Rokas Jokubaitis prieš mačą šypsojosi rodydamas naujai sudėtus priekinius dantis ir pozuodamas prie žymių ant parketo, kurias dantimis paliko voždamasis į parketą Eurolygos pusfinalyje.
Bet daug progų pademonstruoti naują šypseną Rokas neturėjo mažojo finalo metu.
Apatiškai rungtyniavusi „Barcelona“ nuo pirmųjų minučių paleido „Monaco“ į priekį, o komandai po dviejų kėlinių atsiliekant jau 16 taškų skirtumu neatlaikė ir kelių dešimčių Kaune dar likusių katalonų sirgalių nervai.
Švilpimu ir rankų gestais jie bandė prikelti savo palaikomos komandos žaidėjus bei priversti juos pademonstruoti pagarbą tiek sau, tiek į Kauną nukakusiems aistruoliams.
Bet noro katalonai nepademonstravo ir antroje mačo dalyje.
Nors Šarūno Jasikevičiaus vaikai Lukas ir Aila jau antrą kartą šio savaitgalio metu pagavo į tribūnas organizatorių laidomus marškinėlius, „Barcelona“ ekipai sučiupti toli pabėgusių varžovų nepavyko.
Antrą kartą per šį savaitgalį identišku rezultatu – 66:78 – pralaimėję katalonai Eurolygoje užėmė tik ketvirtą vietą.
Nesėkmingas finalo ketverto užbaigimas buvo ir Rokui Jokubaičiui – gynėjas prametė visus penkis metimus (0/3 dvit., 0/2 trit.), atliko 4 rezultatyvius perdavimus ir surinko -2 naudingumo balus.
„Antroje pusėje buvo truputį geriau. Pradžioje visur vėlavome, nebuvome pasiruošę žaisti, – apibendrino R.Jokubaitis. – Nesmagu užbaigti Eurolygos sezoną pralaimėjimu, bet yra kaip yra, dabar reikia nukreipti mintis į vietinį čempionatą.“
– Šiose rungtynėse daugiausiai lėmė noras ir kam ta trečia vieta labiau rūpi?
– Net nežinau. Visiems norisi laimėti paskutines rungtynes, kad ir kokia svarba būtų. „Monaco“ šiandien labiau norėjo, o mes neišėjome į šias rungtynes. Nesmagu, nesmagu.
– Pernai užėmėte trečią vietą, šiemet ketvirtą. Ar stipriai skiriasi jausmas po mažojo finalo?
– Nežinau. Tokia pati rungtynių svarba, bet praėjusiais metais labiau susikaupę žaidėme, rimčiau pažiūrėjome į rungtynes. Šiemet nesusikaupėme.
– Kiek po nesėkmingai pasibaigusios Eurolygos liko ambicijų laimėti Ispanijos čempionatą?
– Ambicijos kaip visada didelės. Kol kas dar nieko nepavyko laimėti šiame sezone, tad reikia ties tuo dirbti, užbaigti reguliarųjį sezoną. Pirmąją vietą reguliariajame sezone jau turime, tad reikia tuo pasinaudoti. Matysime, laukia sunkus mėnuo.
– Daug kalbama apie Šarūno Jasikevičiaus ateitį Barselonoje, kaip manai, ar jis liks klube?
– Niekas neaišku, sezonas dar nesibaigė. Žinau tiek pat, kiek ir jūs – neįsivaizduoju, kaip bus.
– Kiek tavo ateitis susijusi su Šarūno Jasikevičiaus likimu Barselonoje?
– Nemanau, kad susijusi. Mūsų situacija tokia pati, kokia buvo „Žalgiryje“. Jeigu jis ir paliks, aš dar turiu kontraktą. Matysime, krepšinyje niekas nežino.
– O ar norėtum, kad Šaras liktų „Barcelona“ klube?
– Iš savo pusės galiu pasakyti, kad tikrai norėčiau. Tobulėjimas, disciplina, visa kita tikrai su juo yra, man tai padeda. Norėčiau su juo dirbti toliau.
– Dabar tiesiai į oro uostą?
– Taip.
– Nesudomino Eurolygos finalas?
– Žinote, kaip yra. Labai sunku žiūrėti, praėjusiais metais finalo irgi nelabai stebėjau. Aukšto lygio krepšinis, manau, vis tiek žiūrėsim, bet jau iš oro uosto.
– Kaip įvertintum savo asmeninį sezoną Eurolygoje – kur patobulėjai, ko pritrūko?
– Galiu sakyti drąsiai, kad šis sezonas prastesnis negu buvo pernai. Praėjusiais metais be tokių bangavimų, šiemet vienu metu du mėnesius negalėjau nė vienų gerų rungtynių sužaisti. Tuo metu nuvyliau ir save, ir trenerį, ir sirgalius. Link sezono pabaigos jau buvo geriau, bet titulo neiškovojome, o tai lemia, kad sezonas nebuvo toks geras. Dabar liko dar mėnuo, per kurį galime sezoną paversti bent šiek tiek geresniu.
– Tuos bangavimus gal lėmė psichologija ir didesnis spaudimas?
– Gali būti. Anksčiau nebuvau susidūręs su tokiais dalykais, viskas eidavo palengva, bet dabar buvo momentas, kad iš viso niekas nesiseka. Prireikė laiko, kol susitvarkiau su galva.
