„Palau Blaugrana“ tribūnos, kuriose buvo matyti daugybė išsimėčiusių žaliai baltų sirgalių, ketvirtadienio vakarą šeimininkams buvo pakankamai priešiškos, išskyrus du „Barcelona“ atstovus – vyriausiąjį trenerį Šarūną Jasikevičių ir įžaidėją Roką Jokubaitį.
Kauno „Žalgirio“ aistruolių dievukas Šaras buvo pasitiktas gausiomis ovacijoms. Kaip 15min sakė vietos žurnalistai, tokios minios svečių komandos sirgalių šį sezoną 7,5 tūkstančio talpinančioje „Palau Blaugrana“ arenoje jie nebuvo matę.
Pirmą mačą Nemuno saloje „Žalgiris“ dramatiškoje kovoje laimėjo 73:72, o prieš atsakomąjį mūšį Katalonijos sostinėje Š.Jasikevičius akcentavo siekį atsikeršyti, o revanšuotis pavyko su kaupu.
Nors Šaro kompanija sulaukė kritikos strėlių po nesėkmės Ispanijos taurės ketvirtfinalyje, tačiau likę „Barcelona“ rezultatai – puikūs. Katalonijos klubas iki susitikimo su Kazio Maksvyčio komanda buvo laimėjęs 10 iš pastarųjų 12 mačų, o vieninteliai du pralaimėjimai Madrido „Real“ ir Malagos „Unicaja“ komandoms patirti per pratęsimus.
Pirmajame kėlinyje „Barcelona“ taškus rinko tik du priekinės linijos žaidėjai – Nikola Mirotičius ir Janas Vesely (12 ir 7 taškai atitinkamai), bet to pakako, kad „Žalgiris“ po 10 minučių pralaimėtų 17:19. Pranašumą Šaro auklėtiniai krautis ėmė antrojo kėlinio pradžioje, gražiai skirstę perdavimus ir po dviejų kėlinių pirmavę 46:36.
„Žaidžiame puikiai, bet atiduodame per daug lengvų taškų“, – minutės pertraukėlės metu pražangas po bonuso akcentavo Š.Jasikevičius.
Po ilgosios pertraukos aikštelėje buvo matoma tik viena komanda – sparčiai pranašumą auginusi ir trečią kartą iš eilės namuose itin stipriai „Žalgirį“ nuskriaudusi „Barcelona“ trečiąjį ketvirtį laimėjo net 31:14, o lemiamas ketvirtis liko formalumu.
Pirmąjį mačą „Palau Blaugrana“ arenoje prieš savo buvusį klubą Šaras laimėjo 86:62, antrąjį – 96:73, o šįkart – 93:74.
„Jokubaiti, duok man kalbėti, nes laukia vakarienė, – iš spaudos konferencijos salės išlindęs Šaras sakė savo auklėtiniui Rokui, tuo metu bendravusiam su žurnalistais iš Lietuvos. – Taigi, koks buvo klausimas?“
Tuo metu R.Jokubaičiui buvo užduotas klausimas, ką prieš lemiamą reguliaraus sezono Eurolygoje atkarpą jis patartų „Žalgiriui“.
„Tai ką patartum „Žalgiriui“?“, – jaunojo auklėtinio klausė Šaras.
„Sukovoti. Būti su kiaušais“, – šyptelėjęs atsakė R.Jokubaitis.
„Jie kovotojai, jie kovotojai. Jie truputį turi geriau pradėti žaisti, nes kovos jiems užtenka. Reikia pradėti geriau žaisti ir įmesti vienu tašku daugiau nei varžovai“, – sakė Š.Jasikevičius.
– Treneri, kiek arti tobulų rungtynių šį vakarą buvo „Barcelona“?
