„Hanlanas tikrai bus geras žaidėjas karjeroje, – pirmieji Šaro žodžiai apie 42-ąjį „Utah Jazz“ pasirinkimą šių metų NBA naujokų biržoje. – Toje pozicijoje, kurioje jį išleidi, Olivier bando vykdyti savo užduotis. O tai yra įspūdinga.“
Daug O.Hanlano žaidimo bruožų, kuriuos Gintaro Krapiko asistentas išvydo pasirengimo cikle, jį nuteikė pozityviai. Rungtyniaudamas įžaidėju jis dosniai ieško komandos draugų, o atakuojančio gynėjo pozicijoje aktyviai kuriasi sau progas mesti.
„Požymiai su juo labai geri, bet jis yra naujokas. O su jais, žinote, reikia užkrauti daug dalykų ir būti kantriems, nes, ko gero, jo sezonas bus nestabilus“, – pridūrė Š.Jasikevičius.
Pats 193 cm ūgio krepšininkas jau ragavo tarptautinio krepšinio. 2010 metais jis atstovavo Kanados septyniolikmečių rinktinei, o 2011-aisiais – devyniolikmečių komandai.
Abu kartus pasaulio čempionatuose jo keliai susikirto su Lietuvos rinktine.
Kai prieš penkerius metus Hamburge kanadiečiai 83:81 palaužė Lietuvą ir iškovojo bronzą, O.Hanlanas tapo rungtynių MVP (15 tšk., 5 atk. kam., 4 rez. perd.). Tos Lietuvos rinktinės lyderių trejetą sudarė Mantas Mockevičius, Rokas Narkevičius ir Martynas Paliukėnas.
Po metų O.Hanlaną ir kanadiečius daužė Jono Valančiūno kompanija, sumindžiusi žalgiriečio rinktinę 111:68. Tą vakarą J.Valančiūnas per 15 minučių pelnė 14 taškų ir atkovojo 9 kamuolius. Nuo dar didesnio šou Kanadą išgelbėjo tik išnaudotas lietuvio pražangų limitas.
24sek.lt pokalbis su O.Hanlanu – apie dvikovas su Lietuva, jauną po aikštę skrajojusį J.Valančiūną, didžiulį iššūkį priešakyje ir Kanados krepšinio pavyzdžius.
Kai žaidėme su U19 rinktine Rygoje, mane pribloškė toks didžiulis Lietuvos aistruolių palaikymas. Atmosfera buvo beprotiška. Smagu. Ypač dabar, kai esu „Žalgirio“ komandos dalis ir kur visi myli šį klubą. Kita vertus, tai ir gerai, ir blogai. Jei laimi – tave myli, jei pralaimi – tavęs nekenčia.
– Olivier, Kaune praleidote porą savaičių. Jau apsipratote? – 24sek.lt paklausė O.Hanlano.
– Buvo puiku. Turėjau keletą savaičių prisitaikyti. Ne su visa komanda, bet žingsnelis po žingsnelio. Dabar jau turime visą komandą ir laukiame sezono.
– Kokį įspūdį palieka Kaunas?
– Jau išsirinkau keletą vietų, kur valgau. Čia visi labai myli krepšinį, todėl man čia patinka. Visai kaip Toronte. Lengviau ateiti, dirbti ir ruoštis sezonui.
– Visi tik ir kalba, kad iš NCAA sėkmingai pereiti į Eurolygą yra labai sudėtinga. Pritampa tik nedaugelis iš JAV atvykusių jaunų krepšininkų. Jūs pasiruošęs šiam iššūkiui?
– Manau, kad bus labai sunku žaisti Eurolygos komandoje jau pirmąjį sezoną. Tai man bus neįprasta. Bet man labai padėjo Kanados jaunimo rinktinė. Dažnai teko žaisti prieš Europos komandas, todėl nėra taip, kad man tai visiškai nauja. Bus sudėtinga. Žaisti prieš stipriausias Europos komandas bus iššūkis, bet laukiu to.
– Koks esminis NCAA ir Europos krepšinio skirtumas, prie kurio priprasti bus sunkiausia?
– Už Atlanto sakoma, kad amerikiečiai yra fiziškai stipresni, greitesni ir vikresni. Bet europoje labai svarbus krepšinio suvokimas. O ypač man, yra labai daug skirtingų dalykų, kuriuos reikia daryti. Reikia labai gerai skaityti žaidimą. Gerai, kad man užtenka žiūrėti vaizdajuostes ir mokytis, ko tikėtis.
