„Žalgiris! Žalgiris!“ – aidėjo „Palau Blaugrana“. Barselonoje buvo maždaug tik 20–30 „Žalgirio“ sirgalių, kurie įsitaisė viršutinėse tribūnų eilėse. Katalonų susirinko 5 tūkstančiais daugiau, bet geras žaliai baltų žaidimas leido saujelei aistruolių su Lietuvos marškinėliais išsiskirti minioje. „Žalgiris“ įspūdingą savaitę pradėjo pergale Barselonoje.
Šaras neatleido Axeliui Toupane'ui už netikslią gynybą, tačiau jau antrojo kėlinio viduryje jis džiaugsmingai gniaužė kumštį, kai Kevinas Seraphinas užstrigo dviguboje žalgiriečių gynyboje.
Tai prancūzas, tai aukštaūgiai, tai Vasilije Micičius pramiegodavo staigius priešininkų įkirtimus į „Žalgirio“ baudos aikštelę, bet jau nuo pirmųjų minučių matėsi, kad svečiai į Barseloną atvyko ne tik pasilepinti 20 laipsnių šiluma.
Jie buvo užtikrinti kaip nevėluojantis Barselonos metro.
Ir kai tas detales „Žalgiriui“ pavyko išspręsti, švieslentėje degė tik teigiamas rezultatas.
Kai gynėjai taip žaidžia, visa komanda atrodo žymiai gražiau.
Ir kai ausų būgnelius ir „Žalgirio“ pečius užgulė katalonų sukelto kurtinančio švilpimo spaudimas, Vasilije Micičiaus tritaškis kaip siaura Barselonos gatvele praūžęs motociklas nusinešė su savimi visą dėmesį.
Sezono pradžioje nuvylęs serbas drąsiais prasiveržimais rinkosi taškus ir buvo didžiulė priežastis, kodėl „Žalgiris“ Barseloną paliko su pirmąja Eurolygos pergale išvykoje. Vasia, kaip Micičių vadina Š.Jasikevičius, pagaliau nusipelnė gero žodžio.
Kaip ir visa komanda.
„Turėjau tokį malonų vakarą. Kai tavo komanda taip gražiai žaidžia, malonumas stebėti. Daug nervų, daug visokių situacijų, bet šiaip, tikrai mėgavausi mūsų žaidimu, – po pergalės sakė Šaras. – Tai yra mūsų linija. Aišku, sezono pradžioje tą pakartoti bus sunku, bet toks yra mūsų tikslas. Kai taip gynėjai kuria žaidimą, visiems kitiems yra lengviau.“
– Kas lėmė tokią gerą gynybą?
– Manau, per kelis susirinkimus žaidėjai daugiau mažiau suprato, kur galime rizikuoti, kur ne. Jau pirmame kėlinyje puolime žaidėme taip gerai, kad turėjome daugiau atitrūkti. Bet kai kurios mūsų žioplos klaidos, prakirtimai, leido jiems įmesti lengvų taškų. O antroje pusėje to buvo žymiai mažiau.
– Micičius sužibėjo su 20 taškų. Sezono pradžioje komandai trūko jo indėlio?
– Kuriančiam žmogui suprasti, kaip kurti, kaip žaisti, žymiai sunkiau, nei bet kurios kitos pozicijos žaidėjui. Jam labai sunku. Reikia laiko, sužaisti būtent tokias rungtynes, tokius karus, kad suprastų, ką gali. Jam tai naujas lygis. Nereikia užmigti ant laurų, bet tai buvo geras žingsnis į priekį.
– „Žalgiris“ buvo pirmas Eurolygoje pagal klaidas su 17 klaidų vidurkiu. Barselonoje tik 9 klaidos. Kas lėmė tokią pažangą?
– Tai geras gynėjų žaidimas. Žinote, nebuvo taip, kad puolime žaistume blogai Chimkuose, bet paprasčiau nepataikėme ir neturėjome gynėjų. O kai jie taip žaidžia, visa komanda atrodo žymiai gražiau.
– Solidžius skaičius Eurolygoje rodo Aaronas White'as. Ar tai didžiausią pažangą darantis „Žalgirio“ naujokas?
– Norime, kad jis ne tik žaistų atletiškai, bet išnaudotų ir kitus savo ginklus: prasiveržimus, metimus iš toli. Yra kuo pasidžiaugti. Kita vertus, reikia kuo greičiau užmiršti, nes po 48 valandų laukia dar stipresnis varžovas.
– Laiko ruoštis rungtynėms su Madrido „Real“ nedaug. Kas svarbiausia per tas dvi dienas ir akcentuojant dvikovą su ispanų klubu?
– Užmiršti, atsigauti fiziškai. Negali švęsti daugiau nei kelias valandas. Turi pradėti koncentruotis kažkaip. Žinau, kad žaidėjams tai bus labai sunku, nes jie emociškai labai išsikrovė.
Reikės nedalinti greitų taškų, ką gerai padarėme Barselonoje. Taip gerai kontroliavome puolimą, kad jie neturėjo daug šansų bėgti. Žaidžiant su grandais, pagrindas lengvi taškai. Jei duosi lengvų taškų, jie pasijaus.
