Pastaruoju metu Š.Marčiulionis nedaug laiko praleidžia Lietuvoje ir krepšinio jo gyvenime yra mažiau nei tais laikais, kai jis pats žaidė NBA bei Lietuvos rinktinėje, kūrė Lietuvos krepšinio ir Šiaurės Europos krepšinio lygas bei veikė FIBA Europe struktūroje – tais laikais dabartinis FIBA generalinis sekretorius Patrickas Baumannas kaitindavosi svečiuose pas Š.Marčiulionį pirtyje.
Bet, dalydamas metus į etapus San Fransiske (JAV), Marbeljoje (Ispanija) ir Lietuvoje, 53 metų buvęs krepšininkas seka įvairius krepšinio įvykius.
– Šarūnai, kaip iš šalies vertinate padėtį Europos krepšinyje, kuriame FIBA ir Eurolyga vis dar neranda bendro sutarimo dėl „langų“ – 2019 m. pasaulio čempionato atrankos rungtynių, kurios dėl nesuderinto tvarkaraščio šį mėnesį prasidės be NBA ir Eurolygos krepšininkų?
– NBA ir Eurolygos žaidėjai vis tiek nori būti vadinamaisiais „mini didvyriais“ namie. Mažų šalių žmonių patriotizmas ypač didelis. Toks jausmas buvo, yra ir turi būti.
Tačiau, jei kažkas už tave iškovoja teisę žaisti pasaulio čempionatą, kyla dvejopas jausmas. Įsivaizduokite: aš žaidžiu NBA, negaliu atvykti į rinktinę, ir kažkas už mane iškovoja tą bilietą. Nors jis laimėjo, jo nebus komandoje, nes aš užimsiu jo vietą? Keistas psichologinis momentas.
– NBA žaidėjai galės rungtyniauti per „langus“, kurie vyks birželio mėnesį.
– Tai irgi nelabai teisinga. Tie, kurie nepateks į NBA atkrintamąsias kovas, sezoną baigs balandžio viduryje. Kiti žais toliau.
Geriausia būtų, jei visi žaistų po sezono, pavyzdžiui, birželio pabaigoje.
Man didžiausia vagystė yra pradingę Europos čempionatai.
Svarbu, kad rungtynių nebūtų daugiau nei trejos per savaitę – kitaip tai jau sveikatos alinimas.
Man didžiausia vagystė yra pradingę Europos čempionatai. Dabar jie vyks ne kas dvejus metus, o kas ketverius. O jei dar, neduok Dieve, nepatektume į olimpines žaidynes...
– Ar Lietuvos krepšinio federacija šiuo atveju elgiasi tinkamai? Arvydas Sabonis lyg ir nepritaria „langų“ sistemai, tačiau garsiai apie tai nekalba, o viešai prisidėjo prie bendro Eurolygos pasmerkimo, kad ji nekeičia savo tvarkaraščio.
– Aš to komentuoti negaliu, nes viskas atsisuks prieš mane, kad ir ką bepasakyčiau (juokiasi)...
Tačiau manau, kad dabar federacijai bus sunkiau susirinkti pajamų – mažiau rinktinės kontrolinių rungtynių, mažiau parduotų bilietų, mažiau reklamos sandorių – bus sunkiau susirinkti pinigų.
– Šalies krepšinyje pastaruoju metu karščiausi įvykiai buvo Vilniuje. Kaip iš šalies atrodė „Lietuvos ryto“ vadovų manevrai – buvęs prezidentas Antanas Guoga užsipuolė klubo direktorių Darių Gudelį, o galiausiai pats pasitraukė.
– Išmintingi vyrai turėjo išsiaiškinti tarpusavyje, kabinete ar duše, o ne viešai. Jie turėjo gerų ketinimų ir bandė gražiai viską padaryti, bet patys viską nuplovė. Pokerio partijoje įkaitu tapo visas Vilnius.
Pokerio partijoje įkaitu tapo visas Vilnius.
Aišku, galiausiai viską lems komandos rezultatai. Visada svarbiausia yra pergalės. Antra, reikia grąžinti žmones į tribūnas. Jei bilietų kaina 3–4 eurai už rungtynes, tai veikiausiai sunkiai pasiteisins, ir nuostoliai guls ant savivaldybės pečių.
Aš manau, kad Vilnius turi potencialą, bet visos intrigos apsunkino padėtį. Tik A.Guogai šie skandalai atsipirko. Akivaizdu, kad jis turėjo ne komercinių tikslų, nes krepšinyje tai vargiai pasiekiama. Viskas buvo daroma dėl politikos ir įtakos.
– Ką su šia komanda gali pasiekti ją treniruojantis jūsų buvęs bendražygis Lietuvos rinktinėje Rimas Kurtinaitis?
– Jam reikėtų laiko. Vis dėlto visi žaidėjai surinkti iš įvairiausių klubų, įvairių pasaulio kampų – sunku nuspėti, kaip jie išpildys trenerio reikalavimus. Legionieriai yra svarbi dalis, bet dauguma jų atvyko į Lietuvą iš Pietų valstybių. Ateis sausis, vasaris, jiems gali užeiti sunkumų antrojoje sezono dalyje, kai kyla noras grįžti namo. Įdirbis gali pražūti, kai ateis svarbiausios rungtynės.
