Kova iš paskutiniųjų, bet visos istorijos pabaiga be laimingos pabaigos.
Taip baigėsi Kauno „Žalgiriui“ paskutinis Eurolygos reguliariojo sezono mačas, dramatiškai pralaimėtas Madrido „Real“ 62:64, taip baigėsi ir daugiau rungtynių sezone, prieš kurį žalgiriečiai kėlė sau didesnes viltis nei galiausiai užimta keturiolikta vieta.
Suprasti akimirksniu
- Kauno „Žalgirio“ vietos Eurolygos reguliariajame čempionate nuo tada, kai galioja dabartinis varžybų formatas:
- 2023–2024 m. – keturiolikta vieta (14 pergalių ir 20 pralaimėjimų)
- 2022–2023 m. – septinta vieta (19-15)
- 2021-2022 m. – penkiolikta vieta (8-20)
- 2020–2021 m. – vienuolikta vieta (17-17)
- 2019–2020 m. – devinta vieta (12-16, sezonas nebaigtas dėl pandemijos)
- 2018–2019 m. – aštunta vieta (15-15)
- 2017–2018 m. – šešta vieta (18-12, galutinėje įskaitoje – trečia vieta)
- 2016–2017 m. – dešimta vieta (14-16)
Komandos kapitonui Edgarui Ulanovui tai buvo devintasis sezonas su „Žalgiriu“ Eurolygoje.
Nepaisant sudėtingai jam susiklosčiusio mačo su „Real“ (34 min., 0 taškų, 6 rezultatyvūs perdavimai), 32 metų puolėjas rinko po 7,6 taško, 4,1 atkovoto kamuolio ir 2,8 rezultatyvaus perdavimo, pirmavęs komandoje pagal žaidimo laiką (po 28 minutes) ir buvęs antras po Keenano Evanso pagal naudingumą (po 10,7 balo).
„Jis – puikus žaidėjas. Jis – modernus puolėjas. Žinau, kiek daug jis reikalauja iš savęs. Jis nepatenkintas, nes prametė kelis metimus, bet jis suteikia mums stabilumo, – apie E.Ulanovą po paskutinio Eurolygos reguliariojo sezono mačo sakė „Žalgirio“ treneris Andrea Trinchieri. – Jis nepelnė taškų, prametė daug metimų, bet esu tikras, kad jis pataikys kitus metimus. Jis kovėsi, atliko 6 rezultatyvius perdavimus, varžėsi su Hezonja dėl kiekvieno kamuolio.
Nevertinu Ulės pasirodymo iš jo surenkamų skaičių. Jis komandos kapitonas, jis – šio miesto ir organizacijos produktas. Žinau, kad jis daro viską, ko mums reikia, jog būtume geresni. Negiriu žaidėjų be reikalo, bet jūs paklausėte apie Keenaną ir Ulę, o aš turėjau tai pasakyti.“
Visada aukščiau savo rodiklių komandinę sėkmę kėlęs kaunietis liko kiek nusivylęs bendru komandos rezultatu galutinėje Eurolygos lentelėje.
Praėjusią vasarą naują – net ketverių metų sutartį (iki 2027 metų) su „Žalgiriu“ sudaręs 199 cm ūgio krepšininkas po mačo su „Real“ dar virė rungtynių emocijomis, bet netrukus išsamiai dėliojo mintis apie visą sezoną Eurolygoje, pokyčius sudėtyje ir „Žalgirį“ lydėjusius džiaugsmus bei negandas.
– Edgarai, mačas su „Real“ žymėjo viso Eurolygos sezono pabaigą „Žalgiriui“. Kokios mintys kyla, kai viskas pasibaigė, kaip galima vertinti sezoną? – 15min paklausė E.Ulanovo.
– Vidutiniškas sezonas. Aišku, kai užduodate klausimą iškart po pralaimėtų rungtynių, sukasi negatyvios mintys, bet šiaip sezonas – vidutiniškas.
Turbūt galima būtų jį skelti į dvi dalis – velniškai sunki pradžia, sunki psichologiškai, su daug pralaimėjimų paskutinėmis sekundėmis. Antrojoje dalyje sugebėjome išsilaikyti iki priešpaskutinio turo kovoje dėl įkrentamųjų varžybų, tad iš antros dalies galima pasisemti šiek tiek pozityvo. Tačiau sumoje – vidutiniškas sezonas.
– Buvo pokyčių sezono metu – pradžioje buvo į Pirėjo klubą išleistas Ignas Brazdeikis, keitėsi žaidėjai ir treneris, bet kas buvo esminis dalykas, kliudęs pasiekti svajojamą rezultatą – Eurolygos įkrintamąsias ar atkrintamąsias kovas?
– Tikriausiai pagal visą logiką, viskas, ko šiemet galėjome nusipelnyti, – tai nebent įkrintamųjų kovų. Dukart pralaimėjome ASVEL, sykį ALBA klubui, – šie pralaimėjimai buvo skaudžiausi.
