A.Gudaitis legionieriaus karjerą pradėjo stilingai.
Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ stovyklose dirbęs centras jau matuojasi „Olimpia“ vadovo Giorgio Armani drabužių tinklo siūtus kostiumus, treningus, batus ir laikrodžius.
Kadangi klubas priklauso visame pasaulyje žinomam dizaineriui, „Olimpia“ krepšininkai turi didžiules nuolaidas jo drabužių parduotuvėse.
Tačiau A.Gudaičiui kol kas labiausiai tinka raudonai balti „Olimpia“ marškinėliai krepšinio aikštėje.
17 taškų ir 17 atkovotų kamuolių per 24 žaidimo minutes – tokį debiutą A.Gudaitis įrašys į šlovingos Milano krepšinio klubo istorijos metraščius.
A.Gudaitis startavo ne kukliai – dešimtmečio pasirodymu.
Pastarąjį kartą 17 kamuolių „Olimpia“ klube buvo atkovojęs tik Masonas Rocca, tą padaręs 2010-aisiais metais.
Bet A.Gudaitis savo rodikliu kėsinosi ir į visų laikų Milano rekordą – 23 atkovotus kamuolius.
Labai lengva pasakyti „tą padaryk gerai“ ir visiems bus gerai. Bet bus visokių dienų. Kol kas viskas tikrai gerai.
Šios viršūnės pasiekti nepavyko, bet A.Gudaitis pretenduoja tapti naudingiausiu Italijos krepšinio lygos pirmojo turo žaidėju. Jeigu atidėtose pirmojo turo rungtynėse tarp Kapo D'Orlando „Betaland“ ir Pistojos „The Flexx“ joks žaidėjas nesurinks 31 naudingumo balo, lietuvis taps turo MVP.
Tai būtų dar vienas smagus įrašas sėkmingame A.Gudaičio sezono starte.
Vos grįžęs iš Europos čempionato, A.Gudaitis nebeapsilankė Vilniaus „Lietuvos ryto“ pratybose, suraitė parašą po „Olimpia“ klubo sutartimi ir, tik nuskridęs į Milaną, skubėjo į pirmąją treniruotę.
Savo energija sužavėjęs garsų italų specialistą Simone Pianigiani, dabar A.Gudaitis įsitvirtino Milano klubo rotacijoje ir už nugaros paliko konkurentus centro pozicijoje, kurių „Olimpia“ neregistruoja Italijos čempionato kovoms dėl legionierių limito.
Su 12 taškų ir 8 atkovotais kamuoliais jis prisidėjo prie „Olimpia“ triumfo Italijos supertaurės turnyre.
– Artūrai, kokios energijos varomas taip sėkmingai startavote Milane?
– Treneris pasakė, ko iš manęs nori, ir parodė pasitikėjimą manimi. Aš darau, ko jam reikia. Stengiuosi tai daryti kuo geriau ir taip jau išėjo.
Būna rungtynių, kai pasiseka geriau ir kai prasčiau. Beje, komandos draugai yra aukščiausio lygio ir man labai padeda. Viskas susidėjo.
Žinote, tai buvo vienos geros rungtynės, o po vienų prastesnių vėl viskas visiems atrodys kitaip. Bet aš stengiuosi atiduoti šimtą procentų.
– O ko iš jūsų prašo treneris Simone Pianigiani?
– Energijos, geros gynybos ir atkovotų kamuolių. Užbaigti tai, ką suteikia komandos draugai. Bet pagrindinis jo aspektas man – įnešti energijos.
Labai lengva pasakyti „tą padaryk gerai“ ir visiems bus gerai. Bet bus visokių dienų. Kol kas viskas tikrai gerai.
– Koks yra treneris Simone Pianigiani ir kokią žaidimo filosofiją jis nori įdiegti?
– Treneris paliko patį geriausią įspūdį. Visi žinome jo pasiekimus su Sienos „Montepaschi“. Ko bepaklaustum, to paties Manto, bet kas gali patvirtinti, kad jis tikrai aukštos klasės treneris.
Treneris nori matyti kietą žaidimą gynyboje ir daug kontakto. Tai normalu – visi treneriai to nori.
Akcentuojamas puolimas su labai daug pikenrolo, du prieš du, o tai man labai patinka.
Pianigianio filosofija tokia, kad puolime turi būti labiausiai akcentuojamas pikenrolas. Turint tokius žmones, kaip Andrew Goudelocką, Jordaną Theodore'ą ar Vladimirą Micovą, galima turėti daug vienas prieš vieną situacijų, bet daugiausia vyraus žaidimas du prieš du.
