Žaliai balti priminė savo paties šešėlį – vietoj įprastos energijos, greičio bei tikslaus dalinimosi kamuoliu, penktadienio vakarą išvydome pasyvų, klaidose paskendusį bei primityvų jų žaidimą. Net 20 kartų puolime suklydę kauniečiai taip pat gavo net 5 blokus, kuomet gynyboje smarkiai kentėjo nuo vienos dažnai pasikartojusios situacijos. Bet apie viską iš eilės.
Klaidų gausa ir strigęs puolimas
20 „Žalgirio“ klaidų ir net 12 „Baskonia“ perimtų kamuolių, nepaisant to, kad baskai negarsėja savo žaidimu gynyboje – jų reitingas šioje aikštelės pusėje yra vos žemiau Eurolygos vidurkio. Tad kaip gi arenos šeimininkams pavyko pasiekti tokį rezultatą?
Čia susidėjo keli dalykai. Pirmasis – kauniečių budrumo stoka. Slystantys kamuoliai iš M.Grigonio rankų, M.Gebeno atkovotas kamuolys puolime, iškart atsidūręs P.Henry rankose, pozicinėje atakoje L.Lekavičiaus užminta šoninė linija, 4 prieš 2 greita ataka, pasibaigusi prarastu kamuoliu ir greitais varžovų taškais kitoje aikštelės pusėje. Ir tai net ne visi, o tik keturi ryškiausi tokių klaidų pavyzdžiai.
Ne mažesnės svarbos problema tapo lėtas arba prastas sprendimų priėmimas. Dėl to „Žalgiris“ ypač skaudžiai kentėjo po „Baskonia“ išsikeitimų 2 prieš 2 situacijose, kurių netrūko. Kas tampa vis įprastesniu vaizdu, kauniečiai daug dažniau tokiuose epizoduose bando žiūrėti ir perduoti kamuolį į baudos aikštelę, tačiau šiame mače to padaryti praktiškai nepavyko. Pavyzdžiui, Paulius Jankūnas užsidirbo net 2 pražangas puolime bandydamas kovoti dėl geresnės situacijos ir laukdamas perdavimo, kuris ateidavo gerokai per vėlai.
Būtent lėti perdavimai bei prastai pasirenkami jų kampai buvo didelė mačo problema bandant nubausti baskus už jų keitimosi taktiką. Kauno ekipos gynėjai centruojančiam aukštaūgiui duodavo per mažai laiko užsiimti poziciją ir vos po kelių akimirkų nusisukdavo nuo jų. Bėda ta, kad priešingai negu anksčiau, šiose rungtynėse patiems mažiukams užpulti sekėsi itin sunkiai. Kalbant apie šį aspektą, mintyse kaip mat iškyla trečiojo kėlinio epizodas, kuomet L.Lekavičius į po krepšiu poziciją bandantį užsiimti A.Rubitą žvilgteli vos sekundę, o vėliau jo paties bandymas atakuoti baigiasi sunkiu ir netaikliu metimu.
Galiausiai, dar viena vos 68 pelnytų taškų priežastimi tapo aikštelės šeimininkų ūgis. Šiame sezone dažnai kritikuojamas „Baskonia“ pasirinkimas ekipoje turėti net 3 vienodo tipažo gigantiškus vidurio puolėjus šį kartą pasiteisino. Žalgiriečiai buvo nubausti net penkiais blokais baudos aikštelėje, iš kurių 4 atliko I.Diopas. Keistai atrodė A.Rubito ir R.Jokubaičio tiesmukiški bandymai permesti 211 cm ūgio vidurio puolėją, kuriam tai buvo pirmieji šiame sezone blokuoti metimai. Šį aukštaūgių efektą puikiai iliustruoja ir šis pataikymo grafikas, kurį galite išvysti žemiau:
Situacija, kurios niekaip nepavyko sustabdyti
„Baskonia“, žinoma, naudojosi kauniečių klaidomis ir po jų surinko nemažą liūto dalį taškų – 23. Tačiau buvo ir dar viena situacija, po kurios žaliai baltiems itin dažnai teko traukti kamuolį iš po tinklelio.
Žalgiris prastai dengėsi sekdami varžovams iš paskos po užtvarų be kamuolio. Čia galime išskirti dvi šio žaidimo elemento kategorijas: pindown užtvaras, kuomet įžaidėjas viršuje su kamuoliu ir tokias pačias užtvaras, kuomet varžovai kamuolį laiko baudos aikštelės prieigose ir imituoja žaidimą nugara.
Pindown užtvarų metu, aukštaūgiai bando išleisti netoli galinės aikštelės linijos stovintį gynėją aukštyn. Problema kilo dėl to, kad kauniečių gynėjai visada užkliūdavo už jų ir suteikdavo savo varžovams pranašumą. Nematėme jokių top-lock veiksmų, kuriais oponentams net neleidžiama pasinaudoti užtvaromis, atsistojant tarp užtvaros ir dengiamo gynėjo. „Žalgiris“ praleisdavo baskus į priekį, o šie po užtvarų ne kildavo link tritaškio, bet sukdavosi į baudos aikštelę. Natūralu, kad tokiu atveju į pagalbą turi ateiti aukštaūgis, tačiau ir tai nebuvo išdirbta iki galo. „Baskonia“ gynėjai susikūrę pranašumą galėjo rinktis, kaip jį išnaudoti – mesti patiems ar atlikti perdavimą po krepšiu. Vienas iš ryškesnių pavyzdžių – pirmoji trečiojo kėlinio ataka, kuomet nuo M.Grigonio pabėgęs bei po užtvaros užsisukęs R.Giedraitis atliko perdavimą T.Jekiri ir šis pelnė 2 taškus iš po krepšio.
Šias užtvaras žalgiriečių varžovai dar sėkmingiau naudojo, kuomet kitoje aikštelės pusėje žaidėjas su kamuoliu imituodavo centravimą nugara. „Baskonia“ gudriai sulėtindavo žaidimą jam gavus kamuolį, tačiau po kelių sekundžių sekdavo sumani užtvara silpnojoje gynybos pusėje, kuriai kauniečiai visiškai nebuvo pasiruošę. Rokas Jokubaitis ir Lukas Lekavičius ne vieną ir ne du kartus buvo atakuojami tokiose situacijose ir praktiškai kiekvienas toks kartas garantuodavo sėkmę baskų ekipai.
Apibendrinimas
Pilkos, niūrios ir be gražesnių ženklų „Žalgirio“ rungtynės. Nors Martinas Schilleris po rungtynių teisingai paminėjo vienodą komandų poilsį prieš šias rungtynes, reikia pripažinti, kad tiek mažai energingų kauniečių, vargu, ar šiame sezone teko matyti. Už tai jie buvo nubausti nuostabaus žaidimo nedemonstruojančios „Baskonia“ ekipos, kuriai tai buvo pirmoji pergalė po keturių nesėkmių.
