„Augau Kaune, o krepšinį pradėjau žaisti, kai man buvo 6 metai. Tėtis mane nuvedė į treniruotę. Prisimenu tą salę, tą trenerį Kauno krepšinio mokykloje. Buvau labai laimingas sporto salėje. Krepšinis mane patraukė, nes jį dažnai rodydavo per televiziją, žaisdavo „Žalgiris“. Taip ir įsimyli krepšinį. Viskas buvo labai paprasta ir tai tiesiog įvyko. Kiekvienos „Žalgirio“ rungtynės man būdavo įvykis“, – pažintį su gyvenimo aistra prisiminė Šaras.
Tik pradėjęs žaisti krepšinį Š.Jasikevičius dar nebuvo tas aikštės generolas ir nurodinėjantis treneris: „Iš pradžių patiko tiesiog būti su draugais. Tada apie nieką negalvoji. Tiesiog juokauji, žaidi su kitais vaikais, daug bėgioji, be jokių minčių. Tiesiog vaikiškai.“
Šaras pabrėžė, kad geriausiai prisimena „Žalgirio“ kovas su Maskvos CSKA, į kurias bilietus gauti būdavo beveik neįmanoma.
„Nebūdavo nei vienos laisvos vietos, todėl sėdėdavau tėčiui ant kelių. Man tai kelia geriausius prisiminimus. Į treniruotes eidavau vienas. Tiesiog naudodavausi viešuoju transportu ir eidavau kiekvieną dieną. Nuo šeštos klasės salė buvo visai šalia namų, tai iškart po pamokų, 15 val. jau treniruodavausi“, – apie ankstyvą troškimą žaisti pasakojo Kauno „Žalgirio“ treneris.
Š.Jasikevičius įvardijo žaidėjus, kurie jam padarė didžiausią įtaką – Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis ir Valdemaras Chomičius.
Vaikystėje Šaras juos idealizavo: „Šie žaidėjai mums buvo žvaigždės, nes juos nuolat matydavome per televizorių. Visada rodydavo „Žalgirį“, o šie žaidėjai buvo mūsų herojai. Kai matai, kaip jie žaidžia, bandai juos kopijuoti“.
Š.Jasikevičius krepšinį vadina meile iš pirmo žvilgsnio: „Man visada patiko tenisas, o kai nuvykau į JAV, pradėjau žaisti golfą. Bet jie niekada nesivaržė su krepšiniu, nes tai mano gyvenimo būdas.“