„Kažkokių gandų ir kalbų yra, bet iki sezono pabaigos jokių sprendimų nebus. Koncentruojuosi tik ties šiuo momentu“, – dar lapkričio pabaigoje tinklalapiui „Euro Hoops“ apie stipriausios lygos klubų susidomėjimą kalbėjo „Anadolu Efes“ krepšininkas.
Vasilije Micičius džiaugiasi žaidimu ir laisve Stambule, bet subrendo Kaune pas Šarūną Jasikevičių, ką ne kartą pabrėžė ir pats atletas.
Iš Bursos „Tofaš“ į „Žalgirį“ 2017-ųjų vasarą persikėlęs gynėjas stipriai prisidėjo prie kauniečių žygio iki istorinio finalo ketverto.
Tuomet 23-ejų serbas rungtyniavo po 22 minutes, rinko po 7,7 taško, atkovojo po 2,2 ir perėmė po 0,8 kamuolio, atliko po 4,2 rezultatyvaus perdavimo ir fiksavo po 8,6 naudingumo balo.
Rodikliai ir žaidimas buvo solidūs, bet didžiulis potencialas buvo matomas plika akimi. Sirgaliai su nekantrumu laukė antrojo Vasios sezono Lietuvoje, kuriame tikėjosi išvysti krepšininko kokybinį šuolį į priekį.
Vis dėlto jis susipakavo lagaminus ir iškeliavo į Stambulą, kuriame antrąjį sezoną paeiliui įtvirtina save, kaip vieną geriausių Eurolygos įžaidėjų.
Po pirmojo sezono „Anadolu Efes“ ekipoje jis ant savo stalo turėjo Madrido „Real“ pasiūlymą, tačiau nutarė likti pas trenerį Erginą Atamaną, kuris jam suteikė taip trokštamą laisvę.
„Jis krepšinio aikštelėje man suteikė laisvę, – tame pačiame „Euro Hoops“ duotame interviu teigė Vasia. – Tiek metų keičiau komandas, o dabar pagaliau radau tokią, kurioje man nereikia savęs kaskart įrodinėti. Kalbėjome su treneriu, jis norėjo, kad likčiau, tad nebuvo priežasties išvykti.“
54-erių E.Atamanas Stambule yra bosas. Jis gali treniruočių metu kalbėti telefonu. Gali dingti kelioms dienoms, palikęs vadovauti savo asistentus. Gali po pralaimėjimų auklėtinius išsiųsti ne į namus, o į viešbutį, ankstyvą rytą dar surengdamas ir sunkią treniruotę.
E.Atamanas Stambule yra bosas, bet griežta ranka juntama tik už aikštelės ribų.
„Anadolu Efes“ žaidžia laisvą krepšinį, kuriame puikiai atsiskleidę talentingi krepšininkai veda Stambulo klubą į išsvajotą Eurolygos viršūnę.
Tarp jų – ryškiausiomis spalvomis sužibęs V.Micičius.
NBA fiziškumas ir gebėjimai gynyboje
Jei „Anadolu Efes“ žvaigždės Sh.Larkino ateitis NBA kelia klaustukų, tai serbui adaptuotis prie stipriausios pasaulio krepšinio lygos krepšinio problemų nebūtų.
Sh.Larkinas yra 182 cm ūgio gynėjas, kuris geriausiai save realizuoja atakuodamas krepšį ir rinkdamas taškus, o ne organizuodamas atakas ir diriguodamas žaidimui. Kiek žinote antrųjų numerių NBA, kurių ūgis siektų vos 182 cm?
Tuo metu V.Micičius yra vienas aukščiausių įžaidėjų Eurolygoje. Krepšininko ūgis siekia 196 cm, o kūno kompozicija – labai stipri.
Fizine prasme serbas tikrai yra pasiruošęs NBA laukiantiems iššūkiams.
„Jis ginasi labai gerai, – Eurolyga.lt Stambulo krepšininko gebėjimus savoje aikštelės pusėje apžvelgė „Žalgirio“ žvalgas E.Beržininkaitis. – Jis gerai stovi ant kojų, yra mobilus, tad nepraleidžia ir greitų varžovų, o dėl ūgio ir jėgos – gali atstovėti ir fizinėje kovoje prieš didesnius varžovus. Jeigu nori, jis gali atlikti ir labai gerą spaudimą per visą aikštelę.“
Buvusio žalgiriečio dusinimą ties aikštės viduriu savo kailiu pajusti galėjo ir tikrai atsimena „Žalgirio“ įžaidėjai.
Pirmajame susitikime Kaune galingo stoto „Anadolu Efes“ gynėjas vikriai gaudė tiek reaktyvinį Luką Lekavičių, tiek į gynybinę pelkę klampino stiprųjį Thomasą Walkupą.
Šį sezoną V.Micičius perima po 1,2 kamuolio, o tai yra 11 rezultatas tarp visų turnyro krepšininkų.
Platus įgūdžių arsenalas puolime
Nors serbas yra solidus gynyboje, bet jo stiprybės – puolime. Serbijos rinktinės aikštės generolas turi labai gerą krepšinio supratimą, kuris atsispindi situacijų skaityme, sprendimų priėmime ir aikštės matyme.
