Žinią, kad „Žalgiris“ prieš 2018-2019 m. sezoną jau pardavė net 6 tūkst. abonementų, kolega Marius Bagdonas publikuodamas straipsnį pavadino „Šaro efektu“.
Pats „Žalgirio“ treneris purto galvą, kai už visus komandos nuopelnus ąžuolo vainikas maunamas tik jam. Bet Š.Jasikevičiaus prisilietimai, kaip rodo aplinkybės, dažnai virsta auksu.
„Žalgiris“ rudenį prieš naujojo sezono kovas tradiciškai pristatys išsamią finansinę ataskaitą, koks gi tas spalvingas praėjęs sezonas buvo biudžeto eilutėse.
Bet 24sek pabandė pasižvalgyti, kaip finansiškai kito įvairių krepšinio dalyvių situacija, joje aktyviai sąveikaujant Šarūnui Jasikevičiui.
Šaras – žaidėjų akcijų funikulierius
Ne vienas „Žalgirio“ krepšininkas po naujo savo kontrakto turėjo asmeniškai padėkoti Šarūnui Jasikevičiui. Ne pirmas ir ne paskutinis žalgirietis per tuos dvejus pastaruosius metus, kai sudėtį komplektavo Šaras, gerokai pakėlė savo vertę.
Pirmuosius skaniausius vaisius nuo Šaro užauginto pinigų medžio nusiskynė 2016-2017 m. komandos nariai.
Nė šimto tūkstančių eurų anksčiau „Žalgiryje“ neuždirbęs Lukas Lekavičius pakėlė į sparnus į Atėnų „Panathinaikos“, kur dabar, 24sek žiniomis, uždirba netoli pusės milijono eurų.
24sek šaltinių teigimu, maždaug 250 tūkst. eurų Kaune uždirbęs Leo Westermannas Maskvos CSKA kitąmet gavo triskart didesnį atlyginimą.
Panašiai nutiko Brockui Motumui, kuris gavęs panašų atlyginimą „Žalgiryje“, vėliau sulaukė 2-3 kartus dosnesnio Stambulo „Anadolu Efes“ pasiūlymo.
Didžiausią šuolį finansų sektoriuje 2017-2018 m. sezoną padariusiu žalgiriečiu tapo Kevinas Pangosas. Maždaug 250 tūkst. eurų „Žalgiryje“ uždirbęs kanadietis vasarą su „Barcelona“ sudarė dvejų metų net 3 mln. eurų vertės kontraktą.
Panašiai aukštai, kaip pakyla Brandonas Daviesas, šoktelėjo ir amerikiečio atlyginimas. Beveik 300 tūkst. eurų Kaune uždirbęs centras dar balandį iki 2020-ųjų pratęsė sutartį, kurios vertė augs beveik dukart.
Panašiai kaip B.Daviesas „Žalgiryje“ uždirbęs Vasilije Micičius sudarė dukart pelningesnį sandorį su Stambulo „Anadolu Efes“.
Smarkiai skaičius savo algalapyje pakeitė Edgaras Ulanovas. Anksčiau kiek daugiau nei 200 tūkst. eurų per sezoną uždirbęs puolėjas pakėlė savo vertę 2-3 kartais. Sudėkite visas tas sumas ir gausite beveik 5 milijonų eurų skirtumą.
Reikia neužmiršti, kad už nemažai sandorių, kurie baigėsi žaidėjų atsisveikinimu su „Žalgiriu“, klubas gavo išpirkas. O kaip žinia, komandos projektuotojo funkcijas taip pat atlieka Šarūnas Jasikevičius.
Pavyzdžiui, pastarasis V.Micičiaus perėjimas į Turkiją „Žalgiriui“ davė paguodos prizą – beveik 150 tūkst. eurų. Buvo ir tokių situacijų, kai „Žalgiris“ vos pasirašė sutartį su Royce'u O'Nealu, bet šis pasinaudojo kontrakte numatyta sąlyga ir po mėnesio perėjo į „Utah Jazz“. Tiesa, „Žalgiris“ už tai gavo solidžią NBA klubo kompensaciją.
