| Ketvirtadienis | Eurolyga | „Panathinaikos“ – „Žalgiris“ | 21:15 | Atėnai |
Atėnus nuo Kauno skiria beveik du tūkstančiai kilometrų, tačiau L.Lekavičius nenutolo nuo „Žalgirio“ ir Lietuvos krepšinio.
23-ejų lietuvio dienotvarkėje – beveik vien krepšinis. Jeigu nežaidžia rungtynių ar nesitreniruoja, tai Lukas dažnai mielai leidžia vakarus prie televizoriaus ekrano, kuriame, be abejo, rodo mėgstamiausią jo žaidimą.
Tad L.Lekavičius mato ir „Žalgirio“ fenomeną Eurolygoje, ir Ballų cirką Prienuose.
Pats pasirodęs didžiojoje krepšinio scenoje L.Lekavičius Atėnuose turi būti kantrus. „Žalgirio“ sirgalių meilę užsitarnavęs gynėjas po truputį pratinasi prie sudėtingų Xavi Pascualio reikalavimų.
Prieš sezoną nebūčiau pasakęs, kad „Žalgiris“ bus taip aukštai. Bet nežinau...
Neparanki lietuviui gynyba, kai katalonas mėgsta žaidžiant du prieš du keisti gynėjus su aukštaūgiais, riboja mažylio minučių skaičių iki 13,5 Eurolygoje. Riboja ir komandos draugas Nickas Calathesas, žaidžiantis karjeros sezoną Eurolygoje. Šis įžaidėjas yra vienas iš penkių naudingiausių turnyro krepšininkų.
Luko 4,4 taško ir 5 naudingumo balų vidurkis jūsų neapakins, tačiau žaidėjas ramus. Kaip ir „Panathinaikos“ atstovai. 24sek žiniomis, Graikijos klubo treneriai patenkinti L.Lekavičiaus darbo etika, indėliu nuo suolo ir rodomu charakteriu.
Štai ir prieš susitikimą su Lietuvos žiniasklaida L.Lekavičius po treniruotės dar turėjo papildomas 10 minučių pratybas.
Rezultato visi laukia ateityje.
Plačiau apie įpusėjusį L.Lekavičiaus sezoną – 24sek interviu iš Atėnų.
– Lukai, kaip sezonas? Kokie įspūdžiai?
– Įspūdžiai geri. Sekasi gerai. Komandai gerai. Pačiam neblogai. Viskas gerai!
– Trejoms rungtynėms buvote paaukštintas į starto penketą, kai traumą buvo patyręs pagrindinis atakų dirigentas Nickas Calathesas. Jūsų akimis, kaip pavyko pasinaudoti ta galimybe?
– Jaučiau pasitikėjimą, nes žinojau, kad rungtyniausiu bent 20 minučių. Išėjau pasitikintis, pataikiau kelis laisvus metimus. Pasijaučiau laisviau.
– Ką galvojate apie „Žalgirio“ pasirodymą šį sezoną? Ar stebina tai, kad turite po tiek pat pergalių?
– Prieš sezoną nebūčiau pasakęs, kad „Žalgiris“ bus taip aukštai. Bet nežinau... Kažkiek nustebino, tačiau kai pamačiau žalgiriečių žaidimą... Jie žaidžia labai gerai. Tai didelis trenerio nuopelnas.
Jaučiasi trenerio disciplina, sistema. Aišku, gal dar ne visi ją perpratę, bet stengiasi tą padaryti. Dėl to „Žalgiris“ žaidžia taip gerai.
– Dažnai dalijatės instagramo istorijomis, kad žiūrite krepšinio rungtynes. Ar matėte visas „Žalgirio“ rungtynes Eurolygoje?
– Kiek galiu, tiek žiūriu. Jei turiu galimybę, stebiu visas rungtynes.
– Ar teko stebėti Ballų pasirodymą Lietuvoje ir ką iš viso galvojate apie šią istoriją?
– Prienams gerai, turbūt, nežinau. Rėmėjai, taip toliau. Tačiau tas krepšinis ten... Nesąmonė visiška.
– Lukai, ar rungtynėse Kaune buvo sunku tvardyti jaudulį? Ar mačas Atėnuose jau bus kitoks?
– Šįkart bus ramiau, žaisime namie. Aišku, Kaune rungtynės buvo įdomios. Keistas jausmas buvo. Dabar bus kažkas panašaus, žaisiu prieš savo draugus.