– Solidžiai, labai solidžiai, išskyrus vienu metu padarytų daug pražangų, dėl ko jie stojo prie baudų metimų linijos daugybę kartų. Galėjome prieš ilgąją pertrauką pabėgti didesniu taškų pranašumu. Sekė kokios keturios ar penkios mūsų nelogiškos pražangos iš eilės, kai „Žalgiris“ rinko lengvus taškus baudų metimais. Mes dar antrajame kėlinyje turėjome nueiti 15-16 taškų persvara.
Šiandien tikrai gerai žaidėme. Manau, kad dominavome ir nelabai kilo klausimų dėl pergalės.
– Trečias jūsų mačas iš eilės „Palau Blaugrana“ arenoje, kai „Žalgiris“ įveiktas apie 20 taškų persvara, nors jūs patys turite problemų Lietuvoje. Ar taip stipriai groja namų aikštelės pranašumas?
– Groja. Kaune žaisti visiems yra sunku. Taip mums buvo pernai ir šįmet. Sudėtinga visada motyvuoti žaidėjus, kai sužaidžiame po 90 rungtynių per sezoną. Sezono pradžia mums buvo labai sunki, nes visi sugrįžo iš čempionatų. Labai sunku žaidėjams. Norisi išspausti maksimumą, bet kartais matai, kad labai sunku.
– Ar per savo karjerą pamenate tokią įtemptą Eurolygą?
– Tokios lygios Eurolygos tikrai nebuvo. Bet kai prasidėjo visų žaidimas prieš visus, tai tie rezultatai nelabai ir stebina. Antraštės būna, bet visi gali nugalėti visus. Taip jau buvo kelerius metus ir viskas prie to toliau ir eina.
– Ar nenustebino, kad „Žalgirį“ paėmėte fiziškumu, kurį „Žalgirio“ komandoje pats akcentavote prieš rungtynes?
– Manau, kad jie nėra geriausioje sportinėje formoje, bet jie turi kovotojų mentalitetą ir laimi visus 50 ant 50 kamuolius. Aš manau, kad to neužtenka ateiti į atkrintamąsias. Jiems reikia pradėti gerinti žaidimą.
Bet komanda turėjo tiek nesėkmių – traumos ir kiti dalykai. Jie visada kovoja, lipa ant visų. Kaune iš viso yra labai sunku laimėti. Malonu žiūrėti į „Žalgirį“ kiekvienas rungtynes, kai jie šitaip kovoja.
Žinau, kad nėra lengva užkurti žaidėjų po laimėtos taurės. Manau, kad užsikurs. Kiekvieną dieną į areną susirenka 15 tūkstančių sirgalių. Tikrai užkurs.
– Užsikūrę atrodė sirgaliai ir šiandien. Kur labiau jautėtės, kad žaidžiate – išvykoje ar namuose?
– Prieš rungtynes žinojome, kad į čia visada gausiai atvažiuoja „Partizan“, „Maccabi“ ir „Žalgirio“ sirgaliai. Jų atvažiuoja tikrai daug. Žinojome, kad taip bus. Man teko galvoti, kaip draugams gauti rekordinį bilietų skaičių. Standartinė „Žalgirio“ išvyka.
– Nikola Mirotičius pirmą kartą šį sezoną viršijo 20 taškų ribą. Kiek jis yra toli nuo geriausios savo versijos?
– Manau, kad jis tikrai nėra arti to. Jis stengiasi, dirba pagal specialią programą. Ir šiandien, ir prieš „Monaco“ jis žaidė ribotą minučių skaičių. Mes kažkiek rizikuojame ir ne visai žiūrime į rezultatą ir kitus dalykus. Nikola dirba papildomai su Justinu Grainiu. Žiūrėsime, prieš lemiamą atkarpą jį reikia įvesti į geresnę fizinę kondiciją.
– Kaunatės dėl pirmos vietos Eurolygos reguliariajame sezone. Ko galima pasimokyti iš pirmųjų kartų, kai laimėti titulo nepavyko?
