Dar trečiojo kėlinio pradžioje visas nuo prakaito permirkęs P.Jankūnas vos kėlė rankas, prašydamas keitimo.
Pasiaukojimas buvo įvertintas.
Kaip sakė Šarūnas Jasikevičius, traumų nukankintas aukštaūgis buvo geriausiai Stambulo „Fenerbahče“ fizinį kontaktą atlaikęs „Žalgirio“ krepšininkas.
Tikras kapitonas, iš kurio pavyzdį galėjo imti kiti. Ir jaunesni, ir stipresni, ir geriau besijaučiantys.
„Paulius turėjo puikias rungtynes, – pastebėjo Šaras. – Jis buvo, ko gero, vienintelis iš tų, kurie iki pertraukos davė varžovams fizinį kontaktą ir kovojo dėl kiekvieno centimetro.
Trečiajame kėlinyje, manau, ir komanda užsikūrė nuo tokio Pauliaus noro.“
P.Jankūnas pirmą kartą po trijų Eurolygos mačų atkarpos pataikė iš žaidimo.
Per 24 minutes 34-erių žalgirietis pasižymėjo 9 taškais (2/5 dvit., 5/6 baud.), atkovojo 5 kamuolius ir surinko 13 naudingumo balų.
Tai buvo antros naudingiausios, trečios rezultatyviausios ir ilgiausiai šį sezoną žaistos P.Jankūno Eurolygos rungtynės.
„Svarbiausia buvo, kad kamuolys atsidurtų ten, kur norėjo treneris ir kur buvo mūsų deriniai. Kai įvedi kamuolio ant ūselio Daviesui ir Ulanovui, nereikia 5-6 sekundes nugara bumbsėti, kad prieitum prie to krepšio.
Bet agresijos stoka. Pirmoje pusėje jie tikrai buvo už mus agresyvesni“, – gulimą padėtį pakeitęs į sėdimą, pabrėžė P.Jankūnas.
– Pauliau, kodėl matėme tokias dvi skirtingas rungtynių puses?
– Po pertraukos išėjome tikrai agresyviau. Ir puolime, ir gynyboje.
Pirmoje pusėje negalėjome priimti kamuolio ten, kur turėjome. Kur buvo mūsų deriniai.
Visur jie mus išstumdavo iki tritaškio. Kai pralaimi fizinę kovą, nesigauna nei deriniai, niekas.
Bet kai susitvarkėme agresiją ir visus dalykus, pavyko priimti kamuolius, užpulti ir rasti silpnybių.
– Ko pritrūko gale, kai jau buvote pričiupę varžovus nuo 19 iki 7 taškų skirtumo?
– Jie iškart mus baudė. Padarai klaidą – trys taškai, padarai kitą – du. Ir skirtumas auga iki 15-17.
Reikia žaisti kantriai, stengtis žaisti be klaidų ir vykdyti žaidimo planą.
– Kiek tai buvo „Fenerbahče“ fiziškumas po krepšiu, o kiek galbūt ir gynėjams nepavyko tinkamai įvesti kamuolio aukštaūgiams?
– Visi kalti. Negali sakyti, kad mažiukas kaltas ar didelis kaltas. Vieni neatsidūrė ten, kur jiems reikia. Leido išstumti iš pozicijos. O kai kamuolys prie tritaškio, sunku ir įvesti.
Reikia sudaryti sąlygas, kad mažiukas matytų, jog esi laisvas.
– Kiek tokiuose momentuose pasireiškia Leo Westermanno trūkumas?
– Be abejo, trūksta. Prieš traumą jis jau buvo įgavęs labai gerą formą. Senasis Leo grįžo į savo vėžes. Ir pasitikėjimas, ir taiklumas, ir komandos valdymas buvo toks, kokį mes visi norėjome matyti ir džiaugiamės.
Bet jis iškrito, Nate'as po traumos dar nejaučia žaidimo ritmo, Derrickui su Roku dar sunku vadovauti komandai, nes juos iškart spaudžia.
Sunku.
– Kiek žaidimo tėkmę pakeitė ankstyvas Brandono Davieso pasitraukimas iš žaidimo su trimis pražangomis antrojo kėlinio pradžioje?
– Be abejo, pakeitė, nes jis pagrindinis mūsų ramstis ir gynyboje, ir puolime. Didelė jo agresija turėjo sumažėti, nes su trimis pražangomis jis negalėjo rungtyniauti taip kaip gali.
– „Žalgiris“ išmetė tik penkis tritaškius. Ar tai buvo problematiškas skaičius?
– Visi akcentuoja tuos tritaškius, bet mes nežiūrime, kiek išmetėme ir kiek mums trūksta metimų iki kažkokio vidurkio.
Žaidėme ieškodami varžovo silpnųjų pusių. Vieną mačą žaidžiame daugiau po krepšiu, kitąkart ieškome metikų.
Nežinau, kodėl visi laukia, kodėl tas tritaškių skaičius turėtų būti didesnis.
Tiesiog yra žaidimo planas ir mes taip žaidžiame.
– Sunkus komandai laikotarpis. Ką galima pasiimti iš šių rungtynių?
– Tas laisvesnis tvarkaraštis bus naudingas. Man, asmeniškai, Nate'ui, reikia treniruočių grįžti į ritmą, Deonui Thompsonui perprasti sistemą, o kitiems, daug žaidžiantiems, kaip galima kuo daugiau pailsėti, atgauti jėgas ir įgauti šviežumo.
Reikia gerinti žaidimo lygį. Prisijungėme mes, naujas žaidėjas, komanda nefunkcionuoja taip, kaip turėtų.
Treniruočių procesas dabar labai svarbus.