Katey buvo pirmas žmogus, su kuriuo Kevinas pasidžiaugė kol kas didžiausia savo profesionalo karjeros pergale.
„Žalgiris“ nukovė „Olympiakos“ ir pateko į Eurolygos finalo ketvertą, o būtent K.Pangosą Šarūnas Jasikevičius įvardijo kaip šios Kauno komandos lyderį.
Tai vienas pirmųjų Šaro į „Žalgirį“ atvestų talentų, kai jis pagal savo viziją ėmė formuoti komandą 2016-aisiais. Pernai bent trys tokie Š.Jasikevičiaus nusižiūrėti žaidėjai pakėlė sparnus į turtingas Eurolygos komandas: Leo Westermannas į Maskvos CSKA, Lukas Lekavičius – į Atėnų „Panathinaikos“, o Brockas Motumas – Stambulo „Anadolu Efes“.
Tačiau K.Pangosas yra didžiausias Šaro atradimas, už kurį 2016-ųjų vasarą „Žalgiris“ netgi nepagailėjo išpirkos Las Palmaso „Gran Canaria“ ekipai.
Buvo verta, nors pradžia buvo sunki. Praėjusį sezoną gaudamas pasireikšti po 21 minutę K.Pangosas Eurolygoje rinko 8,7 taško (28,4 proc. dvit.), 3,2 rezultatyvaus perdavimo (1,5 kl.) ir 7,3 naudingumo balo.
„Žalgirio“ įžaidėjas sulaukė kritikos už nepatikimą vadovavimą komandai, tad Šarūnui Jasikevičiui keliskart teko užstoti savo auklėtinį spaudos konferencijose. Jis K.Pangoso potenciale matė tai, ko nematė skeptikai ir galbūt net didžiausi optimistai.
Ir štai, K.Pangosas žaibiškai tapo žmogumi, kurį Eurolygos specialistai dabar regi antroje simbolinėje turnyro rinktinėje. Kai kurie – netgi NBA.
Užtikrinčiau vadovaudamas komandai, dabar K.Pangosas Eurolygoje rungtyniauja po 28 minutes, įmeta 12,7 taško (47,7 proc. dvit., 47,1 proc. trit.), atkovoja 2,7 kamuolio, atlieka po 6 rezultatyvius perdavimus (2,5 kl.) ir su 14,1 naudingumo balo yra vienas geriausių visoje Eurolygoje.
Tokį rezultatą davė K.Pangoso profesionalumas ir atsidavimas darbui. Net ir per laisvadienius „Žalgirio“ arenoje buvo galima sutikti 25 metų krepšininką uoliai mėtantį treniruočių salėje.
Iš pažiūros ramus „Žalgirio“ aikštės generolas sužvėrėja lemiamomis akimirkomis.
Ketvirtajame kėlinyje K.Pangosas dažnai svaido taiklius tritaškius, o jeigu neatakuoja pats, tai arba pakabina parašiutą virš lanko Aaronui White'ui, arba į pikenpopą išveda beveik neprametantį Paulių Jankūną.
Kaip tikras lyderis, K.Pangosas svarbiausiu metu priima geriausią sprendimą, o „Žalgiris“ skina to vaisius.
Už nepilnus 300 tūkstančių „Žalgiryje“ žaidžiantis legionierius savo vertę per tuos dvejus metus pakėlė galbūt daugiau nei tris kartus.
Tai vertingiausias ir labiausiai Š.Jasikevičiaus globotas „Žalgirio“ deimantas. Prieš Eurolygos finalo ketvertą – 24sek pokalbis su K.Pangosu.
Jis, kaip koks 1999-ųjų Tyusas Edney, pasirengęs nuvesti „Žalgirį“ iki čempionų sosto.
Supratau, kad savo karjeroje negaliu turėti laisvadienių. Tik taip galiu ką nors pasiekti.
– Kevinai, kas dėjosi jūsų galvoje patekus į finalo ketvertą?
– Buvo daug emocijų. Neįtikėtinas jausmas. Žinau, kad tai buvo labai jaudinanti akimirka visam miestui, sirgaliams, komandai.
Mes esame jaunų žaidėjų ir veteranų, kurie dar nežaidė finalo ketverte, komanda. Tai milžiniškas pasiekimas organizacijai.
– Su kuo pasidžiaugėte pergale pirmiausiai?
– Su sužadėtine. Tai buvo neįtikėtina. Iškart po to susisiekiau su tėvais. Tai didžiulis pasiekimas. Ypač taip anksti mano karjeroje.
– Atvykote į „Žalgirį“ prieš dvejus metus, kai klubas buvo priskiriamas prie visiškų Eurolygos autsaiderių su 14–16 vietos prognozėmis. Su kokiomis mintimis atvykote į Kauną?
– Tiesiog norėjau žaisti aukščiausiame lygyje. Žinojau, kad gausiu galimybę kautis prieš geriausias komandas ir taip tobulėsiu.
Nežinojau daug apie „Žalgirio“ istoriją. Bet kai tik atvykau, greitai viską supratau. Smagu su šia komanda pasiekti finalo ketvertą. Tikėkimės, pasieksime dar daugiau.
– „Žalgirio“ rūbinėje atradote jos senbuvius Paulių Jankūną, Artūrą Milaknį, Edgarą Ulanovą. Kas paliko didžiausią įspūdį?