Šiemet nenusipelnėme būti aštuonete. Daug rungtynių pralaimėjome jų pabaigoje. Pernai nemažai mačų laimėdavome paskutinėmis minutėmis, sunku pasakyti, ko šiemet pritrūko. Galbūt tiesiog praėjusį sezoną pasiekėme šiek tiek daugiau nei buvome verti. Tačiau pernai laimėdavome rungtynių pabaigas, o šiemet to nebuvo. Eurolyga tokia yra – velniškai negailestinga. Daug rungtynių baigčių lemia detalės – perimtas kamuolys, išprovokuota pražanga. Šį sezoną nesisekė, nors kovingumas buvo, jis ypač jautėsi pastaruosius kelis mėnesius. Psichologija komandoje buvo gera, šiandien irgi laikėmės beveik lygiai su „Real“, nors visą mačą pataikėme tragiškai.
– Eurolygoje „Žalgiris“ pagal biudžetą yra vienas tarp paskutiniųjų. Galbūt visuomenė per daug tikisi iš komandos?
– Žinote, kai prieš sezoną susirenkame, įsivardiname, kad norime patekti aštuonetą ar dešimtuką, kuris nuo šio sezono suteikia teisę varžytis toliau. Ir prieš šį sezoną apie tai kalbėjome. Dabar kai permąstai, galbūt sezono pradžioje kiek per gerai apie save galvojome.
Mąstėme, kad galime pakartoti sėkmingą praėjusį sezoną, bet visi varžovai į mus jau žiūrėjo rimčiau. Liūdna, kad nepatekome į atkrintamąsias, bet ten tikrai buvo labai sunku patekti.
– Komandos sudėtyje įvyko nemažai permainų – išvykus I.Brazdeikiui, paskui atsisveikinta su Nazu Mitrou-Longu, Austinu Hollinsu, atvyko Edmondas Sumneris, kurio adaptacija užtruko. Ar su pirkiniais nebuvo pataikyta?
– Gal tiesiog taip lėmė neparankus metas. Komandos vadovai vertėsi kaip galėjo, nes nutiko tokių situacijų. Kai likus dviem savaitėms iki sezono išvyko Ignas, labai sunku tokiu laiku rasti gerą krepšininką, nes visos komandos jau būna sukomplektuotos. Kai buvo atsisveikinta su Nazu, užtrukome, kol radome kitą žaidėją. Edmondas sužaidė gerų atkarpų, gerų rungtynių, dar lieka LKL varžybos – man atrodo, kad jis gerai įsiliejo į komandą ir dar turės ką pasakyti.
– Šią savaitę „Žalgiris“ pratęsė sutartį su Laurynu Biručiu, dar liko Kevarriuso Hayeso klausimas. Ar manote, kad su šiuo duetu „Žalgirio“ priekinė linija gali būti sėkminga Eurolygoje?
– Laurynas Birutis šį sezoną vieną mėnesį žaidė taip, kad visi kalbėjome, jog yra tarp „Top 3“ centrų Europoje. Vadinasi, jis gali taip žaisti. Gali rodyti tokį lygį. Suprantama, kad 10 mėnesių išlaikyti tokią sportinę formą niekam nėra lengva, o Laurynas dar ir traumą buvo patyręs.
– Kokį įspūdį bendrai paliko darbas Eurolygoje su Andrea Trinchieri per tuos 17 turų?
– Tikrai įdomi asmenybė. Manau, kad žiniasklaidos atstovai jį mėgsta, smagu jį kalbinti. Aišku, prie prastesnės nuotaikos būna ir sunkiau su juo. Bet tai normalu, jis yra tokia įdomesnė asmenybė.
Treneris reikalauja daug išpildymo elementų, daug detalių. Lyginant su treneriais, kurie yra mane treniravę „Žalgiryje“, tai Šarūno Jasikevičiaus lentynos treneris, reikalaujantis labai daug žaidimo detalių.
– Norėtumėte jį matyti prie komandos vairo ir kitą sezoną?
– Manau, kad kodėl gi ne? Leisti jam dirbti nuo sezono pradžios ir tada pamatyti, kaip viskas klostosi, būtų įdomu. Tokių trenerių kaip jis Europoje nėra daug. Aš norėčiau, kad jis liktų, bet tai tik mano nuomonė, ji nieko nelemia.
– Ar yra jausmas, kad su šia žaidėjų grupe tai paskutinis mačas Eurolygoje, o kitą sezoną, be abejo, bus kitaip, nes dalis sudėties visada pasikeičia? Ir kiek sudėtis turėtų keistis jūsų nuomone?
– Didžioji dalis mūsų turi kontraktus kitam sezonui. Įdomu, kiek treneris norės matyti žaidėjų sudėtyje – 12, 13 gal 14? Tai jau trenerio matymas.
Faktas, kad kažką prarasime. Ar tada treneris norės pakeisti žaidimo stilių ir kiek keis lyginant su dabartiniu? Tai jau priklauso nuo trenerio, kokį krepšinį jis norės pasirinkti: išplėtus erdvę aikštėje, iš vidaus ar išorės, pikenrolais ar užtvaromis, kai nėra kamuolio, – nuo to daug priklausys. Treneris ir klubo vadovai spręs šiuos reikalus.