Bet nieko. Reikės pergalės. Reikia galvoti apie krepšinį.
– Xavi Pascualis garsėja sudėtingomis žaidimo schemomis. Ar pavyko jau jas perprasti?
– Taip, reikėjo turbūt pusės sezono. Dar iki galo visko neperpratau – tiek visko daug. Bet dabar komandoje jaučiuosi geriau. Turime labai daug derinių, paruošiame vis kažką naujo kiekvienam mačui. Bet jaučiuosi vis geriau.
– Treneris labai mėgsta gynybą keičiantis gynėjams su centrais. Kaip bandote pritapti prie nelabai parankios jums sistemos?
– Treneris naudoja tokią sistemą, nes turime mobilius aukštaūgius. Bet tai labiau jo darbas įvesti mane į tą gynybą. Kai būnu aikštėje, stengiamės mažiau keistis. Visaip bandome.
Su visa pagarba „Žalgirio“ sirgaliams, bet čia buvo kažkas nerealaus...
– O ko treneris prašo puolime?
– Treneris prašo būti agresyviam. Nieko naujo. Jeigu laisvas – turiu mesti. Ir tiek.
– Kaip jums Atėnai?
– Gyvenimas čia tikrai geras, bet didelių pokyčių nepasijautė. Geras oras, maistas. Viskas gerai.
– O ar sirgaliai iš tikrųjų tokie aistringi, kaip kalbama?
– Jie neįtikėtini. Ką mačiau rungtynėse su CSKA, gyvenime nesu matęs nieko panašaus. Su visa pagarba „Žalgirio“ sirgaliams, bet čia buvo kažkas nerealaus...
Buvo pilna salė, 20 tūkstančių žiūrovų, visi dainuoja. Ne kaip „Žalgirio“ arenoje – grupelė. Čia visi sirgaliai išprotėję dėl krepšinio.
– Kas lemia, kad „Panathinaikos“ taip gerai žaidžia namie ir taip nestabiliai išvykoje?
– Turbūt tie sirgaliai ir lemia. Turime tikrai gerus sirgalius. Nežinau, gal būname labiau susikoncentravę. O išvykoje reikia tikrai gerinti žaidimą, nes ten neatrodome gerai.
Jei su kažkuo kalbu Atėnuose, tai visi prisimena Šarą. Jis čia vis dar žvaigždė.
– Kokio pasitikimo čia, Atėnuose, gali laukti Šarūnas Jasikevičius? Ką vietiniai kalba apie Šarą?
– Dabar jie klausinėja apie Šarą mažiau. Sezono pradžioje klausinėdavo. Bet visi jį pažįsta. Jei su kažkuo kalbu Atėnuose, tai visi prisimena Šarą. Jis čia vis dar žvaigždė.
– Pastaruoju metu į antraštes patenka Atėnų klubo savininkas Dimitris Giannakopoulas, garsėjantis skambiais pareiškimais. Ar jis nesikiša į komandos žaidimo procesą?
– Niekas apie tai nekalba. Mažai kalbame apie prezidentą.
Būna, ateina į rūbinę ir pasveikina su pergale. Jis visada stebi mūsų rungtynes. Bet tik tiek.
– Pirmadienį turėjote dviejų pratęsimų trilerį Graikijos lygoje. Ar tai galėjo paveikti komandos jėgų rezervus prieš dvikovą su žalgiriečiais? Gal sėkmingas jūsų pasirodymas įpūs daugiau pasitikėjimo prieš ketvirtadienio dvikovą?
– Visada gerai daugiau žaisti, kai ypač Eurolygoje žaidžiu mažiau. Aišku, tai pakelia pasitikėjimą. Tikiuosi, rytoj viskas bus gerai.
Nemanau, kad du pratęsimai turės įtakos mūsų žaidimui su žalgiriečiais. Esame profesionalai. Aišku, mūsų rotacija nedidelė ir tie pratęsimai ne į naudą. Tačiau atrasime jėgų.
– Kiek sumažėja „Žalgirio“ šansai laimėti Atėnuose be Pauliaus Jankūno?
– Aišku, jis svarbus žaidėjas. Jo netektis tikrai atsilieps. Bet nežinau... Visaip būna. Kartais, kai iškrenta žmogus, pasistengia kiti ir būna net geriau. Mums bus tikrai sunku – su Jankūnu ar be jo.