– Nieko. Mums paprasčiausiai reikia sau suteikti dar vieną šansą. Nėra kažkokių burtininko lazdelių. Tiesiog eini, stengiesi, kad gautum šansą užsikabinti už kažko ir kovoti dėl bet kokio titulo, įskaitant taurę, kuri mums nepasisekė. Paprasčiausiai turi sau duoti šansą.
– Kaip manote, ką „Žalgiris“ galėjo pasiekti su sveiku Keenanu Evansu?
– Keenanas žaidė įspūdingu lygiu, „Žalgiris“ su juo atrodė nuostabiai. Turi kažkiek skaičiuoti, kad tokių dalykų bus. Nebūtinai, kad nusitrauks Achilą ir išeis, bet visiems pasitaiko visko. Kiekviena komanda neturi visų pagrindinių žaidėjų visą laiką, tad reikia tai kažkuo kompensuoti. Galvoju, kad „Žalgiris“ tą daro nuostabiai ir kompensuoja. Dabar gal atėjo įdomus momentas jiems, bet visi šansai jų rankose. Kalendorius bus toks, kad bus komandų, kurias reikės imti. Daug šansų, kad Kaune jie tas komandas paims.
– Kazys Maksvytis minėjo, kad „Žalgiryje“ norėtų matyti Cory Higginsą, kurį žalgirietį jūs norėtumėte matyti „Barcelona“ klube?
– Nežinau, yra tų gerų žaidėjų. Ulia žaidžia puikų sezoną. Įdomu, kaip I.Brazdeikis kils, ar sugebės žengti tą kitą žingsnį į stipresnę komandą. „Žalgiris“ padarė tikrai nuostabų darbą ir sukūrė gerą komandą. O svarbiausia, kad su šia komanda save identifikuoja ir sirgaliai. Įsivaizduoju, kad Kaune visiems patinka, kaip ši komanda kovoja, todėl ir perka bilietus. „Žalgiryje“ žaidžia daug lietuvių ir latvis, kuris daug kovoja ir artimas lietuviams. Vaizdas tikrai nuostabus.
– Kiek jus stebina įvykusi transformacija Edgaro Ulanovo žaidime?
– Situacija tokia, kad jam reikia imtis daugiau atsakomybės. Jis prie manęs žaidė daug nugara, „du prieš du“ į kairę ranką, greitas žaidimas ar puolime atkovoti kamuoliai. Dar tas kovingumas. O dabar jam reikia pabaigoje imtis iniciatyvos, nes daugiau nėra kam. Reikia imtis ir viskas. Ulia savo žaidimu į krepšį sutvarkė daug rungtynių.
– Dabar „Žalgiris“ turi dvi lydinčias legendas – Paulių Jankūną ir Mantą Kalnietį. Kaip šie vyrukai jums jau atrodo kostiumuose, o ne krepšinio aikštelėje?
– Gerai, visiems ateina tas laikas. Gražiai atrodo su kostiumais, gražūs vyrai abu. Kodėl ne?
– Kiek svarbu tokias legendas turėti klube, kad jis augtų?
– Žiauriai svarbu. Šiandien pietavome su Pauliumi ir kalbėjome, kad jis visada buvo stuburas rūbinėje. Nežinau, kokią būčiau turėjęs karjerą, jei ne Jankis rūbinėje, kuris visada būdavo už „Žalgirį“ ir kad visi eitų į vieną pusę. Tai yra žiauriai svarbu. Svarbiausi yra vietiniai žaidėjai, kurie žino viską ir nori. Jie geriausiai jaučia sirgalius ir marškinėlius, ir padarys viską, kad tai komandai būtų padaryta viskas iki galo.
– Kiek palaikote Lietuvos krepšinio pulsą, kuriame turime ir naują klubą?
– Kokį klubą? Ai, „vilkus“? Žinoma, kad žiūrime. Rūbinėje ir kelionėse lietuviai kartu sekame ir tikrai žinome, kas darosi Lietuvoje.