„Nesinori daužyti galvos į sieną. Jeigu nekrenta tritaškiai, bandai rasti kitokių sprendimų – greitas puolimas, daugiau centravimo. Bandai priimti kažkokius sprendimus, kad neužliptum ant to paties grėblio“, – kalbėjo Š.Jasikevičius po rungtynių Maskvoje.
Nebuvo visiška tritaškių sausra – „Žalgiris“ pataikė 6 tolimus metimus iš 18 (33,3 proc.), tačiau, akivaizdu, kauniečiai šįkart nestatė tiek daug ant „metimų kortos“ ir žaidimą konstravo kitaip.
Rezultatas: „Žalgiris“ šiam sezonui rekordiškai daug – 32 – taškus pelnė tiesiogiai iš „du prieš du“ žaidimo. Dar 22 pridėjo laimėjęs mikrodvikovas „vienas prieš vieną“ – tai antras-trečias geriausias sezono rezultatas (26 mače su „Fenerbahče“, taip pat 22 – su „Barcelona“).
12 taškų kauniečiai surinko post-up situacijose, ir tai taip pat sezono rekordas. Labiausiai prie to prisidėjo Zachas LeDay, kuris 8 iš 11 savo taškų pelnė centruodamas. Beje, niekaip prie taškų šioje kategorijoje neprisidėjo Edgaras Ulanovas, kuris laikomas tikru žaidimo nugara į krepšį meistru.
CSKA rodikliai taip pat solidūs – 22 taškai mikrodvikovose ir 24 – iš žaidimo „du prieš du“. Skiriasi tik taškų pelnymo būdai – CSKA terorizavo prasiveržimais, „Žalgiris“ laužė ir per aukštaūgius.
Taškai žaidime 1x1:
Taškų pelnymo būdas | „Žalgiris“ | CSKA |
Post-up žaidimas | 10 | 3 |
Prasiveržimas iki galo | 4 | 13 |
Prasiveržimas su floater'iu | 2 | 0 |
Tritaškis po driblingo | 6 | 6 |
Iš viso: | 22 | 22 |
Taškai žaidime 2x2:
Taškų pelnymo būdas | „Žalgiris“ | CSKA |
Floater'is po užtvaros | 4 | 4 |
Perdavimas po krepšiu | 6 | 4 |
Tritaškis po driblingo | 3 | 0 |
Dvitaškis po driblingo | 4 | 4 |
Prasiveržimas iki galo | 15 | 12 |
Iš viso: | 32 | 24 |
CSKA pelnė tik trimis tritaškiais daugiau nei „Žalgiris“, tačiau į akis labiausiai krenta tai, iš kokių situacijų abiejų komandų snaiperiai atakavo sėkmingai. Maskviečiai 21 tašką pelnė tiesiog perdavimais surasdami metiką tritaškio zonoje. „Žalgiriui“ tai pavyko tik kartą – Artūrui Milakniui.
„Žalgirio“ ir CSKA taškai:
Taškų pelnymo būdas | „Žalgiris“ | CSKA |
Po perdavimo po krepšiu | 10 | 6 |
Prasiveržimas iki galo | 20 | 29 |
Prasiveržimas su floater'iu | 6 | 4 |
Vid. nuotolio dvitaškis po driblingo | 4 | 6 |
Vid. nuotolio dvitaškis po perdavimo | 0 | 8 |
Dvitaškis po įkirtimo (iš eigos) | 2 | 0 |
Tritaškis po driblingo | 9 | 6 |
Tritaškis po perdavimo (išvestas su užtvara) | 6 | 0 |
Tritaškis po perdavimo (išvestas perdavimais) | 3 | 21 |
Post'up žaidimas | 12 | 3 |
Bonus baudų metimai | 6 | 1 |
Nesportinė pražanga | 0 | 1 |
Pataisytas metimas | 4 | 0 |
Iš viso: | 82 | 85 |
M.Gebenas > P.Jankūnas
Paulius Jankūnas Eurolygos rungtynėse neatliko nė vieno metimo tik antrą kartą karjeroje. Pirmą ir iki ketvirtadienio vakaro vienintelį kartą tai buvo nutikę 2018-ųjų balandį, kai „Žalgiris“ atkrintamosiose nusileido „Olympiacos“ klubui. „Žalgiris“ pralaimėjo abu mačus, kai P.Jankūnas visiškai „į krepšį nežiūrėjo“.
