Puikiai sezoną pradėjęs šviesiaplaukis dabar Ispanijoje nešiojamas ant rankų, vietiniai jau trimituoja apie jo šuolį į NBA. Bet Mindaugas tik kukliai šypteli – pora blogų rungtynių ir ispanams pasirodysi nieko vertas. Tačiau NBA svajonė rusena lietuvio širdyje.
Penkiais kilogramais sunkesnis ir gerokai agresyvesnis dar Lilyje jis skrajojo virš italų ir serbų lanko, o dabar Malagoje skriaudžia ar tai Eurolygos čempioną Madrido „Real“, ar Vokietijos čempioną Bambergo „Brose“.
M.Kuzminskui energijos įpūtė rinktinės trenerio Jono Kazlausko žodžiai. Pakylėtas 205 cm ūgio krepšininkas neatsigręždamas šuoliuoja į priekį ir viliasi vieną dieną prisišoliuoti iki NBA.
Galbūt jau kitą vasarą įspūdingų fizinių duomenų lietuvis sulauks NBA klubo sutarties. Tiesa, už Atlanto skris nebent tuo atveju, jei sulauks tiesioginio pasiūlymo. NBA vasaros lygos tvarkaraštis greičiausiai susikirs su Lietuvos rinktinės pasirengimo stovykla, o Mindaugas kategoriškas.
„Rinksiuosi rinktinę“, – pabrėžia „Unicaja“ lyderis.
24sek.lt pokalbis su M.Kuzminsku – apie gimtadienį tarp picų, Malagos sirgalių tortus, priaugtus kilogramus, J.Kazlausko ir Joano Plazos impulsą bei kelionę NBA link.
– Mindaugai, 26-ąjį gimtadienį sutinkate kaip Europos vicečempionas, turite kišenėje kelialapį į Rio ir dar taip sėkmingai pradėjote sezoną. Geresne nuotaika gimtadienio turbūt dar nesate sutikęs? – 24sek.lt paklausė M.Kuzminsko.
– Galbūt ir taip. Bet tai tik sezono pradžia, tik kelios rungtynės, todėl išvadas daryti labai anksti. Be abejo, rezultatai su rinktine tikrai džiugina. Prisiminus Europos čempionatą užplūsta teigiamos emocijos. Bet sezonas ilgas, reikia išlikti sveikam. Krepšinis yra toks sportas, kad kiekvienose rungtynėse reikia viską įrodyti iš naujo. Dar per anksti kažkuo džiaugtis. Apskritai, krepšinyje nėra laiko nei kažkuo pernelyg džiaugtis ar liūdėti. Kiekviena diena yra nauja.
| Turnyras | Varžovas | Statistika |
| Ispanijos supertaurė (pusfinalis) | Madrido „Real“ | 17 min. | 13 tšk. | 1 kam. |
| Ispanijos supertaurė (finalas) | „Barcelona“ | 23 min. | 12 tšk. | 3 kam. |
| Eurolygos startas | Bambergo „Brose“ | 22 min. | 18 tšk. | 5 kam. | 3 perd. |
– Kaip pasveikino komandos draugai? Gal klubas davė laisvadienį?
– Turėjau laisvadienį, bet tik todėl, kad gimtadienio išvakarėse turėjome rungtynes. O Malagoje turime tokią tradiciją: kieno gimtadienis – tas turi užsakyti visiems picų. Taip ir paminėjome (Šypsosi.).
Dar nuo mokyklos laikų neturėjau progos atšvęsti, kažkaip kitaip paminėti. Pavakarieniauji, priimi sveikinimus ir tiek. Per tas visas rungtynes ir treniruotes, gaila, bet nėra tam laiko.
– Ar tiesa, kad gimtadienio išvakarėse „Unicaja“ sirgaliai per rungtynes Malagoje kartais užtraukdavo jums „Su gimimo diena“?
