„Ule, jei tu pavargęs – tai sakyk man! Bet tu nebumpini varžovo, vėluoji paskui Jacksoną... Sakyk, jei pavargai!“ – šaukė Šarūnas Jasikevičius per minutės pertraukėlę.
Kauno „Žalgiris“ kaip boksininkas daužėsi varginančiose grumtynėse „Astroballe“ arenoje. E.Ulanovas vos gaudė kvapą, o P.Jankūnas luposi lyg žaistų paskutines savo rungtynes.
Varžovas buvo aukštesnis, atletiškesnis, šoklesnis, greitesnis ir dar visoks koks. Bet „Žalgiris“ kirto dažniau, gudriau, stumdėsi protingiau ir nuo pirmos minutės žinojo, kokie smūgiai gali atnešti pergalingą rezultatą.
Šarūnui Jasikevičiui teko pakelti toną, kai „Žalgiris“ apspango po smūgio iš pasalų. Du kėlinius kontroliavę žaidimo tempą, žalgiriečiai pasiklydo ASVEL tvirtovėje.
„KC, tu laisvas – kodėl nemeti?! Stabdykit kamuolį! Maledonas – jokios dešinės!“ – šaukė Šaras per minutės pertraukėlę taip garsiai, kad po akimirkos prisišaukė ir techninę pražangą.
„Astroballe“ arenoje kilęs triukšmo ir šilumos lygis apsvaigino žalgiriečių protus.
Ankštoje ir įkaitusioje ASVEL arenoje jau ne pirmas varžovas krito po apgaulingų prancūzų manevrų. Ne veltui 7 iš 8 savo pergalių Vilerbano krepšininkai pasiekė tarp savo namų sienų.
Su špaga palei šoninę liniją lakstęs Šarūnas Jasikevičius bandė perspėti savo žaidėjus, bet tik paskutinėmis minutėmis komanda išsipaipaliojo po sunkaus nokdauno. Žalgiriečius iš pralaimėjimo balos už ausų tempė Lukas Lekavičius, stebuklingu tritaškiu sugrąžinęs komandai pergalę į rankas.
Sukaitęs ir apdaužytas, „Žalgiris“ ištrūko iš „Astroballe“ su pergale 79:74.
„Rungtynės buvo maždaug tokios, kokių tikėjomės. Žinojome, kad jei nesusitvarkysime su fiziniu kontaktu, čia nebus šansų. O kai davėme kontaktą, supratome, kad būsime rungtynėse. Jos buvo turbūt dar fiziškesnės rungtynės, nei mes tikėjomės. Tai buvo vienos fiziškiausių rungtynių, kokias buvau pajautęs per pastaruosius 4-5 metus. Tikrai malonu, nes labai daug kartų tokiose rungtynėse mes pralaimėdavome. Toks vaizdas, kad jie jau buvo mus kažkiek perlaužę – pradėjome daryti daug netikėtų klaidų, bet kas labai džiugina, tai kad sugebėjome perlaužti mačą. Sustabdėme juos tada, kai labiausiai reikėjo ir suradome lyderį“, – rungtynes apibendrino Šaras.
– Ištrauktos tokios sunkios rungtynės ir tai jau 5 laimėtas mačas iš pastarųjų 7. Ar tai augimo požymis?
– Galbūt kažkiek, bet tą patį pabrėšiu – mums svarbiausios sekančios rungtynės. Turime kuo pasidžiaugti, bet turime dirbti.
Neramina, kad turint +9 ir absoliučiai kontroliuojant mačą, mes sugebame padalinti už dyką tiek taškų, kad jie grįžta, vėl namie užsiveda publika.
Bet, galvoju, turime pabrėžti, kad maži berniukai kažkokį tai žingsnelį dėjo tampant vyrais. O tai šioje arenoje yra svarbu prieš tokį fiziškumą.
– Kalbant apie tą tapimą iš berniukų vyrais...
– Sakiau ne „tapimą“, o žingsnį (rodo suglaudęs pirštus ir šypsosi), žingsnelį mažą (juokiasi.).
– Bet ar galima sakyti, kad Lukas tokiu tampa?
– Nežinau, su tokiu ūgiu tuo tikru vyru irgi, žinai... (juokiasi.). Ne, bet Lukas... Jūs, ko gero, matote tą patį. Jis nebijo atsakomybės, jis pasiruošęs per save pralaimėti rungtynes. O kai esi tam pasiruošęs, tu ir laimėsi. Jo faktorius buvo vienas didžiausių šiandien. Ir vienas didžiausių per pastaruosius pusantro mėnesio.
Jaučiasi, kad jis tikrai nebijo.
– Lukas po to taiklaus tritaškio parodė emocijas, kas jam nėra būdinga.
– Ar ne? Net nemačiau. O, tai čia jau iš viso vyriškai (juokiasi.).
– Kiek jis tų emocijų neparodo aikštėje – galbūt jos būna treniruotėse?
– Labai daug emocijų būna per treniruotes... (ramiai mirksi akimis.)
– Lemiamoje atakoje Lukas sužaidė pagal derinį?
– Idealiau būti negali. Idealiau būti negali (šypsosi.).
– Kiek tokio fiziškumo mače duoda Jankūnas?
– Yra, yra, bet vienas Jankūnas tiek žaisti negali ir vienas to nepadarys.
Tokioje situacijoje turi prisidėti Hayesas, Landale'as, LeDay, ir jie tai darė. Tas pats Ulanovas, kuris jau yra perėjęs nemažai tokių situacijų.
Čia labai daug komandų pralaimi, o mes laimėjome. Superinė pergalė, tikrai.
– Kaip „Žalgiris“ pametė kontrolę?
– Kai pradėjome per gerai apie save galvoti. Tai ypač jaučiasi gynyboje. Atsipalaiduoji ir varžovas tau kerta 2+1. Tie 2+1 buvo minkštos baudos, prie kurių galėjome jų neprileisti. Būtent tuo metu mes ir pralaimėjome tuo fiziškumu. Gerai, kad po to grįžome, susitelkėme ir sugebėjome persverti mačą į savo pusę.
– Per paskutinę minutės pertraukėlę užleidote kėdę Evaldui Beržininkaičiui. Kaip jam pavyko susitvarkyti su ta užduotimi?
– Sakė, širdis buvo kažkur toli nuo normalios vietos (šypsosi.). Bet mes irgi ruošiamės, o Evaldas žino tuos derinius geriausiai. Paprašiau, kad pabraižytų prieš jų specialias situacijas.
