F.Lamy gyveno mūsų šalyje šešerius metus ir stengėsi pasisemti kuo daugiau pamokų iš Kauno klubo prezidento Pauliaus Motiejūno.
Tačiau dabar F.Lamy grįžta į Lietuvą kaip varžovas, geidžiantis Vilerbano ASVEL komandai pergalės Eurolygos rungtynėse penktadienio vakarą Kaune.
Po devynerių metų pertraukos į Eurolygą grįžę Vilerbano krepšininkai įžūliai pradėjo sezoną, laimėję 8 rungtynes iš 9 – visus šešis mačus Prancūzijoje ir du iš trijų Eurolygoje, nors šiame turnyre ASVEL biudžetas yra pats mažiausias.
Prie nelauktos sėkmės prisideda ir F.Lamy, 2012–2018 metais Vilniuje gyvenęs prancūzas, vedęs lietuvę.
Nuo jaunų dienų organizuodavęs krepšinio renginius Prancūzijoje 196 cm ūgio vyras pastaruosius du dešimtmečius darbavosi krepšinio agentu – prancūzų krepšinio kuluaruose buvo kalbama, kad tai vienas sąžiningiausių agentų šioje srityje, o jų nėra tiek daug, kiek norėtųsi.
F.Lamy prisidėjo, kad Lietuvos komandose atsirastų tokie žaidėjai kaip Chuckas Eidsonas ir Juanas Palaciosas, persikėlę į Vilnių iš Prancūzijos klubų, bet gyvendamas mūsų šalies sostinėje iš savo namų Gedimino prospekte prancūzas nuotoliniu būdu daugiausia dirbo su kitų šalių žaidėjais ir klubais.
Jis buvo palikęs Lietuvą 2012–2013 metais, kai padėjo Nantero klubui sukurti stebuklą – laimėti Prancūzijos čempionatą ir debiutuoti Eurolygoje, o dabar vėl sugrįžo atgal į tėvynę, išgirdęs, kad jo pagalbos reikia Tony Parkeriui.
F.Lamy tapo specialiuoju ASVEL konsultantu ir nuo vasaros konstruoja Prancūzijos čempionų komandą.
Dabar jis vėl lankosi Lietuvoje – šalyje, kurios krepšinį pamilo ir iš kurios pats mokėsi, stebėdamas, kaip auga šios dienos varžovas „Žalgiris“.
– Francois, kaip pasikeitė Lietuva jūsų akimis, per tą laiką, kai gyvenote Vilniuje? – 15min paklausė F.Lamy.
– Šalis tapo labai dinamiška ekonomikos srityje. Susidariau įspūdį, kad vis daugiau žmonių gyvena geriau nei anksčiau – nuo tada, kai pradėjau gyventi Lietuvoje.
Gyvenimo kokybės pagerėjimas tikrai jaučiamas pastaraisiais metais.
– Ar stiprėja ir Lietuvos krepšinis?
– Lietuva sportui skiria daugiau pinigų, bet krepšinyje dabar yra ekonominė takoskyra – stiprus „Žalgiris“ ir visi kiti likę.
Anksčiau arčiau Kauno klubo buvo ne tik „Rytas“, bet ir „Neptūnas“ bei Panevėžys. Dabar liko tik „Žalgiris“ – kitoms komandoms sunku konkuruoti.
– Kiek jūs prisidėjote prie kai kurių krepšininkų atvykimo į Lietuvą?
– Aš nedirbau Lietuvos rinkoje, nes čia yra geri lietuviai agentai. Turėdavau kontaktų su klubais ir kartais suteikdavau patarimų, jei manęs paprašydavo. Tačiau Lietuvos krepšinyje nedirbau.
– Ką veikėte Lietuvoje tuos šešerius metus be agento veiklos?
– Mokiausi. Stengiausi išmokti kuo daugiau apie krepšinio sistemą, nes ji kitokia nei Prancūzijoje. Palaikiau ryšį su ankstesniais „Ryto“ savininkais ir vadovais, taip pat žvalgiausi, kaip dirba „Žalgiris“.
Užmezgiau kontaktą su Pauliumi Motiejūnu ir stengiausi mokytis iš geriausio.
Taip pat dirbau su Prancūzijos krepšininkais. Bet man buvo įdomu susipažinti su Lietuvos krepšinio sistema.
– Ką pamatėte gero ir blogo Lietuvos krepšinyje?
