių didelių svyravimų. Man neateina į galvą, kodėl taip galime gerai žaisti vieną pusę, o kitą taip žaidžiame prastai. Tokios svarbos mače pasigedau fiziškesnės ir tvirtesnės pradžios.
Galbūt buvome pasiruošę kautis, bet kai padarai 10 klaidų pirmoje pusėje, prameti 15 metimų iš po krepšio, tai yra baisūs skaičiai. Kaip mes dar išlikome rungtynėse?“ – mačą komentavo Š.Jasikevičius.
– Pirmoje rungtynių pusėje, atrodo, buvo daug dvejonių – mesti, veržtis, nemesti?
– Man nepatiko mūsų energija. Mes kaip dirbantys darbą. Tas planas pasiteisino kažkiek antroje pusėje, nes jis išliko toks pat. Vis dėlto, galvoju, per galvą kirto 10 klaidų. „Panathinaikos“ pabėgo lengvai. Kita vertus, kažkaip sugebėdavome pramesti iš po krepšio.
Ką pasakiau žaidėjams, tai negalime būti ta komanda, kuri užsikuria nuo gero puolimo. Tai blogos komandos požymiai. Gera gynyba, fizinis žaidimas, kamuoliai, disciplina. Tai dalykai, kuriuos galime kontroliuoti. Mes blogai juos vykdėme pirmoje pusėje. Po to prasidėjo...
3 klaidos antroje pusėje. Puikus skaičius, ar ne? Varžovų atakavimas buvo protingas.
Bet tos pačios bėdos. Mes neišlaikome ir svyruojame.
Ir kas labai jaudina, tai treti kėliniai. Taip, ta pirma pusė buvo bloga. Ateini per pertrauką, nusiramini, treneris pasako, kas buvo blogai, išeini ir pradedi kažką žaisti kitaip. Bet nelabai to jaučiu. Nei Pirėjuje, nei čia, nei su „Barcelona“.
Trečias kėlinys mane labai jaudina.
– Zachas LeDay galingai startavo su 15 taškų, bet antroje pusėje beveik nežaidė. Kas nutiko?
– Po pertraukos geriau žaidėme už juos. Ir žaidimas po truputį kūrėsi.
Jis tik du mėnesius komandoje. Jis dar neperpratęs. Jis turi nerealų jausmą įmesti taškus ir tai yra gerai. Bet labai daug blogų sprendimų.
Bet su Zachu viskas gerai. Tik reikia gerinti žaidimo detales tiek puolime, tiek gynyboje. Reikia žengti žingsnius į priekį.
Manau, Luko ir Jocko duetas po pertraukos buvo nuostabus.
– Iki pertraukos 6 kartus iš 10 klydo įžaidėjai. Kaip vertintumėte žaidimo organizavimą?
– Pirma pusė labai bloga. Antra pusė – nuostabi.
Jeigu pagalvojame apie jų skaičius, galbūt ne tokie jie blogi. 20 ir 10, reiškia, iš jų rankų atėjo apie 45 taškai. Kaip ir būtų normaliai.
Bet mes negalime žaisti prie 86 taškų. Kiek jau metų skaičiuojame tą 80 taškų ribą... 86 taškai namie? Per daug.
– Jau ne pirmą kartą akcentuojamas fiziškumo trūkumas. Kaip inspiruoti tą fiziškumą?
– Kartais tas fiziškumas būna logiškas, kartais nelogiškas. Keičiamės atakų gale, varžovai keičiasi. Mes liekame prieš mažesnį ir turime dominuoti: prašyti kamuolio, užsiimti gerą poziciją. Čia kontroliuojama.
Mes negalime kontroliuoti, kad šiai dienai Papagiannis, Tomičius, Milutinovas yra didesni už Jocką ir Zachą. Negalime turėti tokių žaidėjų. Tai nekontroliuojama.
Ant to mes labai daug gauname. Laukiame, kol Jockas pavalgys daugiau, pasištanguos ir gal bus kaip Brandonas. Tai mūsų klubo dalis.
– Kokios pamainos ieškote Perezui – įžaidėjo ar kitų pozicijų krepšininko?
– Kaip tik geriausio, kad tik padėtų kažkas. Turime gynėjų grandyje universalumo, todėl galima judinti žaidėjus per 1-2, 2-3, 3-4 pozicijas. Yra toks metas, kai rinkoje nėra žaidėjų. Mes žinome ir tai, kad, ko gero, finansiškai nepermušime. Svarbiausia išsirinkti variantą, kuris mums padėtų. Žmogus, kuris eitų į rotaciją.
Ieškome geriausio įmanomo varianto.
Labai gaila Roko, kad jis buvo įmestas į ugnį. LKL jis rodo solidų žaidimą, bet nelengva jam išeiti prieš tokią auditoriją. Jis tikrai žengia gerus žingsnius į priekį. Jis gaus šansų ir žais geriau nei šiandien.
– Kaip vertinate Jocko Landale'o tobulėjimą?
– Gerai vertinu. Matau, kad nori, yra atsidavimas. Reikia jo laukti ir jis duoda. Nigelas duoda, Zachas duoda. Bet kad skintume pergales šitoje Eurolygoje, reikia, kad jie duotų daugiau.
Ar jie gali duoti daugiau, yra kažkoks procesas. Jie stumiami, mokomi, rodomi. Jie nori. Žiauriai nori.
Tas pats Gebenas – tikrai, super. Galbūt net reikia duoti daugiau žaisti. Bet čia vėliau ateis. Bet, tikrai, žiauriai patenkinti.