– Žaidimas du prieš du turėtų patikti Mantui Kalniečiui. Kodėl sezono pradžioje jis neregistruojamas rungtynėms?
– Dėl legionierių limito. Jokių fizinių problemų jis neturi, sportuoja su komanda ir viskas jam gerai. Manau, kad Eurolygoje Mantas tikrai žais.
Gal net geriau, kad dabar jis gali atsistatyti po Europos čempionato. Viskas gerai.
– Mantas pirmosiomis dienomis Milane turbūt tapo jūsų gidu?
– Tai tokio aukšto lygio organizacija, kad Mantui nereikėjo man padėti. Aišku, jis padėjo man tais aspektais, ko tikėtis Milane, kas, kaip, kur. Bet buitinius rūpesčius susitvarkiau su organizacija.
Bet, aišku, sutiksite, kad toje pačioje aikštėje, naujoje vietoje, kartais būna situacijų, kai nesupranti kažko, tad pasiklausi lietuviškai ir viskas būna aišku. Tiesa, kažkokių neaiškumų dar nebuvo.
– Jūsų pozicijoje dar yra traumuotas centras Patricas Youngas, „Olimpia“ kol kas neregistruoja rungtynėms kito vidurio puolėjo Kalebo Tarczewskio. Dabar žaidžiate, bet, panašu, kad jūsų laukia didelė konkurencija?
– Dabar jie renkasi tarp manęs ir Kalebo, nes kažkuris iš mūsų turi neiti į aikštę dėl Italijos legionierių limito.
Po krepšiu dar turime Marco Cusiną, Cory Jeffersoną, tad konkurencija yra. Bet aš ir norėjau tą išbandyti. Norėjau legionieriaus duonos ir žinojau, kur važiuoju.
Nusiteikiau tam prieš atvažiuodamas ir žinojau, kad reikės rodyti rezultatą. Aš jį ir noriu rodyti.
Kol kas viskas gerai. Manau, bus visko: ir sunkesnių momentų, ir lengvesnių. Kaip ir visose komandose. Bet dabar kol kas man viskas patinka.
Grįžtu į Eurolygą. Net nėra ką pridurti.
– Eurolygoje minimaliai žaidėte būdamas labai jaunas, dar Kauno „Žalgiryje“. Ko labiausiai pasiilgote Eurolygoje?
– Įdomu tai, kad naujas formatas. Labai norisi žaisti Eurolygoje ir to starto laukiu su nekantrumu.
Su „Žalgiriu“ apšilau kojas, bet tada dar buvo ir silpnesnių komandų. Dabar liko visos stiprios.
– „Olimpia“ jau daug metų rinko didžiulį biudžetą, bet rezultatai buvo nuviliantys. Kokios Milano krepšinio ambicijos šiemet?
– Kalbame, kad mes turime tobulėti kiekvieną dieną, eiti į kiekvienas rungtynes galvodami, kad nugalėsime. Komanda nauja, treneris naujas, paimti žaidėjai ne tokie, kaip būdavo prieš tai, kur žaisdavo vien pavardės. Gal nebūdavo tiek pastangų.
Dabar irgi yra vardų, bet galbūt jie ne tokie garsūs, tačiau atiduoda visą tą energiją aikštėje. Manau, tuo vadovai rėmėsi komplektuodami komandą. Yra kelios superžvaigždės, kurios kritiniais momentais atliks metimus. Bet yra daugiau žaidėjų, kurie daro juodą darbą. Šitam klubui to reikėjo.
Su tomis pergalėmis ateina ir sirgalių lankomumas, ir palaikymas. Vienas iš tikslų yra susigrąžinti sirgalius, pergales ir būti bent tarp aštuonių geriausių.
Kolektyvas yra labai super. Šaunu į tokį atvažiuoti. Ir gerai priėmė, ir dar didesnis pliusas, kad komandoje yra Mantas. Kai pirmais metais užsienyje šalia turi savo rinktinės narį, viskas visai kitaip. Parodo, kur, kas ir kaip.
Tokie tikslai kol kas. Jie yra dar didesni, bet mes svajojame tyliai ir daug dirbame.
Bet visas kolektyvas superinis – tiek žaidėjai, tiek trenerių štabas. Viskas.
– Kokiu sezonu jūs pats būtumėte patenkintas asmeniškai?
– Norėčiau Italijoje laimėti viską. Jau laimėjome supertaurę, tad liko taurė ir čempionatas. Tiesiog privalome tą padaryti.
Mūsų komanda nauja, o Eurolygoje yra daug klubų, kurių branduolys formavosi kelerius metus. Tad bus sunku.