Taigi, Šaro pirkiniai vėliau neretai papildo komandos kišenę.
Šaras – žiūrovų magnetas
Žaliai baltiems svečiuojantis kitose Eurolygos arenose jų lankomumas tikrai neišvers jūsų iš kėdės. Bet Š.Jasikevičius yra didžiulė žiūrovų traukos priežastis „Žalgiriui“ rungtyniaujant išvykose.
Kaip įprasta, atvykstant svečių komandoms, vietos sirgaliai daugiausiai akcentuoja varžovų žvaigždes. Sirgaliai dar per apšilimą ima įdėmiau stebėti tokių ikonų kaip Vassilio Spanoulio, Luka Dončičiaus, Milošo Teodosičiaus, Nicko Calatheso ir kitų judesius.
Kai atvažiuoja „Žalgiris“, tas žmogus, į kurį pirmiausia nukrypsta akys, yra kostiumuotas vyrukas šalia šoninės linijos. Šarą kitų klubų aistruoliai dažnai pasveikina ovacijomis, kas tikrai nėra taip įprasta kitiems Eurolygos treneriams ir žaidėjams.
Praėjęs sezonas buvo unikalus tuo, kad „Žalgiris“ sulaukdavo ypač gausaus gerbėjų palaikymo ir Eurolygos išvykos mačuose. Maždaug 20 žiūrovų saujelė beveik kaskart skrisdavo kartu su komanda išsipirkusi kelionę kartu su krepšininkais. Bet „Žalgiris“ sutraukdavo dar daugiau žmonių suburdamas lietuvių emigrantų bendruomenes svečiose šalyse, kur į tokius taškus kaip Milanas ar Valensija susirinko ir per šimtą tautiečių.
Namuose, kur jis mylimas labiausiai, žaliai baltų armiją masina Šaras ir pergalės. Praėjęs sezonas „Žalgiriui“ buvo geriausias rungtyniaujant Nemuno salos rūmuose nuo pat jų atidarymo.
Remiantis oficialiais Eurolygos lankomumo paskaičiavimais, per 15 reguliariojo sezono namų rungtynių „Žalgirio“ areną aplankė 201 tūkst. 762 žiūrovai.
Sumuojant du karštus mačus su Pirėjo „Olympiakos“, šis skaičius kyla iki 230 tūkst. 518. Prie tokių lankomumo rezultatų prisidėjo ne tik lietuviai. Pasižiūrėti „Žalgirio“ fenomeno atvykdavo net neutralūs sirgaliai iš Estijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, kitų valstybių. O ir kai kurie lietuviai emigrantai net specialiai grįždavo namo į Kauną dėl „Žalgirio“ rungtynių.
230 tūkst. 518 per sezoną „Žalgirio“ rungtynes Eurolygoje stebėjusių aistruolių yra ne tik geriausi skaičiai arenos istorijoje – jokia kita Europos komanda per praėjusius metus nepardavė tiek bilietų.
Aišku, palyginti šiuos skaičius sudėtinga, nes nuo 2016-ųjų Eurolyga pakeitė formatą, kuris kiekvienam klubui garantavo bent po 15 namų mačų kiekvieną sezoną. Bet net ir sumuojant ankstesnių metų „Žalgirio“ susitikimus reguliariajame sezone bei „Top 16“ etape ir pridėjus trūkstamų rungtynių bendrą išvestą anksčiau lankytų mačų vidurkį, jokį kitą sezoną aistruoliai nebuvo tokie aktyvūs, kaip pastaraisiais metais.
| Įdomumo dėlei, Joano Plazos „Žalgiris“ irgi buvo sirgalių magnetas. Jeigu skaičiuotume 12 rungtynių reguliariajame sezone bei „Top 16“ varžybose ir pridėtume dar 3 rungtynių likutį jį sumuojant iš kitų 12-os žaistų mačų lankomumo vidurkio, J.Plazos „Žalgiris“ vis tiek šiek tiek atsiliktų nuo Šaro (201 tūkst. 378). |
Kokia šių skaičių piniginė išraiška?
