Melihas Mahmutoglu po finalinio švilpuko spyrė kamuolį į „Žalgirio“ arenos palubes, lyg po kokių sumautų futbolo rungtynių. „Fenerbahče“ ir „Žalgirio“ vyrai čia buvo susirinkę žaisti krepšinio, bet svečių iš Turkijos žaidimas nepriminė šios sporto šakos.
Leo Westermannas įtūžęs draskė akis teisėjams, kurie nepamatė, kaip į galvą alkūne jam stuktelėjo Augustine'as Rubitas. Bet dar didesnį smūgį sugėrė visa „Fenerbahče“ komanda, jau pirmajame kėlinyje kritusi į nokdauną 7:24.
Dyshawnas Pierre'as baigiantis mačui dar atsitrenkė į savo komandos draugą, ir daugiau komentarų čia nebereikėjo. Mažai jų turėjo ir Edgaras Ulanovas.
„Nėra daug ką kalbėti. Rezultatas viską pasako. Apie žaidimą ir taktikas turbūt net neverta kalbėti, nes absoliučiai visuose dalykuose neprilygome, – 37 taškų pralaimėjimą nuleidęs galvą prie mikrofono apibendrino Edgaras Ulanovas. – Prisideda ir pralaimėjimai, kuriuos patiriame pastaruoju metu. Kai tik kažkas pradeda nesisekti, psichologiškai greitai prarandame pasitikėjimą.
Turbūt tai normalu, nes pastaruoju metu žaidžiame blogai. Būtų galima kalbėti apie viską – agresyvumą, atkovotus kamuolius, klaidas, plano nesilaikymą. Bet tam net neverta gaišti laiko.“
Tokiu skirtumu pasiekta „Žalgirio“ pergalė – pakartotas klubo rekordas Eurolygoje. Barikadų pusę pakeitęs buvęs žalgirietis tikrai neplanavo įsirėminti tokio nemalonaus fakto.
„Tai vienas geriausių žmonių organizacijoje, mes jį mylime, – apie E.Ulanovą spaudos konferencijoje kalbėjo Stambulo klubo treneris Igoris Kokoškovas. – Mums pasisekė, kad jį turime. Edgaras yra nugalėtojas, jo genuose slypi pergalės.“
Nugalėtojas Edgaras Ulanovas ir todėl, kad po tokio skaudaus smūgio neatsikalbinėjo ateiti prie mikrofono ir sudalyvauti nuotolinėje spaudos konferencijoje. Jam tai buvo visiškai neprivaloma.
Nuplovęs kartėlį po dušu, E.Ulanovas bandė suvirškinti jau 7 komandos pralaimėjimą per 8 pastarąsias Eurolygos rungtynes.
Būtent pergalės, o ne asmeninės patirtys, kol kas lenda jam į galvą vertinant pirmuosius savo legionieriaus karjeros mėnesius.
„Pralaimėjome rungtynes ir negalėčiau čia rasti kažkokio pozityvo. Beviltiškai pralaimėjome ir mano galvoje sukasi tik neigiamos mintys, – nevyniojo į vatą E.Ulanovas, paklaustas apie naują savo karjeros etapą. – Bet tai, ką man suteikia klubas, treneriai ir komandos draugai – viską gaunu. Gera būti tokioje organizacijoje. Bet kas liečia krepšinį, šiandien yra blogai.“
Blogai buvo nuo pat pirmųjų minučių „Žalgirio“ arenoje. Sunkiai post-Obradovičiaus erą išgyvenanti Turkijos ekipa greitai nuleido rankas ir leidosi talžoma žalgiriečių.
„Užsitęsęs prastas laikotarpis. Toks įspūdis, kad įpratome pralaimėti, – atsiduso E.Ulanovas, Kaune per 11 minučių pasižymėjęs 2 taškais. – Jei kažkas nepasiseka, nuleidžiame rankas. Dingsta pasitikėjimas savimi. Ir puolime sprendimai ne tokie, kokie turėtų būti, gynyboje pametame – susikalbėjimo nėra. Visi turbūt galvojame apie kažkokias problemas, kurių šiandien yra begalė. Turbūt esame nežmoniškai jomis apsikrovę.