– Kalbant apie sirgalius, tai net pačiam keista, kaip gražiai jie mane priima. Pernai rungtynės vyko kaip tik per mano gimtadienį. Tai mane pasitiko visas orkestras, buvo tortų ir panašiai. O šiemet mačas vyko gimtadienio išvakarėse, bet metant baudas ar rungtynių metu jie dainavo „Su gimimo diena“ ir panašiai. Smagios emocijos (Šypsosi.).
Žiniasklaida po kelių gerų rungtynių mėgsta patrimituoti apie NBA, bet sužaidi porą rungtynių blogiau ir jau tampi nieko vertas. Krepšinyje kasdien turi įrodyti viską iš naujo. O tos etiketės labai greitai keičiasi.
– Smagi ir sezono pradžia. Kas ją tokią lėmė? Gal „Unicaja“ ekipoje šiemet jums skiriamas dar svarbesnis vaidmuo?
– Didelių pakeitimų nėra. Tiesiog pasikeitė pusė komandos. Nesakau, kad pernai buvo blogai – irgi turėjau gerą sezoną. Tiesiog dabar galbūt pats labiau pasikeičiau. Aikštėje jaučiuosi drąsiau, sutvirtėjęs. O tai duoda vaisių. Pats „Unicaja“ žaidimo braižas ar mano minučių skaičius nepasikeitė. Tiesiog pats tas minutes išnaudoju geriau nei anksčiau.
– Kad tapote drąsesnis, visi įsitikinome per svarbiausias Europos čempionato kovas. Kaip pasikeitėte?
– Treneris Kazlauskas davė man daug laisvės, padrąsinančių žodžių. Manau, tai davė savotišką impulsą. Šiemet draugiškose rungtynėse rinktinėje nežaidžiau taip gerai, kaip pernai, bet turėjau didelį trenerio palaikymą. Gal tai ir buvo vienas kertinių taškų.
Kalbant apie patį čempionatą, neturėjome Motiejūno, Domantui tai dar buvo tik pirmasis toks turnyras, o Jankūnas didžiąją dalį žaidė sunkiuoju kraštu, todėl pasikeisdami su Mačiuliu bandėme užpildyti tą spragą. Gal tiesiog atsirado daugiau laiko ir galimybių parodyti savo žaidimą.
– Sakote, sutvirtėjote ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai. Ispanai rašo, kad priaugote 5 kilogramus. Raumenų? Tai padeda aikštėje?
– Tikiuosi, kad raumenų. Neatrodau storas (juokiasi.). Praėjusį sezoną baigiau sverdamas 97 kg, o šiemet atvažiavau į rinktinę ir „Unicaja“ sverdamas 102–103. Ačiū Dievui, kad taip greitai priaugus masės nesijaučia būdingų problemų – su keliais problemų nėra, su sveikata – irgi. Greičio ir šuolio nepraradau, todėl galiu tik pasidžiaugti, kaip gerai jaučiuosi aikštėje.
– Malagoje žaidžiate trečiąjį sezoną. Kaip per tuos metus keitėsi jūsų santykiai su treneriu Joanu Plaza, su kuriuo dar dirbote Kauno „Žalgiryje“?
– Kai atvažiavau į Malagą, spaudimas buvo tikrai nemažas. Jau nuo pat pradžių turėjau žaisti gerai, bet nepadariau to gerai. Buvo sunku. Tačiau jaučiau trenerio palaikymą. Buvo ir pokalbių. Jis drąsino mane, kad pirmaisiais metais užsienyje nėra lengva, reikia laiko. Tiek klubas, tiek sirgaliai mane priėmė labai geranoriškai. Antrąjį sezoną jaučiausi daug geriau, šiemet – dar geriau. Viskas palaipsniui kyla į viršų. Džiaugiuosi, kad visi buvo kantrūs.
– Palaipsniui kylate į NBA? Bent jau Ispanijos žiniasklaida trimituoja, kad būsite „Unicaja“ lyderis ir šį sezoną pašoksite iki NBA.
