Visvaldas Matijošaitis pasipuošęs „Žalgirio“ marškinėliais prieš rungtynes sveikino Šarūną Jasikevičių įteikdamas jam geriausio metų Kauno trenerio apdovanojimą.
Šaras apsikabino merą ir padėkojo už įvertinimą, bet iš stratego skubos matėsi, jog tada jam jis mažai terūpėjo.
Vos paspaudęs ranką Š.Jasikevičius lėkė prie trenerių štabo, su kuriuo dėliojo „Žalgirio“ rungtynių planą mūšiui su „Maccabi“.
Visai kitomis emocijomis jis gyveno eidamas kartu su komanda pergalės link.
Iki pertraukos jis dažnai turėjo galimybę džiaugsmingai spausti kumštį – žalgiriečiai gan drausmingai vykdė planą tiek rinkdami taškus, tiek besigindami.
„Žalgiris“ buvo rūpestingas ir per du kėlinius prarado rekordiškai mažai – vos 1 kamuolį. Kai „Maccabi“ puolime dažnai gelbėjo Scottie Wilbekino tritaškiai per rankas iš fantastikos srities. Tik neilgai – trečiajame kėlinyje „Žalgiris“ smaginosi po dviejų minučių spurto 12:0 (54:40).
Bet netrukus „Žalgirio“ žaidimas priminė kalėdinės karštligės chaosą prekybos centruose.
Š.Jasikevičius piktas sukosi kaip vijurkas prie šoninės linijos ir nepatenkintas kumščiu mosavo klydusiems žaidėjams.
Bet „Žalgiris“ atsilaikė. Irgi šventiškai.
Sakoma, žmonėms reikia duonos ir žaidimų. „Žalgirio“ arenos žiūrovams reikia „alley-oop'o“ Aaronui White'ui... Ir visos Kalėdos.
O kai dar prisijungė Leo Westermannas su savo tritaškiais fejerverkais, „Žalgiris“ pasidovanojo sau ramias šventes.
Šios pergalės jie nusipelnė. Tą liudija nubalnotos žalgiriečių kojos, kai žaliai balti tėškėsi ant parketo graibstydami niekeno kamuolius. Apie tai kalba ir guzas po Artūro Milaknio antakiu, kai kovodamas dėl kamuolio jis susitrenkė su Brandonu Daviesu.
7-7 ir „Žalgiris“ stiebiasi Eurolygos Kalėdų eglės viršūnės link – jau link pirmojo šešeto.
„Tikrai malonu per tris dienas iškovoti dvi pergales. Ši savaitė buvo gera gynyboje. Abi komandos mus baudė labai sunkiais metimais. Nelogiškais. Ir po rungtynių su treneriu pasijuokėme, kad seniai jau matėsi tokios rungtynės, kai, atrodo, viską gerai padarai gynyboje, bet tiek vieni, tiek kiti įmeta tokius sunkius metimus.
Mums šiandien svarbiausia išgyventi. Mes tą kol kas tą darome. Tikimės, kad prie mūsų prisijungs traumuoti žaidėjai ir gerinsime žaidimą. Taip pat noriu padėkoti už prizą, kurį gavau prieš rungtynes. Bet tas prizas yra komandos darbas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Š.Jasikevičius.
– Jūs pastaruoju metu kaip tik pasigesdavote gynybos. Kas lėmė, kad šią savaitę ji buvo tokia gera?
– Mažiau klaidų. Tomas Masiulis rungtynių metu rašo klaidas, kiek atiduodame iš gynybos plano nesilaikymo. Sakė, kad šiandien jis buvo vienas mažesnių per 14 rungtynių. Tai lengvų taškų nedalijimas duoda labai daug.
Niekas nepadarys visko idealiai, bet mums reikia tuos skaičius mažinti. Mes tą šią savaitę padarėme. Daugmaž žinojome, ką rizikuojame. Trečiadienį mus nubaudė nelogiški metimai, bet šiandien tiek O'Bryanto tie tolimi dvitaškiai, dar kai kurie dalykai mus nubaudė, bet paskui dar kažkas sugrįžo su Leo tritaškiais. Jie buvo labai sunkūs. Ant to negalime statyti žaidimo, bet dabar svarbiausia išgyventi.
