Tai buvo labai emocingas Šarūno Jasikevičiaus sugrįžimas į antruosius namus.
Ne tik dėl to, kad senutėlės „Palau Blaugrana“ stogas kilnojosi nuo ovacijų, kuriomis Šarą pasirodžiusį arenoje pasitiko šimtai „Žalgirio“ ir tūkstančiai vietos aistruolių.
Bet ir todėl, kad tos emocijos kunkuliavo Barselonos tvirtovėje visas 40 minučių.
Sykį neatlaikė ir Šaro nervai. Ilgai prašęsis „Žalgirio“ treneris ketvirtojo kėlinio viduryje, atrodė, užsidirbs techninę pražangą, bet ji buvo skirta suolui. Pauzė leido kiek atsikvėpti nuo tos dramos ir įtampos, kurią kėlė „Žalgirio“ ir „Barcelona“ vyrų susirėmimas.
Atneškite pinigų, kiek kainuoja bauda, ir aš išsišnekėsiu iki galo.
Bangavo ne tik „Palau Blaugrana“, bet ir „Žalgirio“ bei „Barca“ rungtynės.
„Žalgiris! Žalgiris!“ – svečių komandą į priekį stūmė žalgiriečių sirgalių armija, gausiai atsekusi paskui Lietuvos čempionus į Katalonijos sostinę.
Kauniečiai šeimininkavo tribūnose, kai Artūro Milaknio tritaškiai leido „Žalgiriui“ ištrūkti į priekį. Bet plieninė „Barcelona“ gynyba vėl surakino kauniečius lemiamu metu. Ketvirtajame kėlinyje užsikirtę žaliai balti paskendo karštoje mūšio atmosferoje.
Šarui rankšluosčiu nuo kaktos teko braukti emocijų ir nusivylimo prakaitą. Bet nuvylė galutinis rezultatas, o ne žaidėjų atiduotas darbas.
Š.Jasikevičius momentais net kaifavo nuo žalgiriečių žaidimo.
Šis pralaimėjimas buvo kitoks nei visi kiti.
„Galvoju, galime didžiuotis tuo darbu, kurį padarėme. Manau, kad ilgiausiai laiko šiose rungtynėse išsilaikėme, nes žaidėme puikų krepšinį. Buvo labai gražių momentų, kurių buvau pasiilgęs.
Detalės mus truputį žudė. Kai kurie dalykai... Mes, aišku, negalime kontroliuoti. Jūs viską matėte.
Ir tiek. Labai didžiuojuosi savo žaidėjais. Galvoju, tai tikrasis „Žalgirio“ veidas, – po mačo kalbėjo Š.Jasikevičius. – Šiandien buvo vienas iš tų pralaimėjimų, po kurio galima matyti daug pozityvo. Ypač, po laiko grįžtant žaidėjams, matant krepšinį, idėją ir taktiką.
Po pralaimėjimų gal taip neturėtų būti, bet ne visi pralaimėjimai blogi ir ne visos pergalės yra geros.“
– Kalbate apie keistus švilpukus pabaigoje?
– Aš negaliu to kontroliuoti. Nesuprantu, kodėl klausiate, jei žinote taisykles. Nesu pasiruošęs vėl susimokėti už nieką.
– Už ką „Žalgiris“ gavo techninę pražangą ketvirtojo kėlinio viduryje, kuri, atrodo, buvo skirta jums?
– Negaliu nieko sakyti. Nesuprantu, kodėl norite klausti apie teisėjus. Atneškite pinigų, kiek kainuoja bauda, ir aš išsišnekėsiu iki galo.
Aš šiandien techninės negavau.
– O kam buvo skirta techninė?
– Nežinau, bet ne man.
TAIP PAT SKAITYKITE: Po akivaizdžios teisėjų klaidos – Brandono Davieso pyktis socialiniame tinkle
Bilietų išpardavimas rungtynėms su „Budučnost“ yra fantastiškas dalykas. Manau, žaidėjai tą jaučia ir jie atiduos viską dėl pergalių, kabinsis iki galo į aštuntuką, koks ir yra „Žalgirio“ tikslas.
– Per tris kėlinius „Žalgirius“ įmetė vidutiniškai po 20 taškų, ketvirtajame – 12. Kas pasikeitė lemiamu metu?
– Nemanau, kad jie išmušė mus iš vėžių.
Kai kuriais momentais susikūrėme laisvus metimus, bet juos reikia pataikyti. Su ilgesne rotacija, manau, žaidėjai pavargs mažiau ir tas jausis ketvirtame kėlinyje.
Momentais aš šiandien kaifavau nuo savo komandos.
– Toks įspūdis, kad ilgai ieškojote patikimo centro ir įžaidėjo. Kada ir kuriuos žaidėjus suradote?
– Centro ieškojimas susietas su sveikata.
Aišku, prisideda ir pražangos prieš tokią priekinę liniją ir prieš trenerį, kuris taip akcentuoja žaidimą per priekinę liniją.
Bet pabrėšiu – mačiau nuostabų „Žalgirį“.
