„Milaknis yra žaidėjas, kuriam šiandien komanda rūpi labiausiai, – paklaustas, kodėl šįkart įtraukė snaiperį vietoj Edgaro Ulanovo į starto penketą, pareiškė Š.Jasikevičius. – Mes tai pamatėme ne Stambule (trečiadienį ten „Žalgiris“ įveikė „Anadolu Efes“), bet per LKL rungtynes. Daug nepasakosiu, bet šiandien atrodo, kad Milakniui rūpi labiausiai.
Tai ir pasakiau komandai. Žaisime su žaidėjais, kurie pasirengę mirti už Kauno „Žalgirį“.
Penktadienį starto penkete mačą su „Fenerbahče“ pradėjęs A.Milaknis tikrai žaidė su dviguba energija.
32 metų lengvasis puolėjas jau pirmuoju metimu parodė, kad nusiteikęs papokštauti penktadienio vakarą „Žalgirio“ arenoje. Pirmasis tritaškis buvo toks neįprastas snaiperiui, pašokdinus varžovą, pranėrus pro jį ir griūnant į priekį.
Tuoj pat sekė kirtimas prie krepšio ir dvitaškis iš arti, o pirmą kėlinį Milas uždarė tritaškiu paskutinę ketvirčiui skirtą sekundę.
Atsikvėpęs po dviejų kėlinių jis sulaukė savo šanso ir iššovė firminį tritaškį, išnėręs iš po užtvaros.
Dar vienas A.Milaknio tritaškis atgaivino viltį likus trims minutėms, kai „Fenerbahče“ jau buvo pradėjusi tolti.
Vienas vyriausių Kauno klubo žaidėjų taškėsi iš paskutiniųjų, griuvęs dėl kamuolio ir vos neatsisėdęs vienam žiūrovų ant kelių.
Tačiau galiausiai A.Milaknio 14 taškų ir kitų „Žalgirio“ ginklų buvo per mažai – Kauno klubas 75:82 krito prieš komandą, kuriai praėjusią gegužę nusileido ir Eurolygos finalo ketvirto Belgrade pusfinalyje.
„Šiek tiek pritrūko iki laimingos pabaigos, – atsiduso A.Milaknis. – Rungtynes pradėjome gera energija, bet paskui kažkur pametėme galvas, varžovai pradėjo keistis. Ir praėjusiais metais būdavo atvejų, kai neišnaudodavome tų mikrodvikovų.“
– Artūrai, ar trys kėliniai buvo tokie, kaip reikėtų žaisti prieš geriausias Eurolygos komandas?
– Galima ieškoti pozityvumo, bet pergalės nėra. Dėl to labiausiai gaila.
Iš kitos pusės, tokios rungtynės duos ir kitiems žaidėjams daugiau pasitikėjimo, ir mums – kaip komandai.
– Kuo ypatingas Kostas Sloukas, pelnęs 20 taškų?
– Jų žaidimas daugiausiai aplink jį ir sukasi. Iš pradžių kiek rizikavome, buvo keista, kad žmogus žaidė 38 minutes ir nepavargo – vis tiek sumetė savo metimus.
Bet rizikuoti turėjome, nes jų komandoje visi dvylika žaidėjų yra geri.
– Ar mačo pabaigoje buvo kuris nors kertinis momentas, pavyzdžiui, A.White'o pramestas dvitaškis, kai jau teko susitaikyti su pralaimėjimu?
– Buvo daug tokių momentų, ne tik puolime, bet ir gynyboje. Ir aš praleidau vieną iš po krepšio, ir kažkur neprasižengėme ir gavome tritaškį.
– Tai buvo sudėtinga savaitė, kuri prasidėjo dar sekmadienį vėlyvu ir ilgu komandos susirinkimu, paskui sekė pergalė Stambule ir karantinas prieš mačą su „Fenerbahče“. Kaip visa tai veikė komandą?
– Nieko naujo. Jau antri metai, kai per dvigubą savaitę (kai žaidžiamos dvejos Eurolygos rungtynės), stengiamės pabūti viešbutyje. Tada labiau žiūrime ir tai, ką valgome, ir gauname daugiau poilsio, kai nesi namie.
– Šios rungtynės buvo ir apie du treneris – Ž.Obradovičių ir Š.Jasikevičių. Kiek jus veikia trenerių kova?
– Nėra asmeniškumų. Gal po rungtynių jie pajuokauja, patraukia per dantį, bet mums – žaidėjams – tai buvo dar vienas mačas ir dar viena proga pilnoje arenoje pademonstruoti krepšinį ir pabandyti iškovoti pergalę.
– Ar prisiminėte, kad tai Pauliaus Jankūno 300-asis mačas Eurolygoje?
– Kažkur sklandė ta naujiena (A.Milaknis ėmė dairytis į greta tyliai sėdėjusį komandos kapitoną).
Žinoma, dideli sveikinimai Pauliui. Tokį skaičių ne kiekvienas pasiekia ir kitas turbūt negreitai pasieks.
Džiugu dėl Pauliaus ir linkime sulaukti dar didesnių jubiliejų.
– N.Woltersas pelnė 23 taškus ir sužaidė dar vienas rezultatyvias rungtynes Eurolygoje. Ar jus nustebino komandos draugo toks startas?
– Nemanau. Matėme ir per treniruotes jo potencialą. Jis turi savo bagaže savų krepšinio elementų, kuriuos puikiai išnaudoja. Treneris pabrėžia, kokias stiprybes jis turi, o mūsų kelyje buvusių komandų gynyba veikė taip, kad tiko atakuotii N.Woltersui. Reikia tuo džiaugtis ir tikėtis, kad atsirastų daugiau tokių, kaip jis.