– Kai atvykau į Vilnių, vietos komanda tikriausiai per daug buvo kontroliuojama vienos krepšinio agentūros.
– Serbų „Beobasket“?
– Taip. Manau, kad kažkuriuo metu tai buvo gerai „Rytui“, bet vėliau tai virto problema, nes darėsi sunkiau dirbti su kitomis krepšinio agentūromis. Geri dalykai susipynė su prastais.
Nuo 2013 metų mačiau, kaip P.Motiejūnas lipdo „Žalgirį“, ir man tai labai patiko.
Dabar net galiu pasakyti, kad esu didelis „Žalgirio“ sirgalius, nors penktadienį ir žaisime prieš Kauno klubą (šypsosi).
Vis dar esu „Žalgirio“ aistruolis, nes manau, kad jie viską daro gerai aikštėje ir už aikštės ribų.
– Ar galite plačiau įvardinti, kas jums patinka „Žalgiryje“?
– Stabilumas, nuoseklumas, inovatyvumas, Pauliaus idėjos rinkodaroje, vadovavimas.
Visa tai lėmė, kad „Žalgiris“ dabar yra labai gerame kelyje. Tai labai sveikas ir įdomus klubas, kurį verta nagrinėti ir iš jo pasimokyti.
– Praėjusią gegužę priėmėte ASVEL kvietimą. Ar sunku iš krepšinio agento virsti vienu klubo vadovų?
– Ne taip sunku, nes per agento karjerą visada dirbau su užsienio krepšininkais. Daug padėjau klubams, kurie ieškojo žaidėjų.
Taip pat dirbau Nantere, kuris tada debiutavo Eurolygoje – aš turėjau supratimą, koks tai darbas, ir ko reikia Eurolygai. Aišku, dabar kita komanda, kitas darbas, bet visa sukaupta patirtis praverčia.
– Praėjusį sezoną ASVEL tapti Prancūzijos čempionais padėjo Mantas Kalnietis. Kodėl komanda jo neišsaugojo?
– Jis turėjo vienerių metų sutartį, o išlaikyti jį su mūsų turimu biudžetu nebuvo realu. Mantas yra labai aukštos klasės žaidėjas, jis buvo laisvas rinktis ir iškeliavo (į Krasnodaro „Lokomotiv“). Finansiškai nebuvo realu jį išlaikyti.
Mūsų biudžetas yra nedidelis, brangiausias žaidėjas kainuoja 280 tūkst. eurų.
Todėl išlaikyti Manto negalėjome (praėjusį sezoną M.Kalnietis buvo brangiausias Prancūzijos lygos žaidėjas, net ir tada, kai dalį atlyginimo jam vis dar mokėjo Milano „Olimpia“).
– Lietuvos krepšinio talentas 13-metė Justė Jocytė neseniai lankėsi Vilerbane. Ar tai buvo jūsų idėja pakviesti ją į Prancūziją?
– Nesakyčiau, kad mano idėja, nors aš žinojau apie ją. Žinojome, kad ji norėtų išbandyti save užsienyje, nes Lietuvoje moterų krepšinis nesivysto pakankamai greitai.
Norėjome ją pasikviesti, susipažinti, kad ji apsižiūrėtų – nebuvo paslapčių, nes mes diskutavome apie ją su Klaipėdos klubu ir Lietuvos krepšinio federacija. Žiūrėsime, kaip bus toliau.
– Ar vieną dieną Justė gali tapti WNBA žvaigžde?
– Dabar taip atrodo (juokiasi). Mes nežinome, kiek ji gali tobulėti, nes jau dabar jos įgūdžiai yra geri. Atrodo, kad ji yra gimusi žaisti krepšinį.
Jei toliau tobulės, veikiausiai ji gali tapti superžvaigžde. Tačiau niekada negali žinoti – kas bus, jei ji praras aistrą krepšiniui? Mes to nežinome. Tačiau dabar ji atrodo labai ypatinga.
– Jei turėtumėte didesnį biudžetą Vilerbane, kokį „Žalgirio“ žaidėją pakviestumėte?
– Aš esu didelis Luko Lekavičiaus gerbėjas – šis žaidžia širdimi. Pamenu, kad jam dar žaidžiant jaunimo varžybose žmonės abejojo Luko galimybėmis dėl neaukšto ūgio. Tačiau jis žaidžia su didele energija ir aistra.