– Kaip po pertraukos pristabdėte „Barcelona“ priekinę liniją?
– Nemanau, kad pakeitėme gynybą – ji buvo tokia pat. Gal tik paskutinę 7 minučių atkarpą gynėmės kitaip – pradėjome keistis. Gal tik pralaimėti kamuoliai po krepšiu 10:18 buvo svarbiausi.
Turiu gal tik vienintelį priekaištą – nepadarome laiku baudų. Kai kuriuos dalykus tikrai galima apkarpyti. Niekada nebus idealiai, bet mes sieksime idealumo.
Bet šis pralaimėjimas buvo kitoks nei visi kiti, nes buvo tikrai neblogas krepšinis.
– Kalbant apie apkarpymus, „Žalgiris“ turėjo galingą trečiojo kėlinio spurtą, bet susidarė įspūdis, kad jei ne trys pražangos bonuso situacijoje, buvo galima sukaupti dar didesnį pranašumą. Kiek tai pristabdė komandą?
– Va čia ir yra mano vienintelis priekaištas, kodėl taip gerai žaisdami turėtume jiems duoti už tokius dalykus. Tos baudos tikrai buvo neprotingos.
Jos baudžia. Žiauriai baudžia. Negali tokiai gerai komandai duoti tokių lengvų taškų. Ypač išvykoje.
Bet idealiai nebus.
– Ar Antano Kavaliausko pasirodymas starto penkete buvo su idėja sustabdyti Ante Tomičių? Ir kiek Brandoną Daviesą stabdo sveikatos problemos?
– Žinote, Brandonas nelabai daug treniruojasi. Jeigu tą daro, daro 50 proc. Todėl reikia stengtis kažkur išlošti minučių. Manau, mes tą padarėme.
Reikia, kad iki Karaliaus Mindaugo taurės ir kitų Eurolygos rungtynių turėtume sveikatos. Dabar mes jos neturime.
Bet malonu dirbti. Mes mylime tuos savo dublerius, bet idėja, kad žaistų šitie žmonės. Ir dirbti treniruotėse su jais visai kitoks lygis ir malonumas. Jie daugiau supranta ir yra pasiruošę.
– „Barcelona“ iš pradžių vertė taškus per priekinę liniją, o po to Thomasas Heurtelis ėmė draskyti „Žalgirio“ gynybą. Kaip sekėsi sulaikyti varžovų puolimo variklį?
– Vėlgi, mes turime suprasti... Niekada nenaudosiu to didžiulio žodžio, ir nenaudoju, manau, per savo 4-5 metus, bet to klubo galimybės yra didžiulės. Kiekvienoje pozicijoje yra 2-3 aukščiausio lygio žaidėjai.
– Kiek komandą pastūmėjo net penki Milaknio tritaškiai?
– Jie visada padeda. Bet ir be jų buvo plano vykdymas, idėjos, kur buvo galima nubausti varžovus. Viskas galėjo būti dar gražiau, bet, deja...
Artūras yra geras metikas ir jam reikia sukurti kuo daugiau metimų.
Jei prieš tokią gerą gynybinę komandą mes sukuriame jam 8 metimus, tai yra gerai.
Tai yra mano ir įžaidėjų darbas. Kažkiek toje situacijoje pavyko.
– Ar „Žalgiris“ seka situaciją turnyro lentelėje ir skaičiuoja, kiek pergalių reikės pagauti atkrintamųjų varžybų traukinį?
– Niekada nežiūrėjome, o ir nuo žiūrėjimo niekas nepasikeis. Yra sekančios rungtynės ir reikia spręsti savo problemas. Įvesti grįžtančius žmones ir kautis dėl taurės. O po to ateis „Budučnost“.
Dar reikia pasakyti, kad fanų palaikymas yra kažkas tokio neišpasakyto. Žinome, iš kur jie skrenda į tą Barseloną ir tikrai ačiū, ačiū ir ačiū.
Tai labai malonu. Labai gera žaisti Barselonoje praktiškai kaip „Žalgirio“ arenoje.
Dar malonu, kad nors pergalių nėra tiek, kiek pernai pripratinome žmones, bet šis bilietų išpardavimas rungtynėms su „Budučnost“ yra fantastiškas dalykas. Manau, žaidėjai tą jaučia ir jie atiduos viską dėl pergalių, kabinsis iki galo į aštuntuką, koks ir yra „Žalgirio“ tikslas.
– Kaip vertinate Thomaso Walkupo žaidimą ir ar jo pergrupavimas į įžaidėjo poziciją eliminuoja iš žaidimo Derricką Waltoną?
– Manau, kad jis komandą įveda į puolimą. Jis labai nesusikomplikuoja sau dalykų: žaidžia labai paprastai, liaudiškai.
O ginasi kaip elitinis Europos besiginantis žaidėjas. Manau, tikrai apsunkina reikalus varžovų įžaidėjui.
Šiandien nelabai turime kito pasirinkimo. Dėl Waltono yra sprendimai, kurie turi būti priimami, ir aš už juos atsakingas.