– Kokia, jūsų akimis, atrodo dabartinė Lietuvos krepšinio lyga, kurią pats įkūrėte ir kuriai vadovavote daug metų?
– Lūkesčiai susideda į infrastruktūrą, į krepšinio bazes. Aš tikrai negalvojau, kad susidarys tokia kieta konkurencija. Tai nuostabu lygai, dabar yra produktas, kurį gali parduoti, nes krepšinis dabar yra įdomus. Prieš penkerius metus man tikrai būtų gaila laiko stebėti rungtynes tarp „Pieno žvaigždžių“ ir „Lietkabelio“. Dabar žiūriu, nes įdomu.
Pagal lietuvišką lygį padaryta tikrai daug. Duok Dieve, kad klubai toliau kurtų reginį žmonėms. Kad žiūrovai už bilieto kainą gautų šou ir reginį.
Prieš 5 metus man būtų gaila laiko stebėti rungtynes tarp „Pieno žvaigždžių“ ir „Lietkabelio“. Dabar žiūriu, nes įdomu.
– Ar Kauno „Žalgiriui“ šį sezoną gali kas nors mesti iššūkį Lietuvoje?
– Aš manau, kad dauguma komandų negaišta laiko kaunantis su „Žalgiriu“, bet keli klubai turi ambicijų pasigrumti. Visi yra mirtingi. Pasitaiko traumų, o antrojoje sezono pusėje viskas išryškės.
– Ką „Žalgiris“ pajėgus nuveikti Eurolygoje?
– Jei „Žalgiris“ išsilaikys viduryje lentelės, tai bus didelis laimėjimas. Namie „žalgiriečiai“ tikrai gali bet ką nugalėti, o tai teikia žmonėms emocijas, šventę.
Žaidimas, atsidavimas – viskas yra. Tai – geras krepšinis.
– Ar sekate NBA kovas? Jūsų buvęs klubas „Golden State Warriors“ sunkiai pradėjo pirmenybes, bet vis tiek laikomas favoritu laimėti čempionų žiedus.
– Manau, kad bus tokių komandų, kurios „pagadins“ jiems kraujo. Aršiausi priešininkai „pasiremontavo“ sudėtis, sustiprino silpnesnes pozicijas. „Warriors“ bus labai sudėtinga ir nenustebčiau, jei Vakaruose jie nebūtų pirmi. Auksas jiems jau yra išragautas. Jie talentingi, bet kiti dabar turi dar daugiau motyvacijos.
– Jonas Valančiūnas ir visa „Toronto Raptors“ komanda atrodo pasikeitę – daugiau komandinio krepšinio, žaidimas ne vien apie Kyle'ą Lowry ir DeMarą DeRozaną. Koks jūsų įspūdis?
– Tie du vyrai jau turi dideles sutartis. Jiems ramiau, dabar gali žaisti komandinį krepšinį (juokiasi).
Jei „Raptors“ žais komandinį krepšinį, Jonas įsipaišys. Jis tikrai moka žaisti komandai. Jei gaus kamuolių, bus ir rezultatas.
– Ar Domanto Sabonio startas „Indiana Pacers“ gretose nustebino?
– Jis jau priverčia varžovus gerbti save. Pirmieji metai būna labiau bandomieji – naujokai tai žaidžia, tai nežaidžia, nors Domantas neturėjo skųstis – „Oklahoma City Thunder“ jis irgi gaudavo pakankamai minučių.
Jis sugeba įnešti energijos į aikštę, suteikti reikalingo darbingumo. Moka gerai įsilieti į žaidimą nuo atsarginių suolo. Jis išsiskiria darbštumu.
– Mindaugas Kuzminskas paliktas „New York Knicks“ užribyje. Ko jis gali tikėtis šį sezoną Niujorke?
– Trauma prieš sezoną buvo labai ne laiku. Koją gali atstatyti, bet galvą – sunkiau. Jam dabar svarbiausia būtų trenerio pasitikėjimas ir stabilios žaidimo minutės, bet to nėra.
Labai svarbu būtų gauti žaidimo minutes, kurios nesikeistų, net jei Mindaugo žaidimas banguos. Jam reikia būti kantriam, bet to neužteks – kantrus turės būti ir treneris. Tai paprasti žemiški dalykai, bet jie labai svarbūs.
– Lietuvos rinktinė šį mėnesį pradės pasaulio čempionato atrankos varžybas, kurių pirmajame etape žais su Kosovu, Lenkija ir Vengrija.
– Labai įdomu, kaip komanda atrodys be pagrindinių žaidėjų. Nebus pagrindinių žaidėjų ir jėgos tikrai apsilygins. Reikės pasitempti, bet labiausiai neramu dėl įžaidėjo. Jei Eurolygos klubai neišleis Manto Kalniečio ir Luko Lekavičiaus, kas bus įžaidėjai?
Man taip norisi, kad Lietuvos krepšinio vardas liktų aukštai, bet šiuo atveju nepelnytai esame numesti į mėsmalę. Blaškytis po Europą antrąja sudėtimi – taip neturėtų būti.
