Pats prie Kauno ekipos vairo anksčiau stovėjęs treneris neslepia, kad negali „Žalgirio“ rungtynių stebėti ramiai. Tai, kas jo galvoje vyksta stebint žalgiriečių žaidimą, G.Krapikas vadina mišiniu tarp trenerio įžvalgų ir sirgaliaus emocijų.
Vidinis pasitenkinimas, džiaugsmas, pasididžiavimas – taip ketvirtadienio vakaro emocijas apibūdino G.Krapikas, drąsiai pareiškęs, jog „Žalgiris“ įrodė, jog yra vertas vietos Eurolygos elite.
Būtent iš 57-rių specialisto rankų Šarūnas Jasikevičius perėmė „Žalgirio“ vežimo vadeles 2016-ųjų pradžioje.
Iš pradžių trenerių štabe dirbęs Šaras jau trejus metus diriguoja žaliai baltų orkestrui, ne pačiais kokybiškiausiais instrumentais grojančiam vieną darniausių muzikų Europos scenoje.
G.Krapikas pasakojo, kad dabar glaudžių santykių su Š.Jasikevičiumi nepalaiko.
„Laikas nuo laiko kažkoks ryšys yra. Kai turiu galimybę ir esu Kaune, būtinai užeinu į persirengimo kambarį, pasveikinu vyrus, paspaudžiu ranką.
Vis tik jis yra ženkliai jaunesnis už mane, turi savo draugų ir pažįstamų ratą, bet tas laikas praleistas kartu „Žalgiryje“... Kontaktai yra išlikę, mūsų santykiai yra normalūs, kolegiški“, – 24sek pasakojo G.Krapikas.
Bet pats Kinijoje sezoną jau baigęs treneris jokių laurų dėl Šaro sėkmės sau neprisiima. Jo teigimu, buvo tik laiko klausimas, kada jaunas, ką tik karjerą baigęs įžaidėjas taps vyriausiuoju komandos treneriu.
O juo tapęs Š.Jasikevičius jau išvedė „Žalgirį“ į finalo ketvertą pernai ir bent į ketvirtfinalį šiemet.
„Tai, ką jis per tą trumpą laiką pasiekė, galvoju, nusveria bet kokias, pačias optimistiškiausias svajones, – komplimentų negailėjo G.Krapikas. – Bet tai yra Šarūnas. Jis įrodo, kad yra vienas geriausių, perspektyviausių ir įdomiausių trenerių krepšinio pasaulyje.“
Bet tai yra Šarūnas. Jis įrodo, kad yra vienas geriausių, perspektyviausių ir įdomiausių trenerių krepšinio pasaulyje
Ketvirtadienį Š.Jasikevičius pirmą kartą karjeroje laimėjo prieš Pablo Laso vadovaujamą komandą, o „Žalgiris“ pirmą kartą per 20 metų triumfavo Madride prieš „Real“.
Lietuvos čempionams pergalė 93:86 garantavo vietą aštuntuke ir seriją iki trijų pergalių prieš Stambulo „Fenerbahče“ klubą.
G.Krapikas 24sek pasakojo apie ketvirtadienio rungtynes, „Žalgirio“ sezoną ir šansus ketvirtfinalyje:
– Kokios pirmos emocijos aplankė po ketvirtadienio rungtynių?
– Galvoju, kad šios rungtynės – akivaizdus ir šimtaprocentinis pavyzdys to, ką visi kalbėjo anksčiau, kad komanda ir trenerių štabas stengsis išnaudoti kiekvieną įmanomą, net ir teorinę galimybę pasiekti tikslą.
Labai svarbu yra nežiūrėti į lentelę. Gal prieš keletą rungtynių situacija atrodė beviltiškai, bet buvo žiūrima nuo rungtynių iki rungtynių, ruošiamasi tik kitam mačui. Kai pats užduotis atlieki gerai, tai Dievas ar, šiuo atveju, kitos komandos tau padeda. Tai galų gale leido džiaugtis ne tik pergale, bet ir atvertu keliu į atkrintamąsias.
– „Žalgiris“ gerai pradėjo rungtynes ir įgijo persvarą. Kas tai lėmė?
– Kaip ne kartą pats Šarūnas minėjo: kai pataikai, žaisti yra lengviau. Pataikė savo metimus, visų pirma, juos susikūrė, ko iš kitos pusės nepadarė „Real“, pramesdamas rungtynių pradžioje. Susikrovėme apčiuopiamą pranašumą, bet tikėtis, kad 40 minučių tokio lygio komanda, net ir žaisdama nepilnos sudėties, neužsikurs, nebuvo galima. Antroje pusėje „Real“ pradėjo pataikyti savo metimus, tai leido jiems pasivyti, net ir persverti rezultatą, bet „Žalgiris“ eilinį kartą parodė savo tvirtą stuburą, charakterį ir „kiaušinius“. Komanda nepasidavė net ir tokiu sunkiu momentu, kuris buvo kritinis. Tai yra „Žalgirio“ praėjusių ir šių metų veidas.