– Visi žaidėjai čia yra tikri profesionalai. Tai mane maloniai nustebino. Jie kasdien ateina treniruotis, jų požiūris labai rimtas.
Toks vyrukas kaip Yankee (Paulius Jankūnas. – aut. past.) padarė neįtikėtiną karjerą. Jam pasiekti finalo ketvertą... Aš toks laimingas dėl jo.
Gera turėti tokius komandos draugus. Tai šaunūs vyrukai. Dirbti su jais vienas malonumas.
– Per tuos dvejus metus užmezgėte puikų tarpusavio ryšį su Šarūnu Jasikevičiumi. Nuo ko viskas prasidėjo ir kaip tie santykiai vystėsi per tuos du sezonus?
– Taip, viskas prasidėjo, kai jis man paskambino. Pakalbėjome. Jis pasakė, kad nori, jog būčiau svarbia komandos dalimi.
O dveji metai buvo puikūs. Praėjęs sezonas buvo kaip karuselės – žaidžiau banguotai. Tai tikrai nebuvo pats maloniausias laikas.
Bet manau, kad per tuos bangavimus išmokau daug. Treneris mane vis stūmė į priekį. Jis spaudė mane kiekvieną dieną. Jo lūkesčiai buvo tikrai dideli.
Bet aš jam dėkingas, nes jis mane motyvavo dirbti negailint savęs kiekvieną dieną.
Jis iki šiol mane stumia. Kaip žaidėjas, to tik ir tetrokšti.
NBA ir Eurolygos lygio skirtumas nėra toks didelis. Čia žaisti nelengva.
– Ko išmokė Šaras?
– Manau, kad pirmiausia – požiūrio į žaidimą. Kai kuriems atrodo, kad krepšinis tėra driblingas, metimas ir perdavimas. Bet yra daugiau dalykų.
Kai pradėjau su juo dirbti, išmokau dar daugiau.
Supratau, kad savo karjeroje negaliu turėti laisvadienių. Tik taip galiu ką nors pasiekti.
Treneris mane išmokė daug ko. Noriu išmokti dar daugiau.
– Šarūnui Jasikevičiui didžiulį įspūdį paliko jūsų darbštumas. Jūsų tėtis yra krepšinio treneris. Ar tai jis jums įdiegė tokį įprotį?
– Taip, mano tėtis yra treneris. Abu mano tėvai buvo sportininkai.
Mano šeima nuo mažų dienų mokė, koks naudingas yra sunkus darbas. Net ir paprasčiausiais įpročiais, sportuojant aplink namą.
Šeima mane išmokė, kad kiek dirbsi, tiek ir gausi.
– Ar tiesa, kad žaidėjai iš Šiaurės Amerikos nekreipia dėmesio į Europos autoritetus, nes paprasčiausiai taip gerai nežino mūsų krepšinio istorijos. Ir tai leidžia jiems drąsiai žengti į aikštę neabejojant, kad jie gali įveikti bet kurį priešininką ir komandą?
– Nepasakyčiau, kad mums nerūpi, bet Šiaurės Amerikoje žmonės nesupranta, koks stiprus yra Europos krepšinis ir kokios tai geros komandos.
Pamenu, Kanadoje žiūrėjau keletą Eurolygos finalo ketverto rungtynių. Susidariau įspūdį, bet iki galo nesupratau, kokia ji stipri.
Tačiau per trejus metus Europoje dabar suprantu, kokie talentingi čia krepšininkai ir kokia didžiulė yra Eurolyga.
Tai neįtikėtina. Tokie klubai kaip CSKA, „Fenerbahče“, „Žalgiris“ ir „Barcelona“ turi tokią istoriją.
NBA ir Eurolygos lygio skirtumas nėra toks didelis. Čia žaisti nelengva.
– Dar prieš finalo ketvertą kalbėdamas apie „Žalgirio“ šansus šio sezono Eurolygoje ne sykį buvote užsiminęs, kad šiai komandai riba yra dangus. Ar tokios pat nuomonės laikotės ir finalo ketverte?
– Niekas nesikeičia – mūsų riba yra dangus. Mes labai norėjome gerai pradėti sezoną ir mums pavyko. Manau, turėjome puikų reguliarųjį sezoną. Patekę į ketvirtfinalį, kėlėme naujus tikslus. Dabar – vėl naujus.
Čia bus dar mažiau rungtynių. Mums reikia dviejų gerų rungtynių. Turime būti susitelkę, vieningi ir nekantraudami laukiame Eurolygos finalo ketverto.
Tiesiog turime atiduoti visas savo jėgas.
– Augote su NBA svajone. Kokioje NBA organizacijoje save matytumėte?
– Noriu žaisti organizacijoje, kuri nori laimėti. Aš visada noriu laimėti. Noriu padėti komandai pasiekti pergalių. Norėčiau patekti į komandą, kurioje galėčiau tobulėti, būti naudingas.
Taip ir su „Žalgiriu“. Čia visa tai gavau.
– Ar šiemet vyksite į NBA vasaros lygą Las Vegase kaip pernai?
– Nežinau. Dar nežinau, taip toli dar negalvojau. Vasaros lygoje yra sunku. Po sunkaus sezono Europoje norisi tik poilsio.
O dabar galvoju tik apie finalo ketvertą.