– Kaip sekėsi gintis prieš S.Wilbekiną, kuris pelnė 20 taškų, tačiau pataikė daug sunkių metimų? Matėsi, statėte prieš jį ir Aaroną White'ą?
– Thomaso gynybą vertinu puikiai. Gal net geriausiai. Thomasas labai gerai gynėsi prieš Wilbekiną. Tai aukščiausios klasės žaidėjas, pataikė sunkių metimų. Tik pražiopsojo keletą variantų paskutinėmis sekundėmis. Apie jo pastangas kalbėti nėra reikalo. Jis atsiduoda komandai šimtu procentų. Tik kažkur užsižiopso ir iškart du tritaškiai.
O Aaronas... Šį dalyką esame išbandę. Ir prieš Švedą jis gynėsi labai neblogai. Ir ateityje tą darysime.
– Pirmoje pusėje itin drausmingai gynėtės. Po pertraukos šiek tiek paleidote kontrolę?
– Čia ir buvo mūsų blogumas. Kai nuėjome 14 taškų į priekį, prasidėjo labai gražus žaidimas. Stengiantis pasirodyti labai gražiai. Kai akcentas buvo kentėti, žaisti fiziškai. Matome „Maccabi“ starto penketą ir jų ūgis įspūdingas. Išskyrus Wilbekiną, visi aukštesni už mus, atletai. Turėjome idėją sustovėti fiziškai. Mes laimėjome ir kamuolius po varžovų krepšiu, o tai buvo vienas pergalės akcentų.
– Išmetėte 20 tolimų metimų ir tai buvo vienas didžiausių skaičių šį sezoną. Ar šiandien puolimo planas buvo labiau orientuotas metikams?
– Nebuvo tokio plano. Turi mesti tie, kas turi mesti. Derinių jiems turime, situacijų sukursime.
Nežinau, ar ta Leo trauma jį pakeitė, bet gal kai žmogus negali sportuoti, eina į tą salę... Nežinau, tik taip mąstau, mėto daug iš to taško. Jis iš taško tikrai tapo puikiu metiku. Tikiuosi, tai nepasikeis.
Aišku, pataikė sunkių tritaškių po driblingo. Bet didžiulis jo pasikeitimas atrodo labai solidžiai. Žymiai solidžiau nei prieš dvejus metus.
– Tai buvo trečios rungtynės be pagrindinio įžaidėjo ir žmogaus, kuris aikštėje savo sprendimais prisiima daug atsakomybės. Akivaizdu, kad reikia mokytis žaisti komandai ir be tokio reikšmingo krepšininko. Kaip „Žalgiriui“ sekėsi mokytis ir ko komanda išmoko?
– Galvoju, kad geriau. Manau, Derrickas Waltonas turėjo gerų momentų abejose rungtynėse. Ir greičio yra truputį. 5 rezultatyvūs perdavimai ir tikrai nebloga gynyba... Viskas tvarkoj.
Sugrįžtant prie to, kokia komanda esame, prieš kiekvieną sezoną pasirašysime aibę žaidėjų. Juos reikia įvesti į sistemą ir juos auginti šiam lygiui. Man nėra problema jų laukti. Tai logiška.
– Edgaras Ulanovas sužaidė rezultatyviausias sezono rungtynės, turėjo gerų momentų gynyboje. Kaip galima vertinti jo progresą?
– Manau, jis grįžo į tą patį Ulanovą. Labai girdisi ir ant suolo. Jaučiasi lyderystės požymiai.
Žinote, šiemet visi žymiai labiau į jį kreipia dėmesį. Jeigu pernai rungtynių pabaigoje labai daug žaisdavo žemesniais trečiais numeriais, šiemet jau galvoja, kaip prieš jį apsiginti. Ir dar labai veikdavo jo įėjimas su Pauliumi Jankūnu, kai Edgaras buvo trečias, o Paulius penktas. Paulius išplėsdavo žaidimą ir Edgarui būdavo lengviau centruoti.
– O aiškėja dėl traumuotų žaidėjų sveikatos, kada jie galėtų prisijungti prie komandos?
– Neaiškėja.
