| Antradienis | Eurolyga | „Žalgiris“ - „Anadolu Efes“ | 20:00 | Kaunas |
Prieš vakarinę pirmadienio treniruotę prie „Žalgirio“ arenos įėjimo buriavosi vyrai ir moterys su žaliai baltais šalikais.
Ne, po septynių pralaimėjimų iš eilės jie nesusirinko atsiimti pinigų už sezono abonementus. Jie atvyko į „Žalgirio“ Garbės klubo susirinkimą, kuriame sprendė savo bendruomenės reikalus.
Toje pačioje „Žalgirio“ arenoje sunkų galvosūkį, kaip išlipti iš antros ilgiausios pralaimėjimų atkarpos Eurolygos istorijoje, sprendžia ir Šarūnas Jasikevičius.
Jo pratybos dvikovai su Stambulo „Anadolu Efes“ prasidėjo jau sekmadienį, bet nevykusiai – „Žalgiris“ tik po atkaklios kovos parklupdė „Šiaulius“ 86:80.
Šaras atskleidė, kad jau šiame susitikime „Žalgiris“ repetavo dvikovai su Eurolygos lyderiais.
Bet antradienį ant „Žalgirio“ parketo lakstys nebe Kevinas Hardy ir Evaldas Šaulys, o visai kito meistriškumo atlikėjai – rezultatyviausias ir naudingiausias Eurolygos krepšininkas Shane'as Larkinas bei vienas rezultatyvių perdavimų lyderių Vasilije Micičius.
Žalgiriečiams vilčių teikia nedidelis jų pralaimėjimų skirtumas. Iki pergalių trūksta nedaug ir Šaras tiki, kad ne stebuklinga burtų lazdelė, o bent viena kiekvieno žaidėjo iš žaidimo repertuaro eliminuota taktinė klaida padėtų pasiekti teigiamą rezultatą.
„Didžiausia jų stiprybė ta, kad jie turi labai daug kūrėjų. Kūrėjai yra 1–3 pozicijose. Kas blogiausia mums, kad jie daug metų žaidžia kartu, vienas kitą pažįsta kaip nuluptus. Su tuo pačiu treneriu, toje pačioje sistemoje jie žaidžia gražų krepšinį. Jeigu tik kamuolys pradeda judėti, baudžia tritaškiais. Fantastiškai įžaidžia kamuolį. Šiuo metu, ko gero, tai geriausia Europos komanda“, – pristatęs antradienio varžovus pripažino Šarūnas Jasikevičius.
– Kiek Larkinas dar pavojingesnis nei anksčiau?
– Larkinas praėjusio sezono antroje pusėje pradėjo žaisti įspūdingą krepšinį ir taip varo toliau.
– Kokių minčių sukėlė jo 49 taškų pasirodymas su „Bayern“?
– Visokių (šypsosi). Reikia tikėtis, taip nebus penktadienį.
Bet kai kurie metimai tikrai buvo su puikia „Bayern“ gynyba. Kai kurie buvo laisvi. Iš to kamuolio įžaidimo, Vasos, Simono, atėjo tie metimai.
Pagrindinis akcentas būtų griauti jų komandinį žaidimą ir duoti spręsti pavieniais veiksmais. Kažką bandėme pasitreniruoti vakar, bet absoliučiai nepavyko. Dar šiandien yra diena. Per trumpą treniruotę kažką bandysime.
– Kuo Larkinas primena ir kuo neprimena Mike'o Jameso, nubaudusio „Žalgirį“ Maskvoje?
– Panašus, panašus. Tik tiek, kad žmogus žaidžia pas tą patį trenerį antrus metus. Tai yra tikrai labai svarbu. Toks vaizdas, kad jie žaistų kartu 10 metų.
– Ką savo žaidime pridėjo Vasilije Micičius?
– Panašiai, kaip pernai. Labai svarbu neprasileisti jo į baudos aikštelę, nes ten jis įėjęs didelis, daug ką mato, gali išmėtyti pasus per viršų.
Kaip matote, praktiškai kiekvienas „Efes“ žaidėjas meta daugiau tritaškių nei dvitaškių.
– Kokie dar galimi ginklai prieš „Anadolu Efes“ galybę?
– Reikia žaisti savo krepšinį. Reikia nuimti tritaškius, patiems susikurti metimus. Ką lyg ir padarome, bet... Reikia žaisti drąsiai, labai fiziškai, kad jie nepasijaustų labai gerai.
Visada kalbame apie panašius dalykus. Man atrodo, tą darome, bet neišlaikome koncentracijos ilgesniais tarpais. Jeigu išlaikytume, manau, būtume rungtynėse.
– Per šią septynių pralaimėjimų seriją keturi buvo per vieną metimą. Ar teko galvoti, kad šioje vietoje veikia ne tik detalės, bet ir psichologija?
– Nežinau. Jūs čia traukiate į tą pusę, bet man tai... Nežinau.
Mes dirbame taip pat. Daug ką galiu pašnekėti apie psichologiją. Galiu patapšnoti per petį, pabarti, bet vis dėlto žaidėjas, ypač veteranas, su kai kuriais dalykais turi susitvarkyti pats. Jie jau visko matę.
Yra daug jaunų žaidėjų – taip, jiems kažkoks nesakyčiau gruodžio mėnesio šokas, bet reikia prie visko priprasti.
Kantrybės, kantrybės, kantrybės, dirbti toliau ir tikėti.
Pralaimime vidutiniškai per vieną ataką. Kiekvienam žaidėjui akcentuojam, kad kiekvienas nuimtų po vieną taktinę klaidą – jau 10. Mano mentalitetas yra toks. 10 atakų yra žiaurus dalykas.
– Pirmą kartą patekote į tokią pralaimėjimų duobę. Kokių naujų patirčių ir apmąstymų sukėlė šis ruožas?
– Nemanau, kad kažkas skiriasi pralaimėjus ar laimėjus 7 rungtynes. Kiekvienoms rungtynėms ruošiesi lygiai taip pat – ką galime padaryti geriau, su kuo einame, kaip mes galime suteikti komandai geriausią šansą laimėti.
Tie pralaimėjimai yra už nugaros. Kaip sakau visada, kitos rungtynės, kitas kėlinukas, kita ataka. Taip ir eini visą sezoną.
– Akivaizdu, kad per tokią seriją nuotaikos ne pačios geriausios. Ar yra kokių nors nerimo ženklų?
– Žinote, iš mano pusės, iš žaidėjų pusės darbas toks pat. Faktas, kad nuotaikos negali būti geros. Jeigu nuotaikos būtų geros, manau, iš viso būtų blogai.
Nuotaikos nėra geros, bet tai logiška. Kita vertus, jos kovingos. Komanda tikrai rodo gerą krepšinį, bet kažkas mus vis sustabdo.
Ar tai bloga atkarpa gynyboje. Daug kartų mus stabdo ir nepataikymas.
– Nėra naujų problemų su žaidėjų traumomis?
– Dabar ne. Tie, kurie negali žaisti, nežaidžia. Daugiau viskas tas pats.
