Pašviesintų plaukų sruogomis Šarūnas Jasikevičius pateko į spalvingos šventės Barselonoje sūkurį.
Tokį, kad ilgai titulo laukę aistruoliai išmaukė kone visą Ramblos alėjos barų alų, o miesto širdis skendėjo čempioniškų „Cohibas“ cigarų dūmuose – kokį traukė ir tuomet 24-erių metų pirmąjį tokį savo trofėjų karjeroje laimėjęs Š.Jasikevičius.
2003 metų gegužės 11 dieną Šaras iškovojo pirmąjį iš keturių savo Eurolygos čempionų titulų, kai triumfavo Barselonoje surengtame finalo ketverto turnyre.
Iki tol penkis kartus elitinio turnyro finale ir septynis sykius finalo ketverto varžybose žaidusi „Barcelona“ ilgai negalėjo žengti paskutinio čempioniško žingsnio, kol tai pavyko 2002–2003 metų sezono pavasarį.
Tą sezoną Eurolygoje „Barcelona“ buvo surinkusi nuostabią sudėtį.
Svetislavo Pesičiaus treniruojamoje komandoje spindėjo finalo ketverto naudingiausiu žaidėju tapęs Dejanas Bodiroga, tuo metu būdamas 30-ies, jau laimėjęs du Eurolygos čempiono titulus su Atėnų „Panathinaikos“, o 2002 m. išrinktas geriausiu Europos krepšininku.
Priekinę liniją sudarė universalusis 215 cm ūgio italas Gregoras Fučka, lėtas, bet net 221 cm ūgio milžinas Roberto Duenas, 216 cm ūgio vokietis Patrickas Femerlingas, 211 cm ūgio jaunasis Andersonas Varejao, buvęs dar tik pakeliui ilgoje karjeroje prieš NBA.
Jaunieji ispanai – Juanas Carlosas Navarro, Rodrigo de la Fuente, Nacho Rodriguezas sudarė 2–3 pozicijų žaidėjų grandį, o Š.Jasikevičius buvo pagrindinis įžaidėjas.
Iš Liublianos „Olimpija“ klubo į „Barcelona“ 2000 metais persikėlęs kaunietis jau buvo pritapęs Katalonijoje ir joje jautėsi savas.
„Tai buvo pirmieji mano namai, ir nusipirkau juos savo svajonių mieste. Argi galėjau norėti daugiau? Vis labiau katalonėjau“, – apie tą laikotarpį yra pasakojęs Š.Jasikevičius savo biografijoje „Laimėti neužtenka“.
Tą sezoną Eurolygos pirmajame etape „Barcelona“ užėmė antrą vietą grupėje, praleidusi į priekį Trevizo „Benneton“, (Kauno „Žalgiris“ kitoje grupėje finišavo 7-as tarp 8 komandų), bet įtikinamai laimėjo „Top 16“ grupę.
„Barcelona“ atrodė labai solidžiai, nors Š.Jasikevičius su kitais žaidėjais jautė griežtojo S.Pesičiaus muštrą.
„Nuo pat pirmos dienos pasijutau patekęs į tikrą pragarą. Savo fizinio pasirengimo pratimais išsunkė mums visą kraują, – savo biografijoje apie pažintį su S.Pešičiumi pasakojo Š.Jasikevičius. – Buvome vienas kumštis, Pešičiui paliepus būtume padarę bet ką, nors, atvirai kalbant, jautėme, kad ta „terapija“ perdėta. Nepaleido mūsų iš akių nuo pirmos iki paskutinės sezono dienos, treniruodavomės valandų valandas, nemažai laiko praleisdavome nuolat aptardami techniką ir taktiką vaizdo įrašų peržiūros salėje.
Kiek pamenu, turėjome gal septynis ar aštuonis laisvadienius per visą sezoną. Nors, jo supratimu, laisvadienis vadinosi diena, praleista treniruoklių salėje, po kurios mus siųsdavo į SPA. Pešičiaus būdas buvo šiurkštokas, bet mums tai nerūpėjo: norėjome laimėti, būtume atlaikę bet kokius riksmus, visas bausmes ir įžeidinėjimus, kuriais svaidytųsi.“
Per čempionišką sezoną Šaras rinko po 13,4 taško bei 3,2 rezultatyvaus perdavimo Eurolygoje, nors jautėsi įspraustas į rėmus.
„Jokių lakstymų, jokių išradinėjimų. Tvarka, tvarka ir dar kartą tvarka, – pasakojo Š.Jasikevičius savo knygoje. – Turėdavau būti „normalus“ įžaidėjas, be jokių žiežirbų ir daug dėmesio skirti gynybai, kuri nebuvo mano duona ir dėl įgūdžių stokos, ir dėl to, kad buvau lėtesnis už daugumą savo varžovų. Man tai buvo tas pats, kas žaisti prieš savo prigimtį, tačiau kaip mantrą kartodavau vienintelę frazę: „Nekreipk dėmesio“. Turėjau nekreipti dėmesio ir pakęsti, jeigu šitaip laimėsime viską.“
Prie savų 18 tūkst. sirgalių „Palau Saint Jordi“ arenoje Barselonos krepšininkai pusfinalyje 76:71 įveikė Maskvos CSKA, o finale 76:65 palaužė Trevizo „Benneton“ su buvusiu žalgiriečiu Tyusu Edney.
Š.Jasikevičius finalą pradėjo starto penkete ir per pirmąjį savo Eurolygos finalą pelnė 8 taškus, pataikęs 1 tritaškį iš 6, bet sumetęs visus 5 baudų metimus.
Tai buvo įspūdingi metai Š.Jasikevičiui, nes rudenį jis padėjo Lietuvos rinktinei laimėti ir Europos čempionato auksą Švedijoje.
Nors Šaras norėjo likti žaisti Barselonoje, treneris S.Pesičius regėjo kitą įžaidėją ir galiausiai lietuviui teko ilgam išsiskirti su Katalonijos ekipa.
„Tai nėra pasiūlymas, tai siūlymas nelikti. Jeigu sutiksi, pakenksi sau ir save nuvertinsi. Be to, garantuoju, kad jeigu sutiksi, jie ras būdą, kaip atsitraukti. Tavęs nebenori“, – 2003 metų vasarą Š.Jasikevičiui pasakė jo agentas Maurizio Balducci.
„Jie mane atleido po trejų nuostabių metų. Aš buvau ištiktas šoko. Mane išspyrė kaip šunį, – vėliau pasakojo Š.Jasikevičius. – Buvo apėmęs vienintelis jausmas – liūdesys. Netgi, sakyčiau, depresija. Nenorėjau išvykti ir palikti miesto, kurio taip troškau ir kurį taip mylėjau, kuriame ir šiandien dar turiu draugų, širdžiai brangių dalykų ir verslo reikalų. Nenorėjau išvykti iš Ispanijos, nes dievinau ispanų gyvenimo būdą.“
Kitus tris titulus Eurolygoje jis jau laimėjo atstovaudamas Tel Avivo „Maccabi“ ir Atėnų „Panathinaikos“.
Grįžęs į „Barcelona“ 2012–2013 m. sezonui, priešpaskutinį savo žaidėjo karjeroje, Šaras prieš šį sezoną tapo Katalonijos klubo treneriu.
Eurolygos reguliarųjį sezoną laimėjusi „Barcelona“ bandys iškovoti trečią šio turnyro titulą gegužės 28–30 d. per finalo ketverto turnyrą Kelne.