Tas pats „Žalgiriui“. Matome, kad jiems sunkiau sekasi sezono pradžioje. Žaidėjams reikia laiko perprasti sistemą. Visai kitaip, kai kartu žaidi kelerius metus.
Nenoriu sakyti, kaip bus Eurolygoje. Bet mes norime patekti į tą aštuntuką ir žaisti atkrintamosiose, o ten jau kaip išeis... Tokie tikslai kol kas.
Jie yra dar didesni, bet mes svajojame tyliai ir daug dirbame.
– Būtent dėl Eurolygos jūsų galime neišvysti Lietuvos rinktinėje per FIBA langus. Teko girdėti visokių gandų, kad Milano klubas svarsto paleisti kai kuriuos žaidėjus į nacionalines komandas. Gal jums teko aiškintis, ar galėtumėte išvykti į rinktinę?
– Nekalbėjau nei su Milano klubu, nei su Lietuvos krepšinio federacija. Tik girdėjau, kad vyksta kažkokie susirinkimai ir posėdžiai, kuriuose galbūt FIBA susitars su Eurolyga ir žaidėjams bus leista atstovauti rinktinėms.
Į tai pernelyg dar nesigilinau. Tačiau, kad norėčiau žaisti rinktinėje, tai čia be jokių klausimų. Jei išeis, tikrai žaisiu.
– 2017-ųjų Europos čempionate debiutavote Lietuvos rinktinės dvyliktuke. Ką jums davė šis karjeros žingsnis?
– Emocijos buvo geros iki paskutinių rungtynių. Kai pralaimi aštuntfinalyje, tai galbūt tas užbaigimas... Ne galbūt, o ne toks, kokio norėjome visi.
Bet tas pirmas blynas toks, koks jis buvo. Man irgi pasitaikydavo vienos geresnės, kitos blogesnės rungtynės. Bet tai normalu, kad trūko to stabilumo.
O tas aštuntfinalis... Graikai... Išėjo, kaip išėjo.
– Tai buvo pirmas jūsų blynas. Ką kitąkart rinktinėje darytumėte kitaip?
– Sunku pasakyti. Buvo tas jaudulys, tai yra normalu. O tas rezultatas... Nepralaimėjome prieš komandą, kuri negali žaisti. Graikai turėjo 10 Eurolygos čempionų. Jie žino, kaip žaisti tokias rungtynes.
Pritrūko ir sėkmės. Šokti ant graikų pirmose atkrintamųjų varžybų rungtynėse, tai ne kažką. Bet atsitiko, kaip atsitiko.
Jei rinktinėje būčiau antrametis, viskas būtų kitaip. Pirmas kartas būna visai kitoks nei antras. Galbūt būtų kažkas kitaip.
– Artūrai, mačiau, lankėtės Milano „San Siro“ stadione. Kaip didžiulis futbolo gerbėjas, turėsite galimybių pasižiūrėti daugiau „AC Milan“ rungtynių šį sezoną?
– Nebūsiu dažnas žiūrovas, nes turėsime vietinę lygą sekmadieniais, o kaip tik tą pačią dieną vyks ir futbolas. Nebent Milanas kažkur toli nueitų Europos lygoje.
Dar nesu labai gerai susipažinęs su tvarkaraščiu, bet būtų smagu nueiti į daugiau rungtynių, o gal net nuvažiuoti pasižiūrėti Čempionų lygos į Turiną.
– Žinau, kad esate didžiulis futbolo gerbėjas, dažnai susirašydavote per Čempionų lygos transliacijas su komentatoriumi Ryčiu Vyšniausku. Ar tik ne „Juventus“ jūsų mėgstamiausia komanda?
– Oi ne, „Chelsea“! Jie grįžo į Čempionų lygą, startavo pergale 6-0, o praėjusią savaitę įveikė Madrido „Atletico“. Tai viskas tvarkoj (šypsosi). Dvi pergalės – geras sugrįžimas.
– Kokį įspūdį paliko futbolas Milane?
– Apsilankėme rungtynėse su „Udinese“, nes turėjome laisvesnę dieną. Nors rungtynės atrodo neišskirtinės, bet sirgalių buvo labai daug. Stadionas – didelis, atmosfera – superinė.
– Turbūt kitaip nei krepšinyje, kur, teko girdėti, į krepšinio rungtynes žmonės eina kaip į teatrą?
– Dar nežinau, kaip pačiame Milane, bet kiek teko žaisti išvykose, tai ten rinkosi pilnos salės. Atmosfera buvo triukšminga, sirgaliai davė didžiulį impulsą.
Tikiuosi, kad Milane bus tas pats.