„Žalgiris“ eilinį kartą parodė savo tvirtą stuburą, charakterį ir „kiaušinius“
– Walteris Tavaresas pataikė 10 dvitaškių iš 10. Kaip galima sustabdyti tokio ūgio (W.Tavareso ūgis – 221 cm, – aut. past.) žaidėją?
– Tai parodo, kad kai jis gerai pasijunta, jį sustabdyti praktiškai neįmanoma. Vis tik tu, būdamas 208 cm, negali pasidaryti 220 cm ir atstovėti prieš jį. Plius, jo ilgos rankos, todėl jis pasidaro dar aukštesnis. Jis vakar buvo problema, tačiau tikėtis, kad uždengsim viską – metimus iš toli, prasiveržimus, žaidimą po krepšiu – neįmanoma.
– Prieš rungtynes buvo kalbų, kad „Real“ šios rungtynės nieko nereiškė ir ispanai gali pasitaupyti. Ar matėte taupymosi ženklų?
– Tos kalbos man kelia tik juoką. Kiekviena komanda sprendžia savo uždavinius. Galbūt jie sprendė savo, norėdami duoti kai kuriems žaidėjams praktikos. Vis tik atkrintamosiose bus naudinga rotacija. Jie sprendžia savo reikalus, bet mūsų tai visiškai nedomina. Mes savo uždavinius išsprendėme užtikrintai. Ar „Real“ išsprendė savo – nežinau ir tai mūsų nedomina.
– „Žalgirio“ žaidėjai iki pat savo rungtynių pabaigos nežinojo rezultato Stambule, kur reikėjo „Anadolu Efes“ pergalės prieš „Olimpia“. Ar ir jūs krepšininkams būtumėte nesakęs, kaip susiklostė tos rungtynės?
– Aš visą laiką sakau, kad pirmiausia pačiam reikia atlikti savo darbą, savo užduotis, o paskui žvalgytis, kas vyksta aplinkui. Tai komanda ir darė.
– Brandonas Daviesas sunkiu metu užsimetė komandą ant pečių ir vertė taškus puolime. Dar kartą įrodė, kad yra komandos lyderis?
– Visų pirma, akivaizdžiai matėsi, kad komanda yra su aiškiu tikslu nebijoti vidutinio nuotolio metimų prieš Tavaresą, nes po krepšiu prieš jį žaisti nėra labai paprasta. Jis yra įspūdingo ūgio, rankų ilgio. Tiek Kavaliauskas, tiek Daviesas, kaip tai darydavo ir sveikas Paulius Jankūnas, po „du prieš du“ nesileido po krepšiu, o atšokdavo metimui, drąsiai juos metė.
Tai namų darbai, kurie buvo atlikti tikrai gerai. Davieso atveju, kai jis pasijuto gerai, pataikęs ir iš po krepšio, ir iš vidutinio nuotolio, matėsi, kad jis yra su karšta ranka, jis degė, žinojo tų rungtynių svarbą, žinojo, koks jis pats yra svarbus komandai.
Matėsi, kad jis yra su karšta ranka, jis degė, žinojo tų rungtynių svarbą, žinojo, koks jis pats yra svarbus komandai
– Šešios pergalės iš eilės reguliariojo sezono finiše, ilgiausia istorijoje „Žalgirio“ pergalių serija Eurolygoje. Kiek tokie faktai sako apie komandos stiprybę?
– Tai daug ką sako. Buvo momentas, kai krito žaidėjai, reikėjo priverstinai ieškoti būdų, kaip juos kompensuoti. Tai parodo tiek Jasikevičiaus, tiek trenerių štabo ir komandos lankstumą. Žaidėjai tiki, kad jie eina teisinga linkme, o kai ateina rezultatas, tai duoda užtikrintumą ir tikėjimą. Juolab, kai laimimos vienos, antros rungtynės, tu jauti, kad judama teisinga linkme ir kad reikia kabintis kol yra bet koks, nors ir teorinis, variantas.
– Ketvirtfinalyje laukia „Fenerbahče“ komanda, užėmusi pirmąją vietą reguliariajame sezone. Ko reikia, kad būtų galima tikėtis rimtos kovos?
– Šiuo atveju buvo visiškai nesvarbu, koks bus priešininkas. Tikslas buvo ant paskutinio laiptelio užlipti į nuvažiuojantį traukinį. Kaip sako visi treneriai, kiekviena komanda turi savo stiprių pusių. Tokia komanda kaip „Fenerbahče“ turi labai daug pranašumų, bet turi ir silpnesnių vietų ir nė kiek neabejoju, kad trenerių štabas jų suras ir bandys per tai bausti priešininkus. Be abejonės, užduotis beprotiškai sunki, žinome, kaip stabiliai gerai žaidžia „Fenerbahče“, tačiau pilnai įkvėpę oro žengsim padaryti dar daugiau.