Tuo pačiu tai 13-osios rungtynės per visą karjerą Eurolygoje (326 rungtynės), kai P.Jankūnui nepavyko pelnyti taškų. Jo atstovaujamos komandos laimėjo 4 iš tų 13 mačų (3-8 su „Žalgiriu“, 1-1 su „Chimki“).
Kuklus vakaras P.Jankūnui, bet solidus Martinui Gebenui. Tiesa, nors tapo svarbiu faktoriumi, Š.Jasikevičius šiam vidurio puolėjui komplimentų nežarstė, lakoniškai tik užsimindamas, kad M.Gebenas „gerai įėjo į rungtynes“ ir kad „juo tikime“.
„Žalgirio“ naujokas jau per pirmąjį kėlinį pagerino asmeninį rezultatyvumo Eurolygoje rekordą, o galiausiai rungtynes pabaigė su 8 taškais ir 100 proc. baudos metimų realizacija (6/6). Per 11,5 minutės taip pat atkovojo 4 kamuolius ir blokavo vieną metimą.
Vieno to užtektų liaupsėms. Bet pridėkime dar štai ką: Th.Walkupas (2) ir L.Lekavičius (7) kartu pelnė 9 taškus po pikenrolų su M.Gebenu, o A.Milaknis savo antrą tritaškį trečio kėlinio pabaigoje smeigė išlindęs būtent iš už M.Gebeno pastatytos užtvaros.
Tad jei užtvarą, po kurios buvo pelnyti taškai, vadintume tiesioginiu prisidėjimu prie pelnytų taškų, vos 11,5 min. aikštėje praleidęs M.Gebenas tiesiogiai prisidėjo net prie 20 komandos taškų!
Paraiška į daugiau žaidimo minučių?
Nematomas J.Landale‘o indėlis
Beje, jei tokiu principu skaičiuotume Jocko Landale‘o indėlį, gautume dar įspūdingesnius skaičius.
Rungtynėse su CSKA australas pelnė 12 taškų ir atkovojo 11 kamuolių, bet prametė visus tris tritaškius. Pastarųjų J.Landale‘o žaidime pasigendama bene labiausiai, tačiau skaičiai kalba apie milžinišką nematomą darbą, kurį aikštėje atlieka, ir ypač Maskvoje atliko J.Landale‘as.
23 taškus „Žalgiris“ pelnė pikenroluose, kuriuose dalyvavo Jockas. 6 iš jų pelnė pats J.Landale’as , bet net 17 – kiti žalgiriečiai po jo užtvarų! Tai absoliučiai rekordiniai šiam sezonui skaičiai. Pridėkime dar 6, kuriuos J.Landale‘as pelnė kitose situacijose (rezultatyvių perdavimų neatliko) ir gausime 29 taškus (35 proc. visų komandos taškų), prie kurių tiesiogiai prisidėjo šis Eurolygos debiutantas.
Mače su „Olimpia“ J.Landale‘o užtvaros „Žalgiriui“ atnešė 13 taškų (įskaitant baudų metimus po pražangų, išprovokuotų metimo metu „du prieš du“ situacijose), ir tai buvo geriausias rodiklis iki rungtynių Maskvoje.
J.Landalo‘o užtvaros „mažiesiems“ „Žalgirio“ žaidėjams leidžia pelnyti po 6,1 taško per rungtynes. Tai geriausias vidurkis komandoje, bet pabandykime pasižiūrėti dar preciziškiau ir įvertinti efektyvumą. Kokią taškų dalį „du prieš du“ situacijose žaidėjai vidutiniškai atneša per aikštėje praleistą minutę?