Sutiksiu – pirmas kėlinys 7:24 ir visos problemos prasidėjo nuo išmesto kamuolio, kur iškart matėsi pranašumas nuo pirmų minučių.“
Bet kalbėdamas apie sunkią psichologinę būseną, E.Ulanovas iškart pabrėžė, kad „Fenerbahče“ rūbinė labai stipri.
„Mūsų rūbinėje daug labai gerų žmonių. Patyrusių, laimėjusių titulus ir dirbusių su begale trenerių. Nesutikčiau, kad mes neturime žmonių, kurie gali patraukti ar rungtynėse, ar už aikštelės ribų. Tų žmonių yra daug, – patikino E.Ulanovas. – Šiandien sezonas dar neįpusėjo, tad spręsime savo bėdas. Tikiuosi, kad pavyks viską pakeisti antroje sezono dalyje.“
„Fenerbahče“ organizaciją užgulęs didžiulis spaudimas. Milžiniškos sirgalių bendruomenės nebeįtikina kantrybės pamokos, o Željko Obradovičiaus palikti batai jo įpėdiniui Igoriui Kokoškovui kol kas atrodo per dideli.
„Neturime stebuklingos burtų lazdelės. Būtų gerai, jei pavyktų viską greitai išspręsti. Bet vienintelis kelias dirbti, treniruotis, taisyti klaidas, – paklaustas, koks sukrėtimas galėtų supurtyti ekipą, teigė E.Ulanovas. – Taip, nauja komanda, daug žaidėjų, kažkas nežaidę Eurolygoje. Tai normalu ir logiška. Bet kito kelio nėra – turime dirbti.
Nežinau, ar permainos, ar dar kažkas gali įvykti – nežinome. Kiekviena diena krepšinyje yra nauja istorija. Niekas kitas neištaisys situacijos, tik mes patys.“
E.Ulanovas šyptelėjo tik po rungtynių spausdamas ranką žalgiriečiams ir sveikindamas juos su pergale.
Gyvenimą po Šaro eros gerokai linksmiau išgyvenančioje „Žalgirio“ stovykloje kur kas daugiau džiaugsmo ir atsipalaidavimo. Žalgiriečiai šypsosi su Mariumi Grigoniu priešakyje.
„Mariaus lygis nestebina, – gero savo bičiulio 12 taškų, 7 rezultatyvių perdavimų bei 20 naudingumo balų pasirodymą ir visą jo sezoną įvertino E.Ulanovas. – Visi žinome, kad jis gali taip žaisti. Leiskime jam daryti tai, ką jis daro dabar. Palinkėčiau išlaikyti tokią formą arba žaisti net dar geriau. Manau, jis stebins visus fanus su savo žaidimu ir energija.“
Dar prieš sugrįžimą į „Žalgirio“ areną E.Ulanovas 15min žurnalistui Rokui Pakėnui pasakojo apie buvusios komandos žaidimą. Bet net ir teigiamai apie žalgiriečius atsiliepęs kaunietis turbūt nesitikėjo tokio skausmingo savo buvusių bendražygių nokauto.
„Manau, kad „Žalgirio“ žaidimas ir sudėtis atitinka ir jų užimamą vietą lentelėje. Ką jie dabar turi, tai yra teisinga, – interviu sakė E.Ulanovas. – Pralaimėjo geroms komandoms, kurios yra gerose vietose turnyro lentelėje, bet ir tai keletą rungtynių buvo galima laimėti, jei ne keli nesėkmingi epizodai. Manau, kad jų pozicija yra normali.
Nereikėtų pūsti burbulo. „Žalgiris“ nėra situacijoje, kokioje yra „Fenerbahče“. Liko branduolys, tai jiems duoda daug naudos. Matyti ir aikštelėje, kad susižaidimas duoda rezultatą.“