Šį sezoną V.Micičius žaidžia po 31 minutę, pelno po 14,1 taško, atkovoja po 2,6 kamuolio, atlieka po 5,7 rezultatyvaus perdavimo, klysta po 3,2 karto ir fiksuoja po 14,9 naudingumo balo.
Pagal rezultatyvius perdavimus serbas yra penktas žaidėjas Eurolygoje.
Jis pasižymi puikia kamuolio varymosi technika, kažkiek primenančia gatvės krepšinio stilių.
Didžiausia stiprybė ir pagrindinė užduotis – varžovų gynybos barikadų draskymas įsiveržus į baudos aikštelę, primenantis Atėnų „Panathinaikos“ žvaigždę Nicką Calathesą.
„Dėl savo didelio ūgio, puikaus kamuolio valdymo ir aikštės matymo į baudos aikštelę įnėręs V.Micičius tampa mirtinai pavojingu, – sakė E.Beržininkaitis. – Tai situacija, kurioje jis gali atakuoti krepšį pats, gali numesti kamuolį komandos draugams, o pastarieji, įvertinę situaciją, atlieka metimą arba toliau drasko priešininkų gynybines schemas prasiveržimais.“
Trumpai tariant, V.Micičiaus įėjimas į baudos aikštelę užsuka visą „Anadolu Efes“ puolimo mašiną.
Stambulo krepšininkai šį sezoną pirmauja Eurolygoje pagal puolimo reitingą per šimtą atakų (vid. 122,3), skirtumas tarp puolimo ir gynybos reitingų – didžiausias tarp turnyro ekipų (vid. 13,7).
E.Atamano auklėtiniai pirmauja pagal tritaškių (vid. 41,5 proc.) ir pataikymą iš žaidimo (vid. 50,3). Dvitaškių realizacija lygoje – antra, siekianti 56,9 proc.
Didelę reikšmę tam turi siautėjantis Sh.Larkinas, bet stipriai prisideda ir viską kontroliuojantis dispečeris iš Serbijos.
„V.Micičius labai stiprus yra einant į dešinę pusę, tačiau nereikėtų aklai atverti koridoriaus kairėje. Buvęs žalgirietis tuo pasinaudoja ir meta taškus. Jei prieš V.Micičių yra didelis žmogus, jis į kairę pusę gali eiti iki pat krepšio, jei žemesnis – jis įprastai sustoja pusiaukelėje, šokdina varžovą ir bando provokuoti pražangą, nepavykus to padaryti – nusimeta kamuolį ir vėl bando jį priimti“, – dėstė E.Beržininkaitis.
Ekipos bando V.Micičių stumti į kairę, o turėdamas laisvą koridorių jis nevengia tuo pasinaudoti, bet faktas tas, jog „Anadolu Efes“ gynėjo efektyvumas yra daug didesnis einant į dešinę pusę – tiek užbaigiant atakas taškais, tiek skirstant kamuolius.
Didelis ūgis ir stiprus bei gerai valdomas kūnas leidžia V.Micičiui arčiau krepšio žaisti nugara, ką dažnai matydavome „Žalgiryje“, tačiau „Anadolu Efes“ ekipoje šis ginklas išnaudojamas yra retai.
„Žiūrėdavome pagal situaciją, kas dengdavo V.Micičių. Jei matydavome, kad galime pasinaudoti, tai jis turėdavo progų sužaisti nugara baudos aikštelėje“, – sakė Kauno komandos skautas.
Stambule specialių derinių ar kombinacijų tam nėra. Kartais V.Micičius atsivaręs kamuolį parodo komandos draugams, jog jie išplėstų aikštelę, leisdami įžaidėjui žaisti nugara prieš mažesnį varžovą. Bet tai būna labai retai.
Vieta tobulėjimui?
Metimas yra minkštas ir tvarkingas, tačiau trūksta stabilumo atakuojant po driblingo. Bendri pataikymo procentai yra labai geri – tikslą pasiekia 54,9 proc. dvitaškių, 38,7 proc. tritaškių ir 94,1 proc. baudų.
„Iš vidutinio nuotolio V.Micičius po driblingo pataiko neblogai, bet iš tritaškio – šiek tiek trūksta stabilumo“, – sakė E.Beržininkaitis.
V.Micičius prie Šaro neturėjo galimybių ir laisvės atakuoti krepšį tokiu būdu. Jis apsiribodavo metimais iš statinės padėties.
E.Atamanas uždegė jam žalią šviesą mėtyti ir atšokus nuo varžovo ties tritaškio linija, taip susikuriant erdvę nuo tiesioginio oponento. Tuo įsitikinti sirgaliai galėjo ir pirmojo rato rungtynėse Kaune.
„Žalgirio“ laukia Š.Jasikevičiaus subrandintas, Stambule atsiskleidęs, bet visiško potencialo dar neparodantis atletas.
Serbas turi daugybę pliusų ir labai mažai minusų. Asmens tapatybės dokumente 26-erių metų amžių atspindintis skaičius leidžia tikėtis, jog krepšininko žaidimo lygis dar augs.
V.Micičiaus perspektyvos labai didelės, o nuojauta sako, jog karjeros vingis artėjančią vasarą buvusį žalgirietį palydės į stipriausią planetos lygą.