Ir čia vėl liaupsės M.Gebenui.
Per kiekvieną aikštėje praleista minutę M.Gebenas savo užtvaromis atneša vidutiniškai po 0,44 taško, kai J.Landale'as – po 0,31, Z.LeDay – po 0,16.
Maža to. M.Gebeną galima vadinti efektyviausiai „du prieš du“ situacijose žaidžiančiu „Žalgirio“ žaidėju. Jo koeficientas (taškai per minutę) išlieka didžiausias sudėjus taškus pagal visus tris rodiklius – kai pats pelnai taškus „du prieš du“ situacijoje, kai po tavo užtvaros taškus pelno komandos draugas ir kai po tavo perdavimo „du prieš du“ žaidime taškus pelno komandos draugas.
Įdomu tai, kad čia iškyla ir Alexo Perezo pavardė...
Efektyviausi „Žalgirio“ žaidėjai „du prieš du“ situacijose:
Žaidėjas | Minutės | Paties taškai | Taškai po užtvaros | Taškai po perdavimo | Efektyvumo koeficientas |
M.Gebenas | 52,0 | 2 | 23 | 0 | 0,48 |
J.Landale‘as | 237,8 | 28 | 73 | 0 | 0,42 |
L.Lekavičius | 215,3 | 62 | 0 | 8 | 0,33 |
A.Perezas | 74,5 | 5 | 0 | 12 | 0,23 |
Th.Walkupas | 302,1 | 41 | 0 | 21 | 0,21 |
Z.LeDay | 289,9 | 14 | 46 | 0 | 0,21 |
M.Grigonis | 257,5 | 32 | 0 | 12 | 0,17 |
Organizatoriai ir/ar vykdytojai?
Ketvirtajame kėlinyje „Žalgiris“ neatliko nė vieno rezultatyvaus perdavimo, nes, neskaitant vieno sėkmingo Z.LeDay pacentravimo, visus komandos taškus rinko kamuolį rankose laikę L.Lekavičius ir Th.Walkupas. Panašu, kad Th.Walkupas jau tvirtai prisilipdė pagrindinio atakų organizatoriaus etiketę, su kiekvienu maču stiprėja ir L.Lekavičiaus, jau penktas rungtynes iš eilės žaidusio daugiau nei 20 minučių, vaidmuo.
Ketvirtajame kėlinyje, žaisdami „vienas prieš vieną“ ar lįsdami iš už užtvarų, L.Lekavičius ir Th.Walkupas pelnė 17 iš 19 komandos taškų. Apskritai, antroje mačo pusėje jie sukūrė 71 proc. visų „Žalgirio“ taškų – 26 taškus pelnė patys, 10 taškų pelnyta po jų rezultatyvių perdavimų (iš viso 36 iš 51).
Jau rašiau apie tai, kad „Žalgiris“ pralaimi, jei L.Lekavičius sužaidžia rezultatyviai, ir mačas Maskvoje šią tendenciją tarsi patvirtino. Įskaitant 2016-17 m. sezoną, kai L.Lekavičius atstovavo „Žalgiriui“ prieš išvykdamas į „Panathinaikos“, „Žalgiris“ pralaimėjo jau 8 mačus iš eilės, kuriuose L.Lekavičius pelnė 10 arba daugiau taškų (0-6 šį sezoną).
Lyginant su pirmais šešiais sezono mačais, paskutinėse penkeriose rungtynėse (su „Fenerbahče“ nežaidė) L.Lekavičius gerokai padidino pelnomų taškų vidurkį (nuo 6,2 iki 12,8), tačiau rezultatyvių perdavimų vidurkis netgi sumažėjo. Šie skaičiai tarsi patvirtina dažnai girdimus pasisakymus, kad L.Lekavičius vis labiau atsiskleidžia, bet kaip išpildytojas, o ne (progų kitiems) kūrėjas.