– Stengiuosi atsiriboti nuo tokių straipsnių. Žinau, kokia mano situacija ir koks mano vaidmuo ir man kitų nuomonės šiuo klausimu nelabai reikia. Aišku, džiugu, kad manimi tiki ir galvoja, kad aš tai galiu. Bet tai tėra įvertinimas. Tiek Ispanijoje, tiek Lietuvoje žiniasklaida po kelių gerų rungtynių mėgsta patrimituoti apie NBA, bet sužaidi porą rungtynių blogiau ir jau tampi nieko vertas. Krepšinyje kasdien turi įrodyti viską iš naujo. O tos etiketės labai greitai keičiasi.
Neturiu konkretaus tikslo žaisti kažkurioje NBA komandoje. Tiesiog noriu pasiekti savo galimybių ribą.
– Ar pats keliate sau tikslą kitąmet patekti į NBA?
– Nežinau. Negalvoju, kad NBA turiu žaisti kitais ar dar kitais metais. Manau, daugelis turi tikslą žaisti NBA. Jei atsirastų šansas, kodėl ne? Tiesa, kiek suprantu, NBA vasaros lygos tvarkaraštis kirsis su rinktinės pasirengimu olimpiadai. Rinksiuosi rinktinę. Jei kažkada būsiu vertas vietos NBA, tai būsiu. Jei ne, tai ne. Neturiu konkretaus tikslo žaisti kažkurioje NBA komandoje. Tiesiog noriu pasiekti savo galimybių ribą.
– Vasarą turėjote „Boston Celtics“ kvietimą į vasaros lygą. Ar yra komandų, iš kurių jums juntamas neeilinis dėmesys?
– Buvo tų kalbų bet turėjau sutartį su „Unicaja“, o klubas nelabai norėjo, kad ten važiuočiau. Vadovai norėjo, kad pailsėčiau prieš rinktinę ir kad po jos grįžčiau į Malagą neturėdamas sveikatos problemų. Kuomet sužinojau, kad nelabai kažką galiu padaryti, kalbos apie NBA greitai pasibaigė. Bet gal gerai – vasarą pailsėjau, tinkamai pasiruošiau tiek rinktinei, tiek artėjančiam sezonui. Viskas išėjo tik į gerą.
– Kuri NBA komanda jums labiausiai imponuoja?
– Konkrečiai kažkokios mėgstamos NBA komandos tikriausiai negalėčiau išskirti. Palaikau lietuvius ir jų komandas (Šypsosi.).
– Ar įsivaizduojate save NBA? Ko dar labiausiai trūksta?
– Nežinau. Nesu labai susidūręs su NBA krepšiniu. Tik kartą žaidžiau prieš JAV rinktinę ir tada susidariau geresnį įspūdį, kad žinočiau, ko trūksta, ką turiu. Manau, reiktų daugiau laiko žaisti toje aplinkoje, kad galėčiau atsakyti į klausimą.
– Su „Unicaja“ turite dar metus galiojantį kontraktą. Duodamas interviu Ispanijos žiniasklaidai minėjote, kad jūsų ateitis Malagoje priklauso ne tik nuo jūsų, bet ir klubo bei kitų žmonių. Ką turėjote omenyje?
– Kas liečia žaidimą, viskas priklauso nuo manęs. Jei gerai sužaisiu, bus ir kažkokių variantų. Bet ir dabar esu labai patenkintas. Ispanijos ir Turkijos lygos yra stipriausios Europoje, žaidžiu Eurolygoje. Apie gyvenimo kokybę ir klubo profesionalumą – tik geriausi atsiliepimai. Kodėl ne?
Viskas priklausys nuo mano žaidimo, o vėliau – ir nuo klubo. Kas labiau norės, kas mane matys savo komandoje, kokį vaidmenį norės skirti.