Įžaidėjui yra labai daug skirtingų dalykų, kurių nerasi NCAA. Ten didesnis žaidimo tempas, o Eurolygoje viskas vyksta kur kas lėčiau. Čia labai daug pikenrolo. Ir po pikenrolo čia yra labai daug pasirinkimų, kaip tęsti derinį – susikurti progą atakuoti ar rasti komandos draugą.
– Daugiau ruošiatės žaisti atakuojančiu gynėju ar įžaidėju?
– Treneris mane turėtų šiek tiek pamaišyti. Kartais žaisiu įžaidėju, kartais – atakuojančiu gynėju. Galiu žaisti abejose pozicijose. Koledže man teko žaisti net ir lengvuoju krašto puolėju. Žodžiu, tikrai nesu prisirišęs prie vienos pozicijos.
– 2010-aisiais su Kanados rinktine mažajame pasaulio čempionato finale nugalėjote Lietuvą, iškovojote bronzą ir tapote MVP. Kas labiausiai įstrigo žaidžiant su Lietuva?
– Beprotiški sirgaliai (Juokiasi.). Lietuviai žaidė labai kietai. Jie mėgsta kovoti ir jie myli krepšinį. Kai po metų žaidėme su U19 rinktine Rygoje, mane pribloškė toks didžiulis aistruolių palaikymas. Atmosfera buvo beprotiška.
Smagu. Ypač dabar, kai esu „Žalgirio“ komandos dalis ir kur visi myli šį klubą. Kita vertus, tai ir gerai, ir blogai. Jei laimi – tave myli, jei pralaimi – tavęs nekenčia.
– Prieš penkerius metus rinktinėje žaidėte kartu su Andrew Wigginsu – pirmuoju 2014-ųjų metų NBA naujokų biržos šaukimu. Kaip jis žaidė tada, kai jam tebuvo penkiolika?
– Jis buvo geras, jis buvo geras! Ypač rungtynėse su JAV komanda (pelnė 20 taškų. – aut. past.). Jam buvo penkiolika, o jis bandė dėlioti aukšaūgiams per galvas... (Šypsosi.). Andrew jau tada buvo labai atletiškas, o dabar tiesiog nenustoja tobulėti.
– Ar tada galėjote pamanyti, kad Andrew taps tokiu puikiu žaidėju? Gal vis dar palaikote ryšį?
– Maniau, kad jis bus geras. Man įstrigo išskirtinis jo žaidimo suvokimas ir atletiškumas tokio amžiaus žaidėjui. Paprastai tokių dalykų nebūna. Jis toliau tik progresavo. Koledže jis tiesiog dominavo, o NBA turėjo gerą debiutinį sezoną.
– 2011-aisiais Kanados rinktinė susitiko su Lietuvos ekipa, kurią į priekį vedė Jonas Valančiūnas. Dabar jis – „Toronto Raptors“ narys. Ar sekate jo žaidimą ir ką kanadiečiams reiškia „Raptors“ komanda?
– Augdamas žiūrėjau daug „Raptors“ rungtynių su Vince'u Carteriu priešakyje. Bet vėliau nežiūrėjau tiek daug mačų. Žinau, kad Jonas tobulėja. Pamenu, kaip žaidėme prieš jį Rygoje. Jis buvo puikus: nenustygo vietoje, bėgiojo po visą aikštę, visiems spardė užpakalius.
Dabar jis tiesiog toliau auga, pasirašė gerą kontraktą, tobulėja. Manau, artėjantis sezonas jam bus dar geresnis.
– Kas Kanados krepšininkui yra pavyzdys?
– Jei įžaidėjas, tai būtų Steve'as Nashas. Jis turėjo tokią ilgą ir puikią karjerą. Jis nebuvo iš greičiausių žaidėjų, bet tokia jo sėkminga karjera yra tikrai geras pavyzdys, kuris motyvuotų bet kurį.
– Olivier, esate iš nedidelio Eilmero miesto (55 tūkst. gyventojų). Šią vasarą buvote pakviestas į „Utah Jazz“ komandą, o dabar esate Kaune. Kaip trumpai apibendrintumėte šią savo kelionę?
– Taip, taip! Eilmere jie turi neblogą krepšinio programą, bet ledo ritulys yra populiariausia sporto šaka. Tada pasirodžiau Kanados rinktinėje ir patekau į JAV paruošiamąją mokyklą. Ten pažaidęs du metus, gerai pasirodžiau prieš būsimus NBA krepšininkus ir gavau Bostono koledžo pasiūlymą.
Žaidžiau stiprioje ACC konferencijoje su daug gerų žaidėjų. NBA skautai mus stebėdavo kasdien. Žingsnis po žingsnio. Kelionė buvo ilga, bet dar laukia daugybė įdomių dalykų (Šypsosi.).