Palyginimui, 171 tūkst. 266 sirgalių, kurie apsilankė „Žalgirio“ rungtynėse 2016-2017 m. sezoną, klubui atnešė 2,1 mln. eurų (šias pajamas generuoja ir LKL mačų lankomumas, bet Eurolygos rungtynės ir lankomiausios, ir jų bilietai yra brangiausi).
2017-2018 m. sezoną į „Žalgirio“ dvikovas Eurolygoje atėjo 59 tūkst. žiūrovų daugiau, o LKL mačai buvo lankomesni vid. 214 sirgalių.
Tai leidžia tikėtis, kad „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas rugsėjį arba spalį mums pasakos, jog 2017-2018 m. sezoną klubas iš bilietų uždirbo iki 3 mln. eurų. Vėlgi, „Žalgiriui“ vadovaujant Š.Jasikevičiui, tai būtų geriausi klubo rezultatai nuo arenos atidarymo. Dvejus metus iš eilės.
Svarbiausia, kad priekyje – tik šviesa. „Žalgiris“ dar praėjusią savaitę informavo, jog išparduoti beveik visi 6 tūkst. pirmųjų sezono abonementų – tokių pardavimų prieš sezoną klubas dar nebuvo turėjęs.
Patikėkite, daug įtakos šiems skaičiams turi tai, kad Š.Jasikevičius dar metams liko treniruoti Kauno komandos.
Šaras – pergalių simbolis
Šarūnas Jasikevičius po 19 metų pertraukos padėjo Kauno „Žalgiriui“ sugrįžti į keturių stipriausių Eurolygos komandų ratą. Gal ir nepavyko pakartoti Jono Kazlausko žygdarbio 1999-aisiais, bet trečiosios vietos apdovanojimų klubas dar iki šiol irgi nebuvo turėjęs.
Su Š.Jasikevičiumi „Žalgiris“ užtikrintai laimėjo visus tris LKL čempionų titulus (finalo serijų rezultatas – 12:3), iškovojo dvi Karaliaus Mindaugo taures. Tik Šaro krikštas – pirmasis mūšis dėl trofėjaus, buvo pažymėtas nesėkme Vilniaus „Rytui“ Karaliaus Mindaugo taurėje 2016-aisiais.
Svarbiausia, kad tos pergalės taip pat virsta pinigais. Eurolygoje kiekvienas laimėtas mačas klubui atneša 40 tūkst. eurų. Per 2016-2017 m. sezoną žalgiriečiai iškovojo 14 pergalių ir užsidirbo 560 tūkst. eurų. Jau vien toks rezultatas ir 10-oji vieta turnyro lentelėje „Žalgiriui“ buvo neblogas pasiekimas, kuriuo komanda negalėjo būti garantuota kitą sezoną.
Tačiau nuogąstavimai buvo nepagrįsti – „Žalgiris“ 2017-2018 m. reguliariajame sezone iškovojo 18 pergalių, o už pergales ketvirtfinalyje ir finalo ketverte vėliau savo sąskaitą pasipildė 1 mln. 230 tūkst. eurų. Tai buvo ne vieno Šaro pasiekimas, bet būtent kai šis treneris vadovauja komandai, klubas Eurolygoje pergalėmis užsidirbo 1 mln. 790 tūkst. eurų. T.y. beveik ketvirtadalis „Žalgirio“ sezono biudžeto.
Juokaujama, kad Šaras pats taip užsidirba savo atlyginimą. 24sek žiniomis, pernai 500 tūkst. eurų siekęs metinis stratego uždarbis šiemet augo net iki maždaug 850 tūkst.
Vos per pustrečių metų Š.Jasikevičius tapo daugiausiai pergalių Eurolygoje pasiekusiu ir geriausią pergalių procentą turinčiu „Žalgirio“ strategu klubo istorijoje.
Nepamatuojamas Šaro efektas
Ne visus Šaro efekto padarinius galima apskaičiuoti eurais.
Sunku įvertinti pagarbą, kurią „Žalgiris“ užsitarnavo Europoje per tuos pustrečių metų. Iš kuklios Eurolygos organizacijos „Žalgiris“ tapo solidžia komanda, į kurią kitą sezoną tikrai rimtai pažiūrės kiekvienas priešininkas.
„Žalgiris“ tapo tokia įdomia karjeros kryptimi, kad kai kurie krepšininkai sutinka atvykti į Kauną net ir už mažesnį atlyginimą, žinodami, jog ten Š.Jasikevičius gali kilstelti jų vertę keliskart. Arba, kaip Kevino Pangoso atveju, net 5-6 kartus.
„Žalgiris“ po truputį tampa ir solidumo garantu. Ne visos Eurolygos ekipos gali suteikti krepšininkams tokią infrastruktūrą – geriausia Europos krepšinyje išrinktą „Žalgirio“ areną, aukščiausio lygio treniruočių bazę su atskira treniruočių sale ir treniruokliais toje pačioje arenoje. „Žalgiris“ tą turėjo jau 7 metus, bet Šaras toms turėtoms sąlygoms padarė geriausią reklamą, vis garsiai kartodamas, ką nuostabaus Eurolygos krepšiniui gali pasiūlyti mylima Kauno komanda.
Šaras per keletą metų tapo viena įtakingiausių personų Lietuvos krepšinyje. Į jo pastabas ir kritiką įsiklauso visi: krepšininkai, lygos, teisėjai, vadovai, net žurnalistai. Su tokiu žmogumi stipresnis ir įtakingesnis darosi ir visas „Žalgirio“ klubas.
Š.Jasikevičiaus vardas vėl taps žiūrovų magnetu. Vien jo buvimas prie šoninės linijos stiprins sirgalių tikėjimą komandos galimybėmis.
Nors klubo biudžetas yra vienas kukliausių visoje Eurolygoje – su 8,5 mln. eurų storio pinigine „Žalgiris“ pernai pralenkė tik Belgrado „Crvena zvezda“, Š.Jasikevičius sugeba iš vidutinio pajėgumo Eurolygos krepšininkų išspausti neįtikėtinus žygdarbius.
Svarbiausia, kad Šaras nėra tik treneris. Jis tuo pačiu yra ir komandos sporto direktorius, komplektuojantis sudėtį remdamasis savo krepšinio fanatizmu ir neįtikėtinomis šio žaidimo žiniomis, įdėmiai sekdamas net ir ne tokio aukšto lygio čempionatų kovas. Jis yra ir išskirtinių gebėjimų skautas, randantis trūkumų net ir, atrodo, tobulų Eurolygos komandų žaidime. Šaras gali būti ir savotiškas karjeros mokytojas, savo krepšinio išmone keliantis ir savo kolegų bei auklėtinių kvalifikaciją.
„Žalgirio“ treneris pagrįstai kratosi ąžuolo vainiko – didžiulį vaidmenį tuose žaliai baltuose nuotykiuose atlieka patys krepšininkai. Gali būti pats geriausias treneris pasaulyje, bet jei žaidėjas nesuvoks tavo nurodymų, bėgs į priešingą pusę ar tiesiog nepataikys į skylę, viskas gali nueiti perniek. Svarbų pamatą deda ir pati organizacija, besistiebianti visomis „Žalgirio“ veiklos kryptimis.
Bet pavyzdžiai rodo – Šaro efektas nenuginčijamas.