Taip pat ir Marius Grigonis. Jį pirmą kartą išvydau, kai jis buvo labai jaunas. Bet jau būnant 19 metų pastebėjau, koks susitelkęs ir šaltakraujiškas jis yra aikštėje, koks užsidegęs aistra krepšiniui.
– Ar M.Grigonis jums neprimena Chucko Eidsono?
– Chuckas tikriausiai buvo kūrybingesnis nei M.Grigonis. Bet Marius vis dar yra jaunas žaidėjas, jam tik 25-eri. Manau, kad Marius gali tapti didžiu taškų rinkėju, kai jam bus 28–29 metai. Labai įdomu jį stebėti.
– Dabar dirbate drauge su ASVEL savininku Tony Parkeriu. Koks jis yra už aikštės ribų?
– Labai įsitraukęs į ASVEL projektą. Jis pats domisi, tikrina, dalyvauja klubo veikloje kasdien. Jam rūpi, kad viskas vyktų teisingai. Labai įdomu dirbti su juo, bet taip pat ir didelė atsakomybė, nes T.Parkeris visada buvo didelės sėkmės žmogus. Todėl jo reikalavimai yra labai aukšti.
– Kiek į klubo veiklą įsitraukęs viceprezidentas Nicolas Batumas, tebežaidžiantis NBA?
– Jis daugiau dėmesio skiria vasarą, kai reikia imtis krepšinio operacijų, kai reikia rinkti žaidėjus. Jis taip pat labai domisi ASVEL reikalais.
– Kai renkatės naują žaidėją, svarbiausias žodis būna T.Parkerio, N.Batumo, jūsų ar trenerio?
– Tai komandinis darbas. Galutinis žodis būna T.Parkerio – jis čia didžiausias bosas. Tačiau visi turi teisę išreikšti nuomonę, yra įsitraukę į procesą.
– Kokiais pinigais operuoja ASVEL klubas?
– Šiam sezonui esame suplanavę 11 mln. eurų biudžetą.
Tačiau visų žaidėjų algoms skiriame tik 2,4 mln. eurų. Dar 400 tūkst. – trenerių kolektyvui. Tad visas mūsų biudžetas žaidėjams ir treneriams yra 2,8 mln. eurų.
– Kaip tokiu mažu biudžetu jums pavyko taip sėkmingai startuoti Eurolygoje ir Prancūzijos čempionate?
– Ar esate girdėję apie mokesčius Prancūzijoje?
– Žinau, kad jie labai dideli.
– Jie siekia 100–110 proc. Taip už žaidėjus mes sumokame dvigubai daugiau.
Dėl to mums sunkiau privilioti žaidėjus, turime ieškoti krepšininkų, kurie yra mažiau žinomi, neturi Eurolygos patirties.
Todėl sėkminga sezono pradžia yra maloniai netikėta ir mums patiems. Galbūt „Olympiakos“ ir „Panathinaikos“, kuriuos mes įveikėme, pagalvojo, kad mes nesame gerai pasirengę Eurolygai. Jie turbūt nesitikėjo, kad mesime iššūkį.
Manau, kad dabar mums bus sunkiau, nes varžovams nebebūsime staigmena.
– Kuriuo vasaros pirkiniu labiausiai didžiuojatės?
– Visi jau pastebėjo Tonye Jekiri. Žinoma, jis mūsų geriausias vasaros pirkinys.
Antoine'as Diot žaidžia puikiai, jis atsigauna po traumų. Antoine'as beveik nežaidė pastaruosius du sezonus, tad jis dabar laimingas, o mes labai džiaugiamės dėl jo. Šie du vaikinai žaidžia geriausiai, o Livio Jeanas-Charlesas taip pat įgijo gerą sportinę formą.
Be to, netikėtai į rungtynes gerai įsitraukė dar keli žaidėjai.
– Kokį įspūdį palieka šio sezono „Žalgiris“, vasarą pakeitęs 7 žaidėjus?
– Manau, kad nauji žaidėjai reikalauja šiek tiek laiko, bet jie palieka įspūdį.
Fiziškai komanda sustiprėjo 3–4 pozicijose – tokio atletiškumo „Žalgiris“ turbūt neturėjo niekada iki šiol. Zachas LeDay labai atletiškas ir pavojingas.
Potencialiai „Žalgiris“ yra labai pavojingas, ypač namie, kur žaidžia pagal Šaro ritmą.
– Ką manote apie savo komandos galimybes Kaune?
– Mažų mažiausiai tai bus labai sunkios rungtynės.