L.Lekavičius Eurolygoje:
Rungtynės | Min. | Taškai | Taiklumas | Rez. perd. | Pergalės-pral. |
Pirmi 6 sezono mačai | 16,2 | 6,2 | 41,7 % | 2,7 | 2-4 |
Paskutiniai 5 sezono mačai | 23,6 | 12,8 | 52,2 % | 2,6 | 0-5 |
19 taškų pelnęs Th.Walkupas pakartojo asmeninį rezultatyvumo Eurolygoje rekordą, kurį buvo užfiksavęs mače su „Olimpia“. Tiesa, Milane tiek taškų Th.Walkupas surinko per 24,5, Maskvoje – per 36 minutes. Bet mače su CSKA dar atliko 6 rezultatyvius perdavimus (Milane – 1).
Panašumas tas, kad ir Milane, ir Maskvoje Th.Walkupo solo pasirodymas pergalės „Žalgiriui“ neatnešė.
Maskvoje galėjo tai padaryti paskutinės ketvirtojo kėlinio atakos metu, bet įsiveržęs į baudos aikštelę stabtelejo ir sužingsniavo. Tai vis dar šiokia tokia Šaro giriamo Th.Walkupo problema, kai įsiveržęs į baudos aikštelę ar išniręs iš užtvaros ilgokai ieško sprendimo, galbūt nedrįsta pasinaudoti jau susikurta situacija, kas lemia ir dažnai pametamus kamuolius, bet tai palikim spręsti „Žalgirio“ štabui ir grįžkime prie skaičių.
O jie gana paprasti: mače su CSKA Th.Walkupas 10 taškų pelnė „vienas prieš vieną“, 9 – pikenrolo situacijose. Kalbant apie taškų pelnymo būdus: 10 taškų prasiveržimais iki galo, 9 – tritaškiais po driblingo.
Prisimename, kad Milane Th.Walkupas taip pat net 13 taškų pelnė prasiveržimais iki galo, tačiau tąsyk tritaškių nepataikė. Iki mačo su CSKA Th.Walkupas buvo pataikęs 7 tritaškius (7/18) – penkis po komandos draugų perdavimų, du – po driblingo. Maskvoje visi trys tikslą pasiekę Th.Walkupo tolimi metimai buvo po driblingo – ir tai, galima sakyti, kažkas naujo šio žalgiriečio žaidime.
Beje, per paskutinius keturis mačus iki išvykos į Maskvą Th.Walkupas metimais po driblingo, įskaitant vidutinio nuotolio metimus, nebuvo pelnęs nė taško, nors per pirmuosius 7 mačus taip surinko 20 taškų.
Vis dėlto pagrindine Th.Walkupo duona išlieka prasiveržimai, kuriais jis surenka 48,6 proc. savo taškų (prasiveržimai iki galo ir prasiveržimai su flouter'iu). 26,5 proc. taškų pelno metimais po driblingo (vid. nuotolio metimai ir tritaškiai), 15,5 proc. – metimais po perdavimų (vid. nuotolio dvitaškiai ir tritaškiai).
Trys rezultatyviausi Th.Walkupo pasirodymai šį sezoną:
Taškų pelnymo būdas | Prieš CSKA | Prieš „Olimpia“ | Prieš „Barcelona“ | Sezono vidurkis |
Prasiveržimas iki galo | 10 | 13 | 2 | 3,6 |
Prasiveržimas su floater'iu |
| 2 | 4 | 0,8 |
Vid. nuotolio dvit. po driblingo |
| 2 | 2 | 1,2 |
Tritaškis po driblingo | 9 |
| 3 | 1,3 |
Tritaškis po perdavimo |
|
| 3 | 1,3 |
Bonus baudų metimai |
| 2 |
| 0,5 |
Iš viso: | 19 | 19 | 14 | 9,1 